Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui ir institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo U. A. (U. A.), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3764-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3764-2024 U. A. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 7 mėnesiams. Ši administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė U. A. paskirta dėl to, kad jis 2024 m. sausio 7 d. 17.04 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra neįgyta, automobilis išregistruotas nustatyta tvarka su negaliojančiais valstybiniais numeriais, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Apie teismo posėdžio vietą ir laiką institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, ir U. A. informuoti. Iš byloje esančios telefonogramos matyti, kad U. A. prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Tokiu atveju, kai proceso dalyviai informuoti apie posėdį ir į jį neatvyksta, arba kai pateikia prašymus dėl nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal minėto 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 2.4 punkte nustatyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

U. A. skunde nurodė, kad turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau tuo metu, kai buvo tikrinamas policijos pareigūnų jo neturėjo su savimi. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimo nuotraukas, iš kurių matyti, kad U. A. vairuotojo pažymėjimas galioja iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7). Iš byloje esančios VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre asmens duomenų apie asmenį – U. A., nėra (b. l. 51). Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad nėra informacijos apie U. A., jis nėra registruotas mokesčių mokėtojų registre Lietuvos Respublikoje (b. l. 65). Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašo matyti U. A. vykimas per Lietuvos respublikos valstybės sieną. Matyti, kad U. A. (duomenys neskelbtini) išvyko iš Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini) atvyko, (duomenys neskelbtini) išvyko, (duomenys neskelbtini) atvyko, (duomenys neskelbtini) išvyko, (duomenys neskelbtini) atvyko, (duomenys neskelbtini) išvyko (b. l. 71). Taigi, faktinę aplinkybę, kad U. A. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, patvirtina paminėti duomenys iš registrų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikoje U. A. nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, tačiau šią teisę įgijo (duomenys neskelbtini) Respublikoje, kadangi turi galiojanti (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 7 d. 17 val. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas „Infiniti Ex35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė įtarimų dėl vairavimo gebėjimų, buvo nuspręsta jį sustabdyti ir patikrinti. Tikrinant automobilį paaiškėjo, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis U. A. Patikrius vairuotoją paaiškėjo, kad vairuotojas neturi teisių vairuoti. Šios teisės niekada neturėjo (b. l. 18). Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pareigūnai patikrinę Lietuvos Respublikos duomenų bazę nustatė, kad U. A. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, o galimybės patikrinti, ar turi (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra, neįrodo, kad U. A. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Taigi, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, nustatyta, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad U. A. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, todėl U. A. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo patrauktas nepagrįstai. Administracinio nusižengimo teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, U. A. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad U. A. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, todėl pagal nurodytus administracinius nusižengimus pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3764-2024 U. A. skirtos nuobaudos už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 3 dalyje, nekeistinos. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka ir U. A. skirtina galutinė 90 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

nutaria:

U. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3764-2024 tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3764-2024 dalį dėl administracinio usižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, ir administracinio nusižengimo teiseną U. A. nutraukti, nesant U. A. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-3764-2024, kuriuo U. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 3 dalį pakeisti ir U. A. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 90 Eur dydžio baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.