Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nukentėjusiajam V. V., jo atstovui advokatui Žanui Arsenijui Dzemido, G. V. gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-21 nutarties, kuria nutrauktas baudžiamasis procesas pagal LR BK 300 str. 1 d. G. V. atžvilgiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Nukentėjusiojo V. V. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d., tuo, kad 2005-04-15, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, savo vyro, V. V. vardu užpildė Vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaraciją, į kurią įrašė duomenis neatitinkančius tikrovę bei ant kurios, suklastojusi vyro parašą, pasirašė, toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, E. J. vardu surašė 1996-10-15 dovanojimo sutartį, į kurią įrašė duomenis, neatitinkančius tikrovę, kad E. J. dovanoja jai 39000 litų bei ant sutarties, suklastojus E. J. parašą, už ją pasirašė ir šiuos dokumentus 2006-08-21 kartu su atsiliepimu prie civilinės bylos Nr. 2-03922-505/2006 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde nurodyta, 2011-09-16 teismo posėdyje jis pareiškė civilinį ieškinį 481200,00 litų sumai, todėl sprendžiant klausimą dėl bylos nutraukimo G. V. atžvilgiu, teismas turėjo teisingai kvalifikuoti kaltinamosios nusikalstamą veiką, ir padaryti atitinkamas išvadas, kaltinimas G. V. turėjo būti pareiškiamas pagal LR BK 300 str. 3 d. ir 182 str. 2 d.. Neatlikęs šių procesinių veiksmų, teismas pažeidė bylos tyrimo visapusiško principą, tuo pačiu neteisingai kvalifikuodamas G. V. padarytą veiką, jis užkirto jam kelią į žalos atlyginimą pagal LR BKP 109 str. nuostatas. Kaltinamajai suklastojus oficialų dokumentą lieka tęstinumas numatytas LR baudžiamojo kodekso 182 str. 2 dalyje , šiam straipsniui taikomas 10 metų senaties terminas. Teisėja savo išvadas dėl bylos aplinkybių grindė ne įrodymų visuma, o konkrečiai vienu LR BK 300 str., t.y. oficialaus dokumento klastojimas, tačiau nevertino tikslo, kuriam buvo šie dokumentai klastojami, bei kokios pasekmės iš to iškilo. Pagal susiformavusia teismų praktiką, jeigu kaltininkas pats neklastoja, o tik pasinaudoja suklastotu dokumentu, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas, nes pasinaudojimas suklastotais dokumentais įeina į sukčiavimo sudėti kaip nusikaltimo padarymo būdas, kaip apgaulės priemonė siekiant užvaldyti ar įgyti teise i svetima turtą. Pritaikant Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį Nr. 2K-213/2009, G. V. padarydama nusikaltimą numatytą LR BK 300 str. 1 d. turėjo tikslą ne tik suklastoti oficialų dokumentą, bet pasinaudojusi šiuo suklastotu dokumentu, padaryti kitą nusikaltimą (kurį ir padarė) numatytą LR BK 182 str. 2 d., o kadangi LR BK 300 str. 3 d. numatytas kvalifikacinis požymis yra „jei dėl to buvo padaryta didelė žala“ (kas patvirtinama ir baudžiamojoje byloje pateiktu civiliniu ieškiniu), todėl teismas privalėjo perkvalifikuoti G. V. veiką į LR BK 182 str. 2 d. ir LR BK 300 str. 3 d., o to nepadarydamas, grubiai pažeidė esminius LR BPK 369 str. 3 d. numatytus reikalavimus, dėl kurių buvo grubiai pažeisto jo, kaip nukentėjusiojo teisės į visapusišką, išsamų ir nešališką bylos išnagrinėjimą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusįjį ir jo atstovą, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorę, G. V. gynėją, prašiusias nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nukentėjusiojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal LR BK 95 straipsnį, suėjus senaties terminui, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. LR BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius šio kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytas aplinkybes, byla nutraukiama teismo nutartimi. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tačiau savo skunde nurodė, kad teismas, prieš priimdamas sprendimą nutraukti bylą suėjus senaties terminui, privalėjo teisingai kvalifikuoti kaltinamosios G. V. nusikalstamą veiką ir pareikšti jai kaltinimą pagal LR BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2011-09-02 nutarties, byla teisiamajam posėdžiui buvo perduota G. V. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalies, padarymu. Teismų praktikoje pažymima, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau nebegalima priimti, todėl nėra prasmės to daryti.

Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą nespręsdamas kaltinamosios G. V. kaltės klausimo po to, kai nustatė, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas dėl pareikšto kaltinimo pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąjį procesą nutraukė, nes LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Nutraukiant bylą, suėjus senaties terminui, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio nukentėjusiajam jį pareikšti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas V. V. civilinį ieškinį palikdamas nenagrinėtu, teisės normas, reguliuojančias žalos atlyginimą, taikė tinkamai.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui teisingai taikius materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias senaties instituto taikymą, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas baudžiamąjį procesą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius kitų baudžiamojo ar baudžiamojo proceso pažeidimų, skundžiama nutartis paliekama galioti, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.