- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-155-300/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- L. K.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu L. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė subendrinta visiškai sudedant su neatlikta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-01-29 nutartimi nustatyta bausme, ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams ir 35 MGL (1330 EUR) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 9 d., apie 1.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,26 promilių girtumas), (duomenys neskelbtini) mieste, nesaugojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini), pritaikius raktą, įsibrovė į automobilį „Audi 100“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio bagažinės pagrobė svetimą, A. J. priklausantį turtą – 80 Lt vertės mechaninį automobilio keltuvą, padarydamas nukentėjusiajam A. J. 80 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į kitą, lengvesnę veiką. Skunde nurodo, kad teismas jam skyrė per griežtą bausmę, kadangi neatsižvelgė į šias aplinkybes: jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, kurias jam buvo skyręs gydytojas, jis visiškai nesiorientavo aplinkoje, o automobilis buvo atrakintas, ir jis į jį neįsibrovė. Dėl to teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes į automobilį jis neįsibrovė, o tik iš jo paėmė keltuvą.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Taigi vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią. Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Teismų praktikoje laikoma, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą.
Nagrinėjamoje byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ištirtais duomenimis – nukentėjusiojo A. J. (26, 27 b. l.), liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais (34, 35 b. l.) – nustatyta, kad nukentėjusysis automobilį paliko užrakintą ir su įjungta signalizacija, o liudytojas patvirtino kad, išgirdęs signalizacijos garsą ir pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kaip iš automobilio „Audi“ vairuotojo vietos išlipo vaikinas. Taigi nustačius, kad iš elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio nuteistasis pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį turtą – mechaninį automobilio keltuvą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į automobilį, su kuo, be kita ko, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu sutiko ir pats nuteistasis (111–112 b. l.). Dėl to, kas paminėta, apelianto skundo reikalavimas – perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į kitą, lengvesnę veiką – nepagrįstas, nes nuteistojo padaryta nusikalstama veika visiškai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. O nenustačius nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klaidos, nėra ir pagrindo švelninti apeliantui skirtą bausmę.
Dėl apelianto skunde nurodyto teiginio, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, kurias jam buvo skyręs gydytojas, dėl ko jis visiškai nesiorientavo aplinkoje, pasisakytina tai, kad ši aplinkybė, nustačius, kad nuteistasis savo noru ir iniciatyva vartojo alkoholį kartu su psichiką veikiančiomis medžiagomis, nešalina nei jo pakaltinamumo, nei kaltės. Ši nuostata reiškia, jog fiziologinis apsvaigimas nepašalina kaltininko baudžiamosios atsakomybės už būnant apsvaigimo būsenos padarytą veiką. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo gali stipriai apsvaigti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholį, psichotropines ar kitą psichiką veikiančias medžiagas ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę.
Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, tinkamai pritaikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.