Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-258-1122/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-10
Bylos Nr.
1-258-1122/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58428-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
U. Š.
Advokatai
Virginija Balčiūnienė, Romualdas Drakšas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-258-1122/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58428-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.5.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Aušrai Razutienei, Karolinai Šlapšinskienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Rekertienei,kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Romualdui Drakšui,nukentėjusiajai U. Š., jos atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, o būtent:

jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kaip įmonės (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio reikalavimus, būdamas atsakingas už šios bendrovės veiklos organizavimą, pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 (2008 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A1-407 redakcija) patvirtintas Liftų naudojimosi taisykles, pagal kurių 8 punktą lifto savininkas atsako už nuolatinę liftų priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų jų naudojimą, dėl neatsargumo nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų saugiai eksploatuojamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis krovininis hidraulinis keltuvas GP-1000, gamyklinis Nr. 1204DG4238, esantis koncertų salės (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sudaryta techninė galimybė asmeniui nužengti į lifto (keltuvo) šachtą, kai keltuvo platforma buvo pakilusi į kitą aukštą, dėl ko 2018 m. lapkričio 29 d. apie 22.45 val. U. Š. iš pirmo aukšto įkrito į lifto šachtą ir nukritusi į cokolinį aukštą patyrė abiejų kojų kulnakaulių skeveldrinius lūžius, kurie padaryti kulnakaulius paveikiant gana didele jėga kietais bukais daiktais iš padų pusės, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltę pripažįsta, su viskuo, kas yra išdėstyta kaltinamajame akte, sutinka, žalą atlygino. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Gailisi. Taip pat pripažįsta, kad kai įvyko įvykis, vadovavo įmonei. Po įvykio stengėsi padėti nukentėjusiajai, nebuvo tiesioginis vadovas nukentėjusiosios, tačiau organizavo pagalbą, žinojo, kad padėtis sudėtinga. Išnuomojo lovą, kadangi nukentėjusioji gyvena 5 ar 6 aukšte. Rūpinosi, kad ji galėtų patogiai pasiekti gydymo įstaigą, tai darė įmonės vardu. Jie susitaikė, jis atsiprašė, nukentėjusioji priėmė atsiprašymą. Taip pat pažymi, kad nėra teistas, baudų neturi. Prašo palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, kadangi žala atlyginta. Pažymėjo, kad naujų nusikalstamų veikų ateityje nedarys.

Nukentėjusioji U. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, padaryta žala iki susitaikymo dienos yra atlyginta. Neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Civilinį ieškinį prašo palikti nenagrinėtą. Žala yra visiškai atlyginta. Šiuo metu jos sveikatos būklė yra stabili ir neblogėja, o kaip bus toliau, nežino. Tačiau lankosi pas medicinos specialistus, kad stebėtų būklės pakitimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, gynėjui, nukentėjusiajai ir jos atstovei bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 7 d. liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini). Pastate (duomenys neskelbtini) koncertų salė(duomenys neskelbtini), yra vienas krovininis keltuvas. Anksčiau minėto keltuvo techninę apžiūrą vykdė UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovei bankrutavus, tikrindavo jis pats, ar keltuvas veikia tinkamai ir pasirašydavo patikrinimų žurnale. Kiek jis tikrindavo, niekada nebuvo nustatyti lifto trūkumai. Tai ir buvo pažymima žurnale. Jis patikrindavo, ar lifto platforma juda tarp aukštų, ar lifto mygtukai veikia. Pagal darbo inspekcijos reikalavimą tikrinimai buvo atliekami kas mėnesį. Negali šiuo metu pasakyti, ar tikrino lifto veikimą vienas ar keliese. Krovininis liftas valdomas mygtukais, esančiais prie lifto. Lifte esantis pultas buvo skirtas avariniam jo valdymui. Pagal lifto techninius parametrus, kai keltuvo vartai pakelti, platforma negalėjo judėti tarp aukštų, todėl jis negali paaiškinti, kokiu būdu tiriamo įvykio atveju pakilo lifto platforma, esant pakeltiems lifto vartams. Be to, krovininis liftas skirtas tik kroviniams kelti, o ne žmonėms kilti. Prie lifto buvo pakabintos keltuvo naudojimosi instrukcijos trumpa santrauka, pagrindiniai keltuvo naudojimosi reikalavimai, atspausdinami ant vieno lapo. Yra patvirtinta 2019 m. vasario mėnesio Krovininio keltuvo naudojimo aprašymas ir naudojimosi instrukcija, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. rugsėjo 6 d. Krovininio keltuvo naudojimosi aprašymas ir naudojimo instrukcija. Šiuo metu negali paaiškinti, kodėl 2019 m. pradžioje darbo inspekcijoje buvo konstatuotas pažeidimas, kad nėra keltuvo naudojimosi instrukcijos. 2017 m. rugsėjo 6 d. Krovininio keltuvo naudojimosi aprašymas ir naudojimo instrukcija galiojo 2018 m. lapkričio mėnesį įvykusio nelaimingo atsitikimo metu. Be to, nori paminėti, kad po nelaimingo įvykio buvo kreiptasi į bendrovę Kėlimo įrenginių priežiūros tarnybą. Jie patikrino keltuvą, trūkumų nenustatė. Koncertų salės (duomenys neskelbtini) patalpos yra nuomojamos įvairiems renginiams. Patalpų nuomotojus, renginio organizatorius pateikia darbuotojų ir kito aptarnaujančio personalo sąrašą – vardus, pavardes. Nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkas atsakingas už jų samdomo personalo saugą. Įėjus į koncertų salę pro tarnybinį įėjimą, asmuo būna (ir buvo) supažindinimas su saugos taisyklėmis, asmuo pasirašydavo specialiame žurnale, kad susipažino su taisyklėmis. Kiekvienam renginiui buvo renkami tokie parašai, kai buvo nuomojamos patalpos. Yra segtuvas, kuriame yra priešgaisrinės saugos, keltuvo naudojimosi, bendros tvarkos koncertų salės dėl susipažinimo taisyklės. Administracijos darbuotojas kontroliuoja susipažinimą su taisyklėmis ir pasirašymą už tai. Nesusipažinus, nepasirašius, asmuo nepateks į patalpas. Tarnybinis įėjimas rakinamas, paskambinus atidaromos durys. Krovininiu liftu gali naudotis visi patalpų nuomininkai, kiekvienas dirbantis tame pastate. Jokio atskiro leidimo naudotis liftu nėra ir jo nereikalaujama. Krovininiu liftu galima kelti tik krovinį, žmogus liftu kilti negali. Įvežus krovinį ant platformos, paspaudęs mygtuką, asmuo turi pakilti laiptais į viršų, ant platformos važiuoti draudžiama. Lifto vartai valdomi pultu ir mygtuku ant skydelio prie lifto. Lifte yra apšvietimas. Įmonėje atliks papildomą patikrinimą, kad nustatytų, ar yra dar kokių nors dokumentų, kurie gal dar nepateikti iki šiol tyrėjai. Tokius nustačius – nedelsiant pateiks (3 t., b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. liepos 30 d. įtariamuoju apklaustas A. S. parodė, kad pranešimą apie įtarimą gavo, šiuo metu parodymų neduos (3 t., b. l. 37–38).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 23 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. S. parodė, kad su pareikštu įtarimu nesutinka, atsisako duoti parodymus (3 t., b. l. 40–41).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 1 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. S. parodė, kad su pareikštu įtarimu nesutinka. Neprisipažįsta dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Neturi ką paaiškinti dėl įtarimo (3 t., b. l. 44–46).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 30 d. apklausta nukentėjusioji U. Š. parodė, kad ji dirba pagal individualios veiklos liudijimą. 2018 m. lapkričio 29 d. ji apie 21.00 val. atvyko į koncertų salę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kur po renginio nuo scenos turėjo demontuoti šviesos įrangą. Demontavusi šią įrangą, ji kartu su kolegomis krovė ją į krovininį liftą. Minėtas liftas skirtas tam, kad būtų galima kilnoti įrangą iš vieno aukšto į kitą, liftas iš rūsio patalpų pakyla į pirmą ir antrą pastato aukštus. Minėtas liftas turi pakeliamus vartus, kurie dažniausiai būna pakelti, kai platforma juda per aukštus. Baigusi krovimo darbus, ji neapsižiūrėjusi ir neįsitikinusi, kad lifto platforma yra jos aukšte, žengė žingsnį ir iš pastato 1-ojo aukšto nukrito į rūsio patalpas. Ji nukrito, labai išsigando ir pradėjo šaukti pagalbos. Kolegos iškvietė medikus, kurie ją pristatė į Lazdynų ligoninę, kur jai buvo nustatyti abiejų kojų lūžiai. Dėl minėto įvykio ji niekam pretenzijų neturi, pareiškimą rašyti atsisako, kadangi įvykis įvyko dėl jos pačios neatsargumo (1 t., b. l. 27).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 30 d. papildomai apklausta nukentėjusioji U. Š. parodė, kad ji nuo gegužės mėnesio teikia savo šviesos įrenginių montažo ir demontažo paslaugas, dirbo su įmone UAB (duomenys neskelbtini). Ji šiuo metu tiksliai nurodyti negali, ar su minėta įmone sudarė darbo sutartį. Prisimena, kad buvo pasirašiusi darbų saugos taisykles ir su taisyklėmis susipažino. Už jos suteiktas paslaugas ji įmonei UAB (duomenys neskelbtini) kartą per mėnesį išrašydavo sąskaitą faktūrą, kurią jai apmokėdavo. Prieš savaitę su šviesos padalinio vadovu G. K. telefonu sutarė, kad ji teiks savo paslaugas – montuos šviesos įrangą. Minėtos įmonės vadovas yra R. B.. Įrangos demontavimo metu ji buvo blaivi, kažkokio atskiro darbų atlikimo plano ar nurodymo nebuvo. Ji į lifto šachtą įkrito dėl savo pačios neatsargumo, nes pati neįsitikino, ar lifto platforma yra jos aukšte. Šiuo metu labai sunku pasakoti, kadangi yra susijaudinusi ir labai skauda kojas (1 t., b. l. 28–29).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 1 d. papildomai apklausta nukentėjusioji U. Š. parodė, kad nori duoti parodymus apie įvykį, kurio metu buvo padaryti jai kūno sužalojimai. Įvykis įvyko 2018 m. lapkričio 29 d. apie 23 val. Ji buvo apklausiama ryte, 2018 m. lapkričio 30 d. maždaug 7-8 val. Tuo metu ji buvo vaistų poveikyje, nes jai buvo suleisti nuskausminamieji vaistai, buvo labai mieguista ir todėl nuosekliai nepamena savo duotų parodymų. Gali būti, kad kai kuriuos faktus gali ir pakartoti, tačiau šiuo metu nori nuosekliai papasakoti visas įvykio aplinkybes. 2018 m. lapkričio 29 d. atlikinėjo koncertų salėje (duomenys neskelbtini) šviesos demontažą, t. y. kabelių susukimas, aparatų nuėmimas, dėžių sustūmimas į sandėlį. Ji darbus atlikinėjo su bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais: buvo (duomenys neskelbtini) (pavardės nepamena), (duomenys neskelbtini) (pavardės nepamena), (duomenys neskelbtini) (pavardės nepamena). Be jos išvardintų žmonių, buvo dar daugiau, tačiau šiuo metu nepamena. Demontažo pabaigoje krovė dėžes į liftą, liftui nusileidus vienu aukštu žemiau iš lifto dėžes iškraudinėjo ji, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kiti darbuotojai liko viršuje ir laukė kito pakrovimo. Iš lifto dėžes jie iškraudinėjo į sandėlį. Dėžes stumdė, dėžės su ratukais. Nuo lifto iki sandėlio yra koridorius, tačiau iki sandėlio kelias ne tiesus, yra posūkiai. Išėjus iš lifto sandėlis nesimato. Negali pasakyti, kiek dėžių buvo pakrauta į liftą, iškrovimo laiko negali nurodyti, nes nepamena, tačiau dėžės iš lifto buvo iškraunamos per keletą kartų. Šiuo metu nepamena, kelinto iškrovimo metu su ja atsitiko įvykis, kai ji buvo sužalota. Ji su (duomenys neskelbtini) prasilenkė koridoriumi, jie jai pasakė, kad stumia paskutines dėžes. Ji jiems pasakė, kad jų palauks lifte. Nuėjo link lifto. Prieš liftą nedegė šviesa. Anksčiau aikštelė prieš liftą buvo apšviesta. Prieš liftą yra plastikinės užuolaidos. Priėjo prie lifto, praskyrė užuolaidas. Ten buvo tamsu. Lifto platforma (grindys) yra tamsi. Ji, būdama įsitikinusi, kad yra platformos grindys, žengė žingsnį. Žengusi pajuto, kad lifto platformos nėra ir krenta. Kadangi lankė akrobatiką ir moka teisingai nukristi, ji nukrito ant abiejų kojų (nusileido ant pėdų). Ji pradėjo šaukti, kad ant jos nenuleistų lifto, kuris nusileistų iš viršaus, jei kas nors pasinaudotų liftu. Pirmas pas ją atėjo (duomenys neskelbtini), po to atėjo ir kiti. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavo medikai, policija ir gaisrininkai. Atvykę medikai ją išvežė į Lazdynų ligoninę. Dėl šio įvykio ji patyrė baimę, skausmą, nežinią dėl tolimesnės sveikatos būklės, ar vaikščios, ar gyvens, ar galės pilnavertiškai gyventi. Jai sakė, kad ji bus neįgali. Ligoninėje atliko tyrimus. Jai buvo sugipsuotos abi kojos, jos gipse tino. Apie tris mėnesius ji nežinojo, ar išvis gyvenime galės atsistoti ant kojų. 2018 m. gruodžio 10 d. jai buvo atlikta abiejų kojų operacija. 2018 m. gruodžio 14 d. ji buvo išleista iš ligoninės. Ji grįžo pas tėvus, kadangi jai buvo būtina nuolatinė slauga. Praėjus dviem mėnesiams po operacijos namie ji bandė su ramentais atsistoti ant kojų, tačiau jai labai skaudėjo. 2019 m. balandžio mėnesį jai prasidėjo reabilitacija. Ji buvo Klaipėdoje reabilitacijos centre. Baseine pradėjo atlikinėti veiksmus kojoms, kad galėtų vaikščioti. Reabilitacija truko apie mėnesį. Iki vykstant į Klaipėdą, jai namie dar padėjo privati kineziterapeutė, kuri jai padėjo stotis ant kojų. Po reabilitacijos Klaipėdoje, ji jau galėdavo nueiti kelis šimtus metrų be ramentų, tačiau jai einant skaudėjo. Ji visada eidavo su palyda. Viena be pagalbos ji galėdavo eiti tik lygiu paviršiumi ir tik trumpesnius atstumus (apie 100 metrų), sustodama pusiaukelėje pailsėti. Tai reikalavo didelių valios pastangų, be to, jai labai skaudėjo. Laiptais lipti ji negalėdavo pati, reikėjo palydos, t. y. reikėjo pagalbos, nes ji pati negalėjo išlaikyti pusiausvyros. Kai buvo Klaipėdoje, ji dar lankėsi mokamose gydytojų rekomenduotose procedūrose: baseinas, treniruoklis, masažai. Iki 2019 m. vasaros pabaigos jai nuolat skaudėjo kojas, buvo intensyvus skausmas, pastovus skausmas visą parą. Skausmas sustiprėdavo vaikštant. Ji nuolat gerdavo nuskausminamuosius vaistus. Nuo 2019 m. rudens skausmas pradėjo mažėti, tačiau iki šiol jaučia pastovų abiejų kojų čiurnos maudimą bei jaučia abiejų kulnų dūrimą iš apačios. Apima jausmas, kad kulnai ne jos (svetimkūniai). Po įvykio patirtų išgyvenimų, ji lankėsi pas psichologą. 2019 m. gegužės mėnesį, grįžusi iš Klaipėdos po reabilitacijos ji lankėsi pas psichologę privačiai. Lankėsi penkis mėnesius, kartą per savaitę. Psichologė jai padėjo atsigauti psichologiškai. Po to, kai ji pradėjo vaikščioti, Klaipėdoje jai reikėjo įsigyti didesnę avalynę. Taip jai rekomendavo gydytojai, taip pat jai reikėjo ir dabar reikia nešioti specialius vidpadžius. Grįžus namo buvo pakeista visa avalynė (į didesnę). Ji reguliariai vartoja vaistus nuo skausmo ir naudoja tepalus. Ji iki šiol vaikščioja pas gydytojus – ortopedą, reabilitologą. Šiuo metu atliekami fizioterapijos kursai. Pagal šeimos gydytojo rekomendaciją ji kreipsis į reumatologą. Taip pat kreipsis į privatų ortopedą. Vaikščioja pas gydytojus Centro poliklinikoje bei privačiai. Iki įvykio lifto valdymo pultas buvo viduje, t. y. norint, kad liftas judėtų, reikėjo nuolat laikyti nuspaudus mygtuką. Todėl reikėjo būti lifte, kad liftą galima būtų valdyti. Kitų galimybių valdyti liftą nebuvo, tik esant viduje. Valdyti liftą išmoko stebėdama kitus darbuotojus, kaip kiti tai daro. Jai niekas neaiškino ir nerodė, kaip valdyti liftą. Prieš liftą yra vartai, kurie buvo atidaromi prieš darbus. Ji nežino, kokiu būdu buvo atidaromi vartai, ji jų nei karto neatidarinėjo. Lifto platforma su vartais nebuvo susijusi, t. y. nesant lifto platformai aukšte, vartai buvo atidaryti. Esant atidarytiems vartams, lifto platforma galėjo judėti. Iki įvykio, jai niekas neaiškino, kaip naudotis liftu, ji nebuvo supažindinta su naudojimosi liftu taisyklėmis bei prie lifto nebuvo iškabintų taisyklių. Ji su bendrove UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo sudariusi darbo sutarties. Ji tuo metu dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Darbų užsakymas nebuvo įforminamas raštu, dėl darbų ji susitardavo žodžiu su (duomenys neskelbtini), šiuo metu pavardės nepamena. Jos darbas su minėta bendrove buvo nuolatinio pobūdžio. Nuo 2018 m. birželio mėnesio ji nuolat atlikinėdavo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus. Už jos darbą buvo atsiskaitoma pagal jos išrašytą sąskaitą. Sąskaitoje ji paskaičiuodavo už savo per mėnesį atliktus darbus. Nebuvo atsiskaitoma už kiekvieną atliktą darbą atskirai. Kiekvieną mėnesį ji išrašydavo sąskaitas (1 t., b. l. 34–36).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 28 d. papildomai apklausta nukentėjusioji U. Š. atsakė į jai pateiktus klausimus, 1. Ar Jūs žinote, kaip naudotis krovininiu keltuvu, esančiu (duomenys neskelbtini) koncertų salės pastate? Kas Jums paaiškino, kaip naudotis šiuo krovininiu keltuvu? Atsakymas. Jai niekas neaiškino, kaip reikia naudotis šiuo keltuvu. Ji žiūrėjo, kaip kiti naudojasi keltuvu, taip ir naudojosi. Tikslesnes naudojimosi aplinkybes ji nurodė ankstesnės apklausos metu. 2. Jūs 2018 m. lapkričio 30 d. apklausos metu nurodėte, kad buvote pasirašiusi darbų saugos taisykles ir su taisyklėmis susipažinote. Kas Jus supažindino su darbų saugos taisyklėmis ir kokiame dokumente Jūs pasirašėte dėl supažindinimo su darbų saugos taisyklėmis? Atsakymas. Pamena, kad kažkokiame žurnale ji pasirašinėjo, bet nepamena, už ką. Neatsimena, nei kas jai pateikė žurnalą pasirašyti, nei už ką pasirašė. 3. Kokiu laikotarpiu iki nelaimingo atsitikimo (2018 m. lapkričio 29 d.) Jūs naudojotės krovininiu keltuvu, esančiu (duomenys neskelbtini) koncertų salės pastate? Atsakymas. Iki įvykio ji su kitais darbuotojais krovininiu keltuvu naudojosi, tačiau negali nurodyti, kokiu tiksliai laikotarpiu. 4. Kiek kartų 2018 m. lapkričio 29 d. dieną Jūs naudojotės krovininiu keltuvu, esančiu (duomenys neskelbtini) koncertų salės pastate? Atsakymas. Ji su kitais darbuotojais keletą kartų naudojosi šiuo keltuvu. Šiuo metu negali nurodyti tikslaus skaičiaus. 5. Ar iš krovininio keltuvo buvo iškrautos visos dėžės su įranga, kai Jūs ėjote į keltuvą? Atsakymas. Eidama link keltuvo ji sutiko kitus darbuotojus, kurie jai pasakė, kad veža paskutines dėžes. Nespėjo patikrinti, ar tai buvo paskutinės dėžės. 6. Kokiu tikslu Jūs norėjote pasinaudoti krovininiu keltuvu nelaimingo įvykio metu? Atsakymas. Patikrinti, ar nėra dėžių ir sulaukti kolegų, kad toliau krauti dėžes. Viršuje dar buvo likusios dėžės. 7. Ar Jūs buvote supažindinta su krovininio keltuvo naudojimosi instrukcija? Jei taip, kada ir kas supažindino. Atsakymas. Nebuvo supažindinta. 8. Ar Jūs žinojote, kad krovininis keltuvas skirtas tik kroviniams kelti ir krovininiu keltuvu draudžiama keltis žmonėms? Atsakymas. Ne, nežinojo, nes visi juo naudojosi. Keltuvo valdymas buvo viduje, todėl vieno krovinio ar vieno keltuvo nebuvo techninės galimybės nusiųsti į kitą aukštą (1 t., b. l. 43–44).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 30 d. liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad jis nuo 2008 m. yra UAB (duomenys neskelbtini). Jų bendrovė įsikūrusi koncertų salės (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini). Bendrovėje dirba apie 20 darbuotojų. Bendrovėje G. K. yra apšvietimo tarnybos vadovas. Jų bendrovė teikia renginių įgarsinimo ir apšvietimo įrangos nuomą ir aptarnavimą. Nuo 2018 m. birželio mėnesio maždaug du kartus per savaitę pagal individualios veiklos pažymą bendrovei paslaugas teikia U. Š.. Su pastarąja sutartis sudaryta nebuvo. U. Š. atlieka įvairius darbus – laidų, apšvietimo kabelių išvedimą, jų suvyniojimą. Už U. Š. teikiamas paslaugas yra apmokama pagal PVM sąskaitas faktūras. Jų bendrovėje buvo užsakytos paslaugos, paslaugas užsakė UAB (duomenys neskelbtini). Reikėjo demontuoti garso ir apšvietimo įrangą iš (duomenys neskelbtini) koncertų salės antrame aukšte. Šių darbų vadovas G. K. buvo atsakingas už darbus. 2018 m. lapkričio 29 d. jo darbo laikas baigėsi apie 18.00 val. ir jis išvyko. Demontažo darbus G. K., U. Š. bei kiti jų bendrovės darbuotojai pradėjo maždaug 2018 m. lapkričio 29 d. apie 21.30 val. Už darbų saugą bendrovėje atsakinga S. R.. Bendrovėje vedamas darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų žurnalas, tačiau U. Š. šiame žurnale nepasirašė, kadangi ji yra laisvai samdoma darbuotoja. 2018 m. lapkričio 29 d. vakare jam paskambino bendrovės pardavimų ir logistikos vadovas J. B., kuris pranešė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir U. Š., atlikdama įrangos demontavimo paslaugas, įkrito į lifto šachtą ir susižalojo. 2018 m. lapkričio 30 d. jis paskambimo U. Š., pastaroji nurodė, kad ji šiuo metu yra ligoninėje, jai nustatyti kojų lūžiai. U. Š. pasakė, kad kiek reikės, finansiškai jų įmonė padės. Koncertų salėje (duomenys neskelbtini) įrengtas keltuvas, skirtas kelti krovinius iš rūsio į 2-ąjį aukštą ir atgal. Šio keltuvo veikimo principo jis nežino, nes jis priklauso koncertų salei (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50–51).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 19 d. papildomai liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. kovo 1 d. buvo (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) veikla – renginių įgarsinimo ir apšvietimo įrangos nuoma ir aptarnavimas. Koncertų salės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), bendrovė nuomoja patalpas, ten yra bendrovės ofisas ir sandėliai. Būdavo, kad jų bendrovė teikdavo minėtose patalpose renginių įgarsinimo ir apšvietimo paslaugas, kai tose patalpose vykdavo koncertai. Koncertų salėje nėra stacionarios apšvietimo, įgarsinimo įrangos. Užsakovas, kuris užsako patalpas renginiui, pats pasirenka bendrovę, kuri suteiks įgarsinimo apšvietimo paslaugas. Minėtose patalpose daug ir kitų bendrovių teikia renginių įgarsinimo ir apšvietimo paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovėje dirba maždaug apie 20 darbuotojų, t. y. su kuriais sudarytos darbo sutartys. Tačiau jų bendrovė dar naudojasi ir kitų bendrovių ir asmenų, t. y. dirbančių pagal individualios veiklos pažymas, paslaugomis. Asmenys, dirbantys pagal individualios veiklos pažymas, pasitelkiami darbui tuomet, kai įvertinama, kad patys darbuotojai negalės įvykdyti darbų, t. y. per didelė darbų apimtis ar laiko stoka. Su dirbančiais pagal individualios veiklos pažymą asmenimis joks rašytinis susitarimas nesurašomas, dėl darbų atlikimo susitariama žodžiu. Nuo 2018 m. vasaros, tikslaus laiko nepamena, maždaug du kartus per mėnesį pagal individualios veiklos pažymą bendrovei paslaugas teikė U. Š.. Su U. Š. darbo sutartis nebuvo sudaryta. Tiesiogiai su ja dėl darbų atlikimo bendravo G. K.. U. Š. atlikinėjo laidų, apšvietimo kabelių išvedimą, jų suvyniojimą, įrangos montavimą. Už U. Š. teikiamas paslaugas buvo apmokama pagal sąskaitas, kurias išrašydavo U. Š.. Suma buvo derinama po atliktų darbų. U. Š. buvo išrašiusi sąskaitas už rugpjūčio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius. Pagal jas buvo jai apmokėta. Už atliktus darbus buvo apmokama ne po kiekvieno atlikto darbo, o buvo atsiskaitoma už atliktus darbus per mėnesį. Jų bendrovėje nusistovėjusi praktika – atsiskaityti už per mėnesio laikotarpį atliktus darbus. Niekur tai raštu neįtvirtinta, apie tai susitariama žodžiu, kai tariamasi dėl darbų atlikimo. Tikslesnes aplinkybes dėl U. Š. atliekamų darbų gali papasakoti G. K., kuris su ja tiesiogiai bendravo. Už darbų saugą UAB (duomenys neskelbtini) atsakinga S. R., ji privalo supažindinti su darbų saugos taisyklėmis jų bendrovės darbuotojus. Dirbančių pagal individualios veiklos pažymą ji neprivalo supažindinti su darbų saugos taisyklėmis. Apie lifto veikimo mechanizmą, kur įvyko įvykis su U. Š., jis nieko negali paaiškinti. Minėtu liftu jis nesinaudoja. Po įvykio su U. Š. jis buvo nuvykęs pas ją į ligoninę ir siūlė jų bendrovės finansinę pagalbą, nuo kurios ji atsisakė. Jis žmogiškai jai norėjo padėti, suprasdamas, kad ji turės gydymo išlaidų, kad ji negalės dirbti ir neturės pajamų. 2019 m. gegužės mėnesį jam paskambino U. Š. advokatė, kuri pakvietė susitikti. Advokatė susitikimo metu nurodė U. Š. gydymo išlaidas – virš 30 000 Eur, ir pasiūlė jas apmokėti. Tikslios sumos šiuo metu nepamena. Jis jai paaiškino, kad bendrovei tai per didelė pinigų suma, be to, jis nematė pagrindo, kodėl jų bendrovė turi apmokėti visas U. Š. gydymo išlaidas. U. Š. nebuvo jų bendrovės darbuotojas. Jų bendrovės darbuotojai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimo darbe bei apdrausti kaupiamuoju gyvybės draudimu (1 t., b. l. 57–59).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 16 d. liudytoja apklausta S. R. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbų saugos ir sveikatos konsultante. Ji yra atsakinga už darbų saugą. Ji praveda instruktažą UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, su kuriais sudaryta darbų sutartis. Po instruktažo darbuotojai pasirašo įvadinės darbų saugos ir darbo vietoje žurnaluose. U. Š. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbinta, U. Š. dirba pagal verslo liudijimą. Ji negali tiksliai nurodyti, kokius darbus U. Š. atlikdavo. Ji jos asmeniškai nepažįsta. Apie įvykį su U. Š. sužinojo iš kitų darbuotojų. Paties įvykio su U. Š. nematė. Ji U. Š. neinstruktavo dėl darbų saugos, kadangi ji to neprivalėjo daryti, nes jai priklauso instruktuoti tik bendrovės darbuotojus, kurie įdarbinti bendrovėje. Šiuo atveju U. Š. nebuvo įdarbinta jų bendrovėje, U. Š. laisvai samdomas darbuotojas (1 t., b. l. 61–62).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 9 d. liudytoju apklaustas B. Ž. parodė, kad šiuo metu tikslios datos nepamena, jis kartu su D. B. ir U. Š. (duomenys neskelbtini) koncertų salėje atlikinėjo renginio įrangos demontavimo darbus. Jie trise buvo antrame aukšte. Trečiame aukšte yra salė. Salėje dirbę darbuotojai apšvietimo įrangą, sudėtą į dėžes, sunešdavo į liftą. Liftui nusileidus į pirmą aukštą, jie trise: jis, D. B., U. Š. iš lifto įrangą vežiojo į sandėlį (dėžės ant ratukų). Jis su D. B. stūmė įrangą į sandėlį. Pro juos praėjo U. Š., ji ėjo link lifto. Ji pasakė, kad palauks jų. Maždaug po minutės jis išgirdo riksmą. Nubėgus prie lifto patraukus lifto užuolaidas, jis pamatė nukritusią U. Š. į rūsio patalpas (pirmą aukštą). Kai U. Š. nukrito, tikėtina, kad kažkas iš salės paspaudė mygtuką ir liftas buvo pakilęs į viršų. Lifto pultas yra ant sienos. Liftas uždaromas pakeliamais vartais. Pats liftas durų neturi, tai važinėjanti platforma. Už pakeliamų vartų yra užuolaidos. Kiekviename aukšte yra krovininio lifto pakeliami vartai. Vartai atidaromi mygtuko ant sienos pagalba. Vartai pirmame aukšte, kur jie dirbo, nebuvo uždaryti. Išstūmus dėžę reiktų uždaryti pakeliamus vartus, bet taupant laiką vartus neuždarydavo, nes tame aukšte tuo metu dirbo tik jie trise. Sandėlis, į kurį jie stumdė dėžes, maždaug 30 metrų atstumu nuo lifto. Kadangi nebuvo pašalinių asmenų, tai jie pakeliamų vartų nenuleisdavo, išstūmę dėžes iš lifto. Kaip naudotis krovininiu liftu, jam buvo paaiškinta maždaug prieš metus. Nepamena, kada tiksliai ir kas aiškino. Buvo pravestas instruktažas ir jis yra pasirašęs knygoje. Šiuo metu nepamena tikslaus instruktažo turinio, taip pat negali pasakyti, ar buvo paaiškinta, kad kiekvieną kartą išėjus iš lifto reikia nuleisti vartus (1 t., b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gegužės 16 d. liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) techniku. Koncertų salėje (duomenys neskelbtini) jis dirba apie trejus metus. Kai pradėjo dirbti koncertų salėje (duomenys neskelbtini), jam nebuvo pravestas joks instruktažas dėl naudojimosi krovininiu liftu. Jis nebuvo matęs krovininio lifto naudojimosi taisyklių. Tokios taisyklės atsirado po įvykio su U. Š.. Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) ofise atsirado įsakymas dėl naudojimosi krovininiu liftu. Gal ir anksčiau buvo tokios taisyklės, tačiau jis jų nematė ir su jomis nebuvo supažindintas. Krovininis liftas valdomas pultu. Dabar jis valdomas pultu, esančiu prie lifto ant sienos. Prie lifto pakabintos taisyklės lietuvių ir anglų kalba. Iki įvykio su U. Š. keltuvas buvo valdomas pultu, esančiu keltuvo viduje, pultas ant sienos neveikė. Pultas ant sienos neveikė šiuos trejus metus, kol jis dirbo (duomenys neskelbtini). Liftas buvo valdomas pultu keltuvo viduje, t. y. paspaudus raudoną mygtuką ir laikant ant rodyklių į viršų ar žemyn, keltuvas kildavo ar leisdavosi. Norint valdyti liftą reikėjo būti lifte. Krovininis liftas turi vartus. Šiuo metu neuždarius vartų liftas neveikia. Iki įvykio su U. Š., vartų niekas nenuleisdavo. Vartai įtakos lifto veikimui neturėjo. Jie, dirbantys (duomenys neskelbtini), vartų nenuleidinėdavo, nes darbas vykdavo sparčiau. Viena komanda dirbo viršuje trečiame aukšte, kiti antrame aukšte. Iš viršaus pakrautos dėžės į liftą (keltuvą) buvo nuleidžiamos žemyn, kiti iškraudavo dėžes iš lifto. Už vartų buvo dar lifto plastikinės užuolaidos. Lifte degė šviesa, net ir per lifto užuolaidas matėsi, ar liftas yra. Jei nebuvo lifto, tai už užuolaidų buvo tamsu. Tikslios datos nepamena, jis, B. Ž. ir U. Š. iškraudinėjo dėžes iš lifto. Jis su B. Ž. prasilenkė su U. Š., ji pasakė, kad jų palauks lifte. Jis su B. Ž. dėžes nuvežė į sandėlį. Išėjus iš sandėlio, išgirdo riksmą. Nubėgus prie lifto, pamatė nukritusią U. Š. į lifto šachtą. Paties įvykio su U. Š. nematė (1 t., b. l. 67–68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 23 d. liudytoju apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) Apšvietimo padalinio vadovas G. K. parodė, kad jis pažįsta U. Š.. Ji 2018 m. padėdavo atlikti bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus. Šiuo metu, tiksliai nepamena kada, U. Š. atėjo į jų bendrovę pasidomėti dėl galimybės dirbti. Ji pasakė, kad dirba Jaunimo dramos teatre, ten atlikinėjo darbus, susijusius su dekoracijomis. Ji domėjosi, ar retsykiais būtų galimybė dirbti pas juos, pasisemti patirties scenos apšvietimo ir įgarsinimo darbuose. Jai būdavo duodami nesudėtingi darbai. Kai reikėdavo darbuotojo atlikti darbus, kai jis įvertindavo, kad esami darbuotojai nesuspės atlikti darbų laiku, tuomet jis paskambindavo U. Š. ir pasiūlydavo jai darbo. Jų bendrovėje atsiskaitoma už atliktus darbus, tai yra alga mokama kartą per mėnesį. U. Š. dirbo pagal individualios veiklos pažymą, tačiau ir su ja buvo atsiskaitoma irgi kartą per mėnesį. U. Š. būdavo išmokami pinigai pagal jos išrašytą sąskaitą. Joje pinigų sumą ji nurodydavo suderinus su juo, būdavo įvertinami jos atlikti darbai, kiek valandų buvo dirbama. Jis nežino, ar su U. Š. buvo sudaryta raštiška sutartis su jų bendrove. Darbų užsakymai nebuvo įforminami raštu, kadangi iš anksto sunku buvo numatyti darbų apimtį, atlikimo laiką. Sutariant žodžiu dėl darbų atlikimo buvo kalbama apie preliminarią pinigų sumą, kuri gali būti sumokėta. U. Š. už darbus buvo mokama kartą per mėnesį, paskaičiavus visus jos atliktus darbus. Jos darbas nebuvo pastovus, galėjo būti tarp atliekamų darbų savaitės ir dviejų savaičių tarpas. U. Š. darbas buvo pagalbinis ir ji buvo pasitelkiama darbui tuomet, kai neužtekdavo savų darbuotojų. U. Š. nebuvo vienintelė, kuri turėdama individualios veiklos pažymą, atlikinėjo darbus pagal UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus. Su visais dirbančiais pagal individualios veiklos pažymą buvo tik žodinis susitarimas dėl atliekamų darbų. Šiuo metu tikslios datos nepamena, įvykio dieną, U. Š. turėjo atlikti demontažo darbus. Jis su ja sutarė iš anksto. Jis po darbo dienos išvažiavo namo, kitą dieną atvažiavęs į darbą sužinojo, kad U. Š. įkrito į lifto šachtą. Daugiau nieko jis iš darbuotojų nesužinojo. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, kiek laiko koncertų salėje (duomenys neskelbtini) U. Š. atlikinėjo darbus, tačiau atliekant demontažo darbus – dėžės su įranga buvo vežamos į sandėlį naudojantis krovininiu liftu. Specialaus instruktažo dėl naudojimosi liftu nebuvo. Jis U. Š. buvo aiškinęs, kad ji saugotųsi atliekant darbus, t. y. jei ji nežino, geriau tegu nelenda prie laidų, taip pat jai buvo pasakyta sunkios įrangos nekelti. Dėl krovininio lifto veikimo: iki įvykio su U. Š. krovininis liftas judėdavo, tik stovint lifte (ant platformos) ir nuolat laikant paspaustą mygtuką, atleidus mygtuką liftas sustodavo. Liftas buvo valdomas tik būnant lifte. Lifto platformoje buvo apšvietimas, lemputė įsijungdavo suveikus judesio davikliui. Liftas judėdavo neuždarius vartų. Po įvykio liftas dabar valdomas valdymo bloku, kuris yra kiekviename aukšte. Taip pat, kai yra atidaryti lifto vartai nors viename iš aukštų, liftas nejuda (1 t., b. l. 73–75).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 5 d. liudytoju apklaustas L. Ž. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) ekspertu. Pagal pareigas tikrina liftus, ar jie atitinka saugos reikalavimus. 2018 m. gavo iškvietimą nuvykti patikrinti krovininį liftą koncertų salėje (duomenys neskelbtini). Jį iškvietė liftą aptarnaujančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Jis nuvyko patikrinti 2018 m. gruodžio 31 d. Tokia data nurodyta jam parodytoje Keltuvo techninio patikrinimo ataskaitoje Nr. 12-862. Minėtą ataskaitą supildė jis patikrinimo dieną. Po patikrinimo jis pateikė išvadą, kad krovininis keltuvas tinkamas naudoti. Patikrinęs ir surašęs ataskaitą, vieną egzempliorių paliko lifto savininko atstovui, kitas saugomas jų bendrovėje. Taip pat paliko Potencialiai pavojingų kėlimo įrenginių privalomosios techninės būklės tikrinimo sutarties blanką. Sutartį turėjo pasirašyti lifto savininkas. Vėliau jis pasirašytą sutartį pasiėmė. Sutartis pasirašyta lifto savininko vėliau nei jis atliko patikrinimą, todėl skiriasi sutarties ir patikrinimo ataskaitos datos. 2008 m. gruodžio 31 d. jis tikrino krovininio keltuvo saugos grandinę: ar atidarytais vartais keltuvas nejuda, ar veikia iškvietimo mygtukai. Kai jis tikrino, dalyvavo liftą aptarnaujančios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) mechanikas, vardo pavardės nežino, lifto savininko atstovas, vardo pavardės nepamena. Kai tikrino, su atidarytais lifto vartais platforma nejudėjo. Lifto valdymo mygtukai yra lifto išorėje. Mygtukai veikė. Krovininio keltuvo viduje valdymo pulto nėra ir jame jo negali būti, nes juo kilti žmonėms draudžiama. Lifto platformai nesant aukšte, lifto vartai negali atsidaryti, kadangi vartai valdomi mygtuku (durų atidarymo, uždarymo būdas automatinis.) Tikrinant liftą, jam buvo pateiktas krovininio keltuvas pasas, kuriame nurodoma visa informacija: pagrindiniai techniniai duomenys ir charakteristikos. Ten ir yra nurodytas durų atidarymo ir uždarymo būdas – automatinis. 2018 m. gruodžio 31 d. jis minėtą liftą tikrino pirmą kartą. Antrą kartą tikrino 2019 m. vasario mėnesį, kartu su darbo inspekcijos atstovais, UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, koncertų salės (duomenys neskelbtini) atstovais. Patikrinimo metu viskas veikė gerai. Gedimų nebuvo nustatyta. Negali pasakyti, ar darbo inspekcijos atstovai nustatė kokius nors pažeidimus. To nežino. Kas iki jo iki 2018 m. gruodžio 31 d. tikrino minėtą krovininį liftą, jo būklę, jis nežino. Lifto tinkamumą naudoti gali tikrinti tam apmokytas, direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo. Specialaus techninio išsilavinimo nereikia. Svarbiausia patikrinimo metu nustatyti, ar valdymo mygtukai veikia, ar atidarytais vartais platforma nejuda. Jei lifto platforma pakilo, tai reiškia, kad buvo gedimas. Dar kartą pakartos, esant pakeltiems vartams, lifto platforma judėti negali. Vartai negali būti valdomi rankiniu būdu, tik valdymo mygtukais (1 t., b. l. 77–79).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 25 d. liudytoju apklaustas E. Č. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tiksliai nepamena, kada tiksliai ir po kokio renginio vyko garso įrangos demontavimo darbai (duomenys neskelbtini) koncertų salėje. Po renginio būna visa įranga išrenkama, sudedama į transportavimo dėžes, o po to vyksta minėtų dėžių vežiojimas į sandėlį. Vieni dėžes stūmė į liftą antrame aukšte, kiti pirmame aukšte iš lifto stūmė dėžes į sandėlį. Tą vakarą dirbo jis, B. Ž., T. S., D. B., G. N., D. B. (D. B.), U., pavardės nepamena. Ji buvo laisvai samdoma, ji jų bendrovėje nedirbo. Gali visų ir neprisiminti, kas dirbo. Nepamena, kas ką darė, bet jis, būdamas pirmame aukšte, stūmė iš lifto dėžes į sandėlį. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) nukrito į lifto šachtą, jis buvo sandėlyje. Iš antro aukšto bėgdami kolegos pasakė, kad ji nukrito. Jis su jais nubėgo žemyn. Nubėgo į pirmą aukštą trise: jis, B. Ž. ir dar kažkas, dabar nebepamena kas. Jie pakėlė rankiniu būdu vartus. Pakėlus juos, jis pamatė (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo ant grindinio. Ji pirmiausia pasakė „ką aš padariau“. Ji jam pasakė, kad kalbėdama su kitais, nežiūrėjo kur ėjo, taip ji įžengė į lifto šachtą, gailėjosi dėl to, ką padarė. Jis ją ramino. Jai buvo atneštas ledas, numalšinti skausmą. Buvo iškviesti medikai. Šiuo metu tiksliai nepamena, kaip įvykio metu buvo valdomas liftas. Iš pradžių liftas buvo valdomas pulteliu, arba mygtuku iš išorės duris atidarydavo. Taip pat buvo lifto valdymas ir lifto viduje. Palaipsniui lifto valdymas buvo tvarkomas. Dabar lifto valdymas tik išorėje. (duomenys neskelbtini) savininkas, inžinieriai tobulino lifto valdymą, kad juo būtų saugu naudotis. Pamena tokį įvykį, kad buvo atvažiavę darbuotojai, dekoruotojai, kurie dėl to, kad būtų galima greičiau dirbti, t. y. naudotis liftu neuždarius vartus, užkišo dirželius ir liftas veikė su atidarytais vartais. Pasakius pastabą darbuotojams, jie pasakė, kad taip greičiau. Nereikėjo būti elektriku, kad pakeistum lifto veikimo principą, t. y. apgauti lifto vartų daviklius. Šiuo metu nepamena, ar buvo pasakyta (duomenys neskelbtini) savininkams apie tokį lifto veikimą. Dar kartą pasikartos, kad (duomenys neskelbtini) savininkas rūpinosi, kad būtų saugu naudotis liftu ir kitais saugumo klausimais. Jiems pranešus apie kažkokį gedimą, visuomet tai būdavo sutvarkoma. Įvykio metu lifto platforma galėjo judėti tarp aukštų su atidarytais lifto vartais. Apie tokį lifto veikimą žinojo visi dirbantys asmenys, tačiau, kad būtų greičiau jie neuždarinėdavo vartų naudodamiesi liftu. Pirmame aukšte lifto vartai buvo pakelti įvykio su (duomenys neskelbtini) metu, nes tuo metu vyko dėžių stumdymas iš lifto į sandėlį. Visi, kas dirbo, žinojo, kaip liftas veikia ir visi žinodami, kad lifto platforma gali judėti tarp aukštų neuždarius vartų, patys neuždarinėdavo jų. Visi stengėsi kuo greičiau baigti darbus ir eiti namo, taupydami laiką patys vartų ir neuždarinėdavo, kai vykdavo dėžių krovimo, vežiojimo darbai. Negali pasakyti, ar (duomenys neskelbtini) žinojo apie tai, kad lifto platforma gali judėti tarp aukštų esant atidarytiems vartams. Tačiau tai nebuvo pirmas kartas, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini) koncertų salėje. Minėta platforma buvo skirta kroviniams kelti, o ne žmonėms kilti (1 t., b. l. 82–84).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 24 d. apklaustas liudytoju J. C. parodė, kad šiuo metu tikslios datos nepamena, 2018 m. po renginio vyko garso įrangos demontavimo darbai. Šiuo metu tiksliai nepamena, kas dirbo. Prisimena, kad buvo D. B., E. Č., D. B., kitų dirbusiųjų neprisimena. Jie po renginio salėje išardė garso įrangą, sukrovė į dėžes. Po to pasiskirstė, kurie iš salės kraus dėžes į liftą, kurie iš lifto vežios į sandėlį pirmame aukšte. Tiksliai nepamena, kas ką darė, bet jis, būdamas salėje, vežiojo dėžes į liftą. Įvežus dėžes į liftą, uždarydavo vartus, pulteliu paspaudus mygtuką liftas buvo nusiunčiamas į pirmą aukštą. Laukdavo, kada iš lifto bus iškrautos dėžės ir nuvežtos į sandėlį. Liftas galėjo būti valdomas pulteliu bei skydelyje esančiais mygtukais, kurie buvo prie lifto vartų. Kai liftas sugrįždavo į jų aukštą, būdavo girdėti, tuomet atidarius vartus, buvo įstumiamos kitos dėžės į liftą. Šiuo metu nepamena, ar liftas į jų aukštą sugrįždavo jiems iškvietus liftą, ar liftą į viršų išsiųsdavo pirmame aukšte esantys asmenys, kurie iškraudavo dėžes. Negali pasakyti, ar iš lifto iškrovus dėžes pirmame aukšte lifto vartai buvo uždaromi. Šiuo metu prie lifto esančiame skydelyje dega žalia lemputė, kai galima kviesti liftą, ir raudona, kai negalima. Nepamena, ar įvykio metu buvo tokios lemputės. Kai atsitiko įvykis su U. Š., jis salėje stovėjo ir kalbėjo su D. B.. Laukė, kada galės į liftą pakrauti paskutinę dėžę. Tuo metu kažkas iš apačios atbėgo ir pasakė neleisti lifto žemyn. Pasakė, kad U. Š. nukrito. Tai sužinojęs, jis nuėjo į sandėlį ir laukė. Nebuvo nuėjęs nei pas U. Š., nei į pirmą aukštą prie lifto. Lifte apšvietimas buvo. Jei aukšte nebūtų lifto, atidarius vartus, matyti, ar aukšte yra liftas, ar nėra. Jei lifto nėra, tai tamsu. Šiuo metu, kai lifto vartai atidaryti, lifto platforma judėti negali, tačiau anksčiau lifto platforma galėjo judėti tarp aukštų, esant atidarytiems vartams. Jie dėl savo saugumo uždarinėdavo vartus. Liftas galėdavo būti valdomas, kaip ir minėjo, pulteliu, mygtukais skydelyje prie lifto vartų ir pačiame lifte esančiu pultu (mygtukais). Pagal taisykles, žmonėms minėtu liftu kilti negalima buvo, bet būdavo atvejų, kad taupant laiką, kildavo minėtu liftu, kai dirbdavo mažai žmonių. Įvykio metu U. Š. nebuvo būtinybės kilti liftu, nes jie visi buvo pasiskirstę darbais, vieni krovė į liftą, kiti – iškraudavo. Šiuo metu daugiau aplinkybių nepamena (1 t., b. l. 86–89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 29 d. liudytoju apklaustas G. N. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) apšvietimo įrangos techniku. 2018 m., šiuo metu tikslios datos nepamena, po koncerto vyko garso ir apšvietimo įrangos demontavimo darbai. Įranga buvo kraunama į dėžes ir vežiojama į sandėlį pirmame aukšte. Dirbo jis, E. Č., J. C., D. B., U. Š., B. Ž., D. B., T. S.. Tarp dirbusiųjų buvo pasiskirstymas darbais. Vieni įrangą įveždavo į liftą, kiti pirmame aukšte iš lifto veždavo dėžes į sandėlį. Jis buvo salėje, kai išgirdo U. Š. riksmą, kad su liftu nieko nedarytų. Tuomet jis su E. Č. nubėgo žemyn, pas U. Š., iš paskos atbėgo D. B.. Nubėgęs pamatė, kad U. Š. sėdėdama ant grindinio nusiiminėja savo batus. Jis jai sakė to nedaryti, jei būtų lūžiai, ji gali padaryti sau blogiau, tačiau ji vis tiek nusiavė avalynę. Jai dar buvo atneštas apklotas, kad jai nebūtų šalta, ir buvo atneštos gėrimo „Radler“ skardinės iš šaldytuvo, kad galėtų pašaldyti sužeistas kojas. D. B. paskambino ir iškvietė pagalbą. Atvažiavo medikai, policija ir ugniagesiai. U. Š. pasakė, kad ji žengė žingsnį, o ten lifto nebuvo ir nukrito. Medikai išsivežė U. Š.. Šiuo metu tiksliai nepamena, kokiu būdu buvo liftas valdomas įvykio metu, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) pastatymo teko jam naudotis minėtu liftu, tai jis buvo valdomas pultu, esančiu lifte. Vėliau buvo įrengtas valdymas kiekviename aukšte prie lifto, tačiau negali pasakyti, kada tiksliai buvo padaryta. Liftas (platforma) galėjo judėti tarp aukštų su atidarytais vartais. Visi žinojo apie tokį lifto veikimą. Kai liftas būdavo aukšte, galėjai pamatyti, nes lifte degdavo lemputė. Ji degdavo nuolat. Pagal tai ir galėjai žinoti, ar yra liftas aukšte. Pirmame aukšte prieš lifto platformą yra pakabintos plastmasinės užuolaidos, bet jos peršviečiamos ir per jas matėsi, ar dega lemputė. Šiuo metu liftas valdomas mygtukais prie lifto ir liftu žmonėms keltis negalima, tačiau anksčiau niekas nesakė, kad liftu keltis žmonėms draudžiama. Įvykio dieną U. Š. (duomenys neskelbtini) koncertų salėje dirbo ne pirmą kartą ir ji ne kartą naudojosi liftu, daiktus vežiojo į sandėlį. Ji turėjo žinoti, kad liftas gali judėti tarp aukštų esant pakeltiems vartams. Šiuo metu liftas judėti tarp aukštų negali, kai vartai pakelti. Po įvykio ant lifto atsirado užrašai, kad daugiau tonos liftu kelti negalima, kad žmonėms liftu keltis draudžiama. Iki įvykio su U. Š. tokių draudimų nebuvo. Po įvykio jie buvo supažindinti pasirašytinai su lifto naudojimosi taisyklėmis, jie už tai pasirašė. Buvo draudžiama žmonėms keltis liftu. Iki įvykio su U. Š. jis nepamena, kad būtų supažindintas su naudojimosi liftu taisyklėmis. (duomenys neskelbtini) koncertų salėje yra dar vienas liftas, kuris skirtas žmonėms, kuriuo galima kelti iš pirmo aukšto į antrą. Jis yra prie įėjimo į salę (1 t., b. l. 91–93).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 29 d. liudytoju apklaustas A. Z. (A. Z.) parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jų bendrovė parduoda, montuoja, prižiūri, remontuoja liftus. UAB (duomenys neskelbtini) aptarnauja krovininį keltuvą (duomenys neskelbtini) koncertų salėje, (duomenys neskelbtini). Į jį kreipėsi A. S. dėl krovininio lifto aptarnavimo, priežiūros. 2018 m. gruodžio 15 d. jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) koncertų salę sudaryti krovininio lifto aptarnavimo sutartį ir apžiūrėti krovinį liftą. Jis kartu su A. S. ir dar vienu vyriškiu, kurio duomenų nežino, nuėjo apžiūrėti krovininį keltuvą. Užėjo ant platformos, su ja pakilo, nusileido. Keltuvas veikė gerai. Esant pakeltiems krovininio keltuvo vartams, keltuvo platforma nejudėjo. Keltuvas atitiko visus reikalavimus. Keltuvas buvo ir yra valdomas mygtukų, esančių prie lifto, pagalba. Keltuvo viduje esantis pultas skirtas įjungti, išjungti elektros pateikimą bei jis skirtas tam, kad juo galėtų pasinaudoti keltuvo darbą tikrinantis asmuo. Žmonės keltuvu negalėjo kilti. Krovininis keltuvas skirtas tik kroviniams kelti. Keltuvo vartai valdomi mygtuku, esančiu prie lifto skydelyje, arba pultu. Pultas skirtas tam, kad iš lauko būtų galima valdyti vartus. Nuo 2018 m. gruodžio 15 d. minėtas krovininis liftas prižiūrimas iki šiol. Tikrinimai atliekami kas tris mėnesius. Jo nuomone, keltuvo platforma pakilo esant pakeltiems vartams dėl galimo gedimo, t. y. gal mechaniškai užsikirto vartai, galėjo kontaktai pridegti viduje arba kas nors pakeitė lifto veikimo mechanizmą, t. y. kad platforma veiktų su pakeltais vartais. Negali tiksliai pasakyti, kodėl taip įvyko, kad platforma pakilo esant pakeltiems vartais. Jis, kai apžiūrėjo liftą 2018 m. gruodžio 15 d., viskas veikė gerai. Nebuvo jokių gedimų. Jis taip pat dalyvavo, kai darbo inspekcijos darbuotojai tikrino minėto krovininio keltuvo veikimą ir tuo metu keltuvas veikė gerai (1 t., b. l. 105–107).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 3 d. liudytoju apklaustas Liftų įmonių asociacijos prezidentas J. K. parodė, kad hidraulinio krovininio keltuvo GP-1000, kurio gamyklinis numeris 1204DG4238, valdymas jam nėra žinomas. Visi keltuvai turi atitikti techninį reglamentą „Mašinų sauga“. Minėto keltuvo techninė apžiūra yra numatyta gamintojo priežiūros instrukcijoje. Kas gali atlikti anksčiau minėto keltuvo nuolatinę techninę priežiūrą, yra numatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme dėl Reikalavimų asmenų, atliekančių nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, darbuotojų, pertvarkančių potencialiai pavojingus įrenginius, ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams patvirtinimo (2017 m. birželio 29 d. Nr. A1-333 (prideda prie apklausos)). Asmeniui, kuris atlieka keltuvo nuolatinę techninę apžiūrą, reikalingos specialios žinios, kurios numatytos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme dėl Reikalavimų asmenų, atliekančių nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, darbuotojų, pertvarkančių potencialiai pavojingus įrenginius, ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kvalifikacijai arba specialiosioms žinioms ir įgūdžiams patvirtinimo (2017 m. birželio 29 d. Nr. A1-333). Už lifto (keltuvo) techninę būklę, priežiūrą atsakingas lifto (keltuvo) savininkas. Tai numato Potencialiai pavojingų įrenginių (PPĮ) (aut. past. teisės aktas – priežiūros įstatymas). Anksčiau reikėjo pasirašyti dokumentą, kuriuo paskiriamas už lifto (keltuvo) techninę būklę, priežiūrą atsakingas asmuo, dabar nebereikia. Prieš pradedant naudoti, liftas (keltuvas) turi būti registruojamas Potencialiai pavojingų įrenginių registre, tai numato PPĮ (aut. past. teisės aktas – priežiūros įstatymas). Apie tai, ar ant krovininio keltuvo platformos gali būti žmonės, platformai judant tarp aukštų, numato gamintojas, kuris užtikrina tokias sąlygas, kurios turi atitikti techninį reglamentą „Mašinų sauga“. Ar krovininio keltuvo platforma gali judėti tarp aukštų, esant atidarytiems keltuvo vartams, numato gamintojas, kuris užtikrina tokias sąlygas, kurios turi atitikti techninį reglamentą „Mašinų sauga“. Į klausimą, ar galėjo krovininio keltuvo platforma judėti tarp aukštų, esant atidarytiems keltuvo vartams, atsakė: jei to nenumatė gamintojas, kuris užtikrina tokias sąlygas, kurios turi atitikti techninį reglamentą „Mašinų sauga“, tai platforma judėti negalėjo. Prie protokolo pridėti minėti teisės aktai (1 t., b. l. 116–118, 119–144).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 2 d. liudytoju apklaustas T. S. parodė, kad jis dirba pagal individualios veiklos pažymą, elektros sistemų įrengimas. Jį į pagalbą pasitelkdavo UAB (duomenys neskelbtini), kai jų darbininkai nesuspėdavo susitvarkyti su turimu darbo krūviu. U., pavardės tiksliai nepamena, taip pat dirbo pagal individualios veiklos pažymą. Šiuo metu tikslios datos nepamena, vyko garso ir šviesos įrangos demontavimo darbai koncertų salėje (duomenys neskelbtini), po renginio. Tą vakarą dirbo jis, U., E. Č., D. B., J. C., B. Ž., D. B.. Šiuo metu daugiau neprisimena, kas dar galėjo būti. Tarp jų buvo darbų pasiskirstymas – vieni į dėžes sukrautą įrangą vežiojo į liftą, kiti iš lifto dėžes veždavo į sandėlį. U. dirbo pirmame aukšte, dėžes vežė iš lifto į sandėlį. Kai jis buvo salėje, lyg tai E. Č. atbėgęs pasakė, kad U. įkrito į lifto šachtą. Vieni nuėjo pas ją, laukė greitosios ir policijos, kiti toliau vežė dėžes į sandėlį, nenaudodami lifto. Šiuo metu neprisimena, kokiu būdu įvykio metu buvo valdomas liftas – iš išorės ar iš vidaus. Esant pakeltiems vartams, lifto platforma įvykio metu galėjo judėti tarp aukštų. Toks lifto veikimas buvo ilgą laikotarpį. Visi žinojo apie tokį lifto veikimą. Šiuo metu liftas važiuoja tik tada, kai vartai užsidaro, šiuo metu liftas valdomas iš išorės. Lifte buvo apšvietimas ir neįmanoma nepamatyti, kad lifto platformos nėra. Jis, dirbdamas pagal individualios veiklos pažymą, už savo saugumą darbe yra atsakingas pats (1 t., b. l. 146–149).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 23 d. apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), apšvietimo įrangos techniku. 2018 m., dabar tikslios datos nepamena, koncertų salėje (duomenys neskelbtini) vyko garso ir apšvietimo įrangos demontavimo darbai. Šiuo metu nepamena, po kokio renginio vyko demontavimo darbai. Dirbo jis, M. T., T. S., B. Ž., G. N., E. Č., J. C., D. B., U., pavardės nepamena. Tačiau gali klysti, nurodydamas asmenis, kurie dirbo. Jie visi buvo pasiskirstę darbus tam, kad būtų greičiau viskas užbaigta. Jis su M. T. stumdė išrinktas metalines konstrukcijas, kurios buvo sudėtos ant ratukų. Dviese stumdė kalniuku žemyn į sandėlį pirmame aukšte. Kiti darbuotojai dėžes su apšvietimo įranga liftu vežiojo į sandėlį. Dėžės liftu buvo nuleidžiamos žemyn ir iš lifto stumdomos į sandėlį. Vieni darbuotojai salėje stumdė dėžes į liftą, kiti išstumdavo jas iš lifto ir vežė į sandėlį. Jis dėžių nevežiojo ir negali pasakyti, kuris tiksliai tai darė. Nebuvo būtinybės liftu kilti į antrą aukštą į salę, pakrauti dėžes. Nuvežus paskutines konstrukcijas į sandėlį, jis su M. T. ėjo prie lifto. Galvojo padėti iš lifto iškrauti dėžes. Nuėjus link lifto pamatė cokoliniame aukšte sėdinčią ant grindinio U.. Kažkas šaukė nekviesti lifto. Negali pasakyti, kaip ji nukrito, nematė. Tikėtina, antrame aukšte esantis darbuotojas, išgirdęs kad iš lifto išstumtos dėžės, iškvietė liftą į viršų ir liftas pakilo. Lifte buvo ir yra apšvietimas. Apšvietimas yra pačiame lifte, įsijungia nuo judesio. Prieš liftą taip pat yra apšvietimas. Nematyti, kad nebuvo lifto, neįmanoma. Šiuo metu nepamena, kokiu būdu buvo valdomas liftas, ar pultu lifto viduje, ar išorėje. Šiuo metu liftas valdomas tik iš išorės. Liftu žmonėms leistis negalima, anksčiau kaip buvo – neprisimena (1 t., b. l. 151–153).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 6 d. liudytoju apklaustas F. K. (F. K.) parodė, kad jis anksčiau dirbo bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), tikslaus laikotarpio, kada dirbo bendrovėje, šiuo metu nepamena. Minėta bendrovė šiuo metu yra bankrutavusi. Dirbo iki bankroto. Kai dirbo minėtoje bendrovėje, jis tikrindavo krovininių keltuvų būklę. Šiuo metu nepamena, kokius tiksliai parametrus tikrindavo. Buvo reglamentas, pagal kurį jis tikrindavo. Šiuo metu nepamena, kaip tiksliai tas reglamentas vadinosi. Pamena, kad tikrindavo trosų būklę. Jis tikrino krovininio keltuvo, esančio (duomenys neskelbtini) koncertų salėje, būklę. Tiksliai gali pasakyti, kad atidarytais vartais krovininio keltuvo platforma nejudėjo tarp aukštų. Platforma ir negali judėti esant atidarytiems vartams, nes taip suprojektuoti keltuvai. Kai jis tikrindavo keltuvą (duomenys neskelbtini) koncertų salėje, tokio gedimo – kad keltuvo platforma judėtų su atidarytais vartais – nenustatė. Jam parodytame krovininio keltuvo apžiūros registro žurnale yra jo parašai prie įrašų „trūkumų nerasta“ nuo 2015 m. kovo 17 d. iki 2016 m. vasario 16 d. Vėliau nebetikrino keltuvo, nes bendrovė bankrutavo. Smulkiau apie minėto keltuvo veikimą šiuo metu negali pasakyti, nes nepamena, tai buvo seniai. Taip pat dabartinis jo darbas nesusijęs su keltuvais, todėl apie jų veikimą smulkiau paaiškinti negali (2 t., b. l. 2–5).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 14 d. liudytoju apklaustas T. S. parodė, kad jis anksčiau dirbo Valstybinėje darbo inspekcijoje Vilniaus teritoriniame skyriuje. Šiuo metu nebedirba, nedirba apie 2 m. 9 mėn. Paskutinės pareigos buvo administratorius. Viena iš funkcijų buvo asmenų (įmonių) prašymų dėl liftų, kitų įrenginių registravimo Potencialai pavojingų įrenginių registre nagrinėjimas. Su prašymu būdavo pateikiami registracijai reikalingi dokumentai, išvardinti Potencialiai pavojingų įrenginių registro nuostatuose. Įrenginio gamintojo dokumentai registracijai pateikti nebuvo privalomi. Nori paaiškinti, kad neturint įrenginio gamintojo parengtų dokumentų, įrenginio savininkas galėdavo parengti įrenginio techninį pasą, kuriame būdavo nurodomi įrenginio visi duomenys, matmenys, veikimo principas, naudojimosi instrukcija. Jam parodytą atsakymą jis galėjo rengti. Atsakymo rengimo aplinkybių nepamena. Jis asmeniškai nebuvo nuvykęs apžiūrėti keltuvo (duomenys neskelbtini). Apie keltuvą (duomenys neskelbtini) koncertų salėje prisimena, kadangi ten atsitiko nelaimingas atsitikimas, susižalojo moteris. Tikėtina, buvo pateikta keltuvo nuotrauka bei dokumentai apie keltuvo techninius parametrus. Šiuo metu nepamena, kokie tiksliai dokumentai buvo pateikti. Jei jis pats nebūdavo įsitikinęs dėl įrenginio registravimo Potencialiai pavojingų įrenginių registre, tuomet jis kreipdavosi į techninės saugos skyriaus specialistus pasitarti. Šiuo metu tiksliai nepamena, su kuriuo specialistu jis tarėsi, pateikiant jam parodytą atsakymą. Šiuo metu tiksliai nepamena, kodėl jis pateikė jam parodytą atsakymą dėl registravimo. Negali pasakyti, ar buvo prašymas, paklausimas dėl keltuvo (duomenys neskelbtini), registravimo Potencialiai pavojingų įrenginių registre. Galėjo būti tik domimasi dėl būtinybės registruoti, t. y. būdavo, kad paskambindavo asmenys, ar el. paštu parašydavo klausdami dėl registravimo būtinybės, o jis jiems atsakydavo (2 t., b. l. 10–13).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 18 d. liudytoja apklausta G. K. parodė, kad ji anksčiau dirbo Darbo inspekcijoje, jau nebedirba dvejus metus. Jai parodytą reikalavimą pašalinti pažeidimą R 2019-02-06 Nr. R1-0660-0620 surašė ji. Reikalavime nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), turėtų būti bendrovės registracijos adresas. Keltuvas, dėl kurio buvo surašytas reikalavimas, buvo (duomenys neskelbtini) koncertų salės pastate. Darbo inspekcijoje buvo gautas pranešimas, kad atsitiko nelaimingas įvykis (duomenys neskelbtini) koncertų salės pastate, mergaitė įkrito į lifto šachtą. Šiuo metu tikslios datos nepamena, ji kartu su kita darbo inspekcijos specialiste J. P. važiavo į (duomenys neskelbtini) koncertų salės pastatą apžiūrėti keltuvo, kur atsitiko nelaimingas atsitikimas. Pirmą kartą nuvažiavusios, jos į pastatą nepateko. Kitą kartą nuvažiavusios, jos bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. S.. Jo buvo paprašyta pateikti keltuvo dokumentus. Prisimena, kad jis davė daug dokumentų, kuriuos peržiūrėjusi, ji nerado reikiamų keltuvo dokumentų, todėl ir buvo nustatytas pažeidimas – nebuvo krovininio keltuvo gamintojo numatytų darbo įrenginio naudojimo dokumentų, neparengta krovininio keltuvo naudojimo instrukcija. Dėl dokumentų trūkumo buvo surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimus. Reikalavimas buvo pateiktas direktoriui A. S.. Jis neginčijo nustatyto pažeidimo. Ji keltuvo neapžiūrinėjo, ji tikrino tik būtinus turėti keltuvo dokumentus. Negali pasakyti, ar keltuvas turėjo būti registruotas Potencialiai pavojingų įrenginių registre, nes nebuvo atsakinga už įrenginių registravimą šiame registre. Ji tyrė nelaimingus atsitikimus. Ji bendravo su nukentėjusiąja mergaite telefonu, norėdama išsiaiškinti nelaimingo įvykio aplinkybes. Prisimena, kad ji pasakė, kad nukrito. Ji jai paaiškino, kad reikalingas jos paaiškinimas raštu. Šiuo metu neprisimena, ar ji pateikė savo paaiškinimą. Šių duomenų reikėtų pasidomėti Darbo inspekcijoje. Šiuo metu daugiau aplinkybių nepamena dėl savo sveikatos būklės (2 t., b. l. 16–19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 24 d. liudytoja apklausta J. P. parodė, kad ji dirba Valstybinėje darbo inspekcijoje vyriausiąja inspektore. Šiuo metu tiksliai nepamena kada, G. K. ir jai buvo duotas nurodymas patikrinti keltuvą ir pasiaiškinti nelaimingo atsitikimo (duomenys neskelbtini) koncertų salės pastate priežastis ir aplinkybes. G. K. registruodavo įrenginius Potencialiai pavojingų įrenginių registre ir žinojo visus keliamus reikalavimus. Šiuo metu nepamena, kada tiksliai ji su G. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) koncertų salės pastatą. Jos nuvyko apžiūrėti keltuvą. Joms buvo pateikti bendrovės turimi keltuvo dokumentai. G. K. tikrino privalomą informaciją apie keltuvą – ar yra keltuvo techninės būklės ir nuolatinės priežiūros dokumentai. Dėl keltuvo priežiūros pažeidimų nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatyta, kad įrenginys būtų privalomas registruoti Potencialiai pavojingų įrenginių registre. Buvo nustatyta, kad nėra parengta krovininio keltuvo naudojimo instrukcija. Dėl to G. K. surašė reikalavimą pašalinti pažeidimą. Kadangi nukentėjusi mergina dirbo pagal individualios veiklos pažymą, todėl Darbo inspekcijoje klausimas dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo nebuvo sprendžiamas. Be to, nori pažymėti, kad keltuvas skirtas ne žmonėms, o kroviniams kelti (2 t., b. l. 23–26).

Iš policijos įvykių registracijos kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 29 d. apie 22.45 val. Bendrajame pagalbos centre gautas D. B. pranešimas, kad koncertų salės (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų mergina (U. Š.) įkrito į lifto šachtą. Papildoma informaciją – dėl sužalojimo pastaroji buvo pristatyta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL) (1 t., b. l. 5–7).

Iš 2018 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas yra adresu (duomenys neskelbtini), koncertų salės (duomenys neskelbtini) cokoliniame aukšte, įvažiavimas į cokolinį aukštą yra iš gatvės pusės, pro pakeliamuosius vartus arba iš pastato vidaus pirmojo aukšto. Pravažiavus pro pakeliamuosius vartus, patenkama į cokolinio aukšto patalpą, kurioje tiesiai nuo įvažiavimo pakeliamų vartų yra matomos didelės, juodos spalvos dėžės su įranga. Iš kairės pusės nuo įvažiavimo vartų yra pakeliami vartai, kurie yra valdomi valdymo pultu, arba atidaromi ir uždaromi rankiniu būdu. Apžiūros metu pakeliami vartai yra uždaryti, ant jų yra A4 formato baltos spalvos lapas su užrašu „keltuvas neveikia“. Apžiūros metu valdymo pulto pagalba atidarius keltuvo pakeliamuosius vartus yra matoma geltonos ir raudonos spalvos juosta su užrašu „STOP“, kurios pagalba yra aptvertas praėjimas ir matoma keltuvo šachta. Buvo išmatuotas atstumas nuo įėjimo slenksčio iki pakeliamų vartų viršaus, t. y. aukštis yra apie 2,6 cm, plotis tarp įėjimo sienų yra apie 2,26 cm. Šachtoje yra įrengta metalinė pakeliama platforma, kuri yra valdoma iš valdymo pulto, įrengto ant platformos rėmo, arba valdoma iš išorės, prie pakeliamų vartų įrengto valdymo pulto. Keltuvas kyla per 3 pastato aukštus, t. y. cokolinis aukštas, 1 pastato aukštas ir 2 pastato aukštas. Atstumai tarp aukštų yra apie 3 m. Nukentėjusioji nukrito į keltuvo šachtą iš 1 pastato aukšto į cokolinį aukštą, kai keltuvo metalinė platforma buvo 2 pastato aukšte. Kai metalinė platforma yra pakelta virš cokolinio aukšto, yra matomas šachtos „dugnas“, kur ir nukrito nukentėjusioji. „Dugno“ pagrindas yra kietas, betonas. Taip pat apžiūros metu matomas patiestas kartonas bei įvairios šiukšlės. Apžiūrėjus pastato 1 aukštą, taip pat yra matomi pakeliami vartai, kurie yra valdomi pulto pagalba. Apžiūros metu vartai yra nuleisti bei ant vartų matomas A4 formato baltos spalvos lapas su užrašu „keltuvas neveikia“. Atidarius pakeliamuosius vartus, yra matomos apsauginės „žaliuzės“, permatomos. Grindys prie 1 aukšto pakeliamų vartų yra išklotos keraminėmis plytelėmis. Patraukus apsaugines „žaliuzes“, yra matoma keltuvo šachta, jos apačioje yra metalinė platforma. Buvo išmatuotos šachtos sienos jos viduje, t. y. siena priešais įėjimą į keltuvą yra apie 3,50 cm, o šachtos šoninės sienos yra apie 2,65 cm. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta. Įvykio vietoje vaizdo kameros neįrengtos. Pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 11–24).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. D. 2018 m. gruodžio 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 5 d. telefonu buvo bendrauta su U. Š., kuri paaiškino, kad 2018 m. spalio 29 d. vakare, tuo metu, kai iš esmės darbas jau buvo baigtas, ji, būdama pastato, kuriame įvyko įvykis, 1-ame aukšte, norėjo pasikelti į 2-ąjį aukštą patikrinti, ar ten neliko kokių nors daiktų. Jos kolegos į 2-ąjį aukštą lipo laiptais, o ji norėjo pasikelti krovininiu liftu, kuriuo jai ir anksčiau teko važinėti. Lifto pakeliamieji vartai buvo pakelti, kabėjo permatomos plastikinės juostos, apsaugančios nuo šalčio. Ji žengė žingsnį pirmyn, galvodama, kad lifto platforma yra 1-ame aukšte, tačiau staiga nukrito į rūsį, nes liftas tuo metu buvo viršuje. Anksčiau jai teko važinėti šiuo liftu. U. Š. nurodė, kad dėl minėto įvykio ji pretenzijų niekam neturi ir nepageidauja, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o dėl galimo civilinio ieškinio pateikimo teismui dėl turtinės žalos atlyginimo ji apsispręs, kai pasveiks (1 t., b. l. 30).

Iš 2018 m. gruodžio 8 d. U. Š. pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad jai (duomenys neskelbtini) koncertų salės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 29 d. buvo sužalota sveikata, kai įkrito į lifto šachtą, už kurios tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą buvo atsakingi atitinkami asmenys. Šiandien ji dar yra gydoma ligoninėje ir ruošiama operacijai. Ji patyrė didelį išgąstį, sąlygotą didelių išgyvenimų dėl sveikatos ir gyvybės, dėl ko negalėjo iš karto objektyviai įvertinti įvykio, jo pasekmių bei tinkamai pareikšti pozicijos dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo. Prašo pradėti bei atlikti ikiteisminį tyrimą, pripažinti nukentėjusiąja (1 t., b. l. 8–10).

Iš 2018 m. lapkričio 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. B. pateikė sąskaitos faktūros kopiją, individualios veiklos vykdymo pažymą, patalpų nuomos sutarties kopiją. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) R. B. pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. birželio 29 d. Susitarimą dėl patalpų nuomos/subnuomos sutarties vykdymo, sudaryto tarp nurodytos įmonės – Pradinio nuomotojo UAB (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), ir Naujojo nuomotojo UAB (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) išsinuomojo negyvenamąsias patalpas – garažą, esantį (duomenys neskelbtini). U. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. gruodžio 3 d. pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 563038 vykdo individualią veiklą pagal kodą 900200 „Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla“. Pagal 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija US Nr. 06 pirkėjas – UAB (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 31 d. įsigijo paslaugas – įrangos montavimą iš paslaugų teikėjos U. Š. (1 t., b. l. 52–56).

Iš 2020 m. lapkričio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Z. pateikto atsakymo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) aptarnauja keltuvus salėje (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gruodžio 15 d. Aptarnavimas atliekamas kas 3 mėn. arba gedimų atveju. Pirmas keltuvų aptarnavimas buvo atliktas 2018 m. gruodžio 15 d. Tarp aptarnavimų gedimų nebuvo. Antras keltuvų aptarnavimas buvo atliktas 2019 m. kovo 4 d. Aptarnavimus gali atlikti: liftų elektromechanikas V. M., liftų priežiūros meistras A. Z.. Prie laiško pateikta 2018 m. gruodžio 15 d. Keltuvų techninės priežiūros sutartis Nr. P18/12/15, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Z. ir keltuvo savininko UAB (duomenys neskelbtini). Pasirašė direktorius A. S. (1 t., b. l. 97–101).

Iš 2019 m. vasario 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti teismo medicinos specialisto J. M. P. išvada, kad U. Š. nustatyti abiejų kojų kulnakaulių skeveldriniai lūžiai, kurie padaryti kulnakaulius paveikiant gana didele jėga kietais bukais daiktais iš padų pusės, prieš kreipiantis medicininės pagalbos, ir visumoje sužalojimai būdingi kritimui iš aukštumos prisižeminant pakulnėmis. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kulnakaulių lūžių nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 20 d. – 2022 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 3461/2021(01) nurodoma, kad remiantis U. Š. medicinos dokumentų duomenimis, U. Š. nustatyti skeveldriniai kulnakaulių lūžiai kairėje ir dešinėje kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar/ir paviršiumi prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2018 m. lapkričio 29 d. U. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienmomentiškai. U. Š. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl abiejų kulnakaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 32–34).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11-796 (20) nurodyta, kad: 1. Tiriamo įvykio mechanizmas yra toks: U. Š. judėjo zonoje, kuri susidarė šalia neaptvertos keltuvo šachtos, nes keltuvo platforma buvo pasiųsta į viršų, prieš tai neuždarius keltuvo šachtos vartų, nužengė į keltuvo šachtą ir krito iš aukščio. 2. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog tiriamo įvykio atveju keltuvas buvo naudojamas taip, kad buvo sudaryta techninė galimybė U. Š. (netyčia) nužengti į keltuvo šachtą, todėl, kad nebuvo uždaryti keltuvo šachtos vartai prieš pasiunčiant keltuvo platformą į viršų, o spręsti apie įvykio metu naudotų įrenginių techninį tvarkingumą (ir šios aplinkybės įtaką nelaimingam atsitikimui) pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima. 3. Įvykio metu vykdyti darbai neatitiko Krovininio keltuvo naudojimo instrukcijos reikalavimo, kad krovininis keltuvas negali būti išsiųstas į kitą aukštą, kol nėra uždaryti krovininio keltuvo vartai pakrovimo aukšte, ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą. 4. Pagal Krovininio keltuvo naudojimo instrukciją krovininio keltuvo savininkas yra atsakingas, kad įrenginys būtų naudojamas tik saugiomis sąlygomis. 5. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra pagrindo teigti, jog U. Š., dirbdama pagal individualios veiklos pažymą, turėjo būti pasirašytinai supažindinta su darbų saugos ir sveikatos apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. 6. Atsakyta išvados 3 punkte. 7. Klausimas nėra darbų saugos teismo eksperto kompetencija. 8. Atsakyta išvados 5 punkte. 9. Atsakyta išvados 4 punkte. 10. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą yra pagrindas teigti, kad krovininio keltuvo eksploatavimas neatitiko Krovininio keltuvo naudojimo instrukcijos. 11. Atsakyta išvados 2 punkte. 12. U. Š. veiksmai, pasireiškę jos nužengimu į keltuvo šachtą, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, bet jo nelėmė, nes įvykio priežastimi yra tai, jog tiriamo įvykio atveju keltuvas buvo naudojamas taip, kad buvo sudaryta techninė galimybė U. Š. nužengti į keltuvo šachtą, nes keltuvo šachtos pakeliami vartai pirmame aukšte buvo pakelti, o keltuvo platforma buvo aukštesniame aukšte (2 t., b. l. 48–52).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 1 d. apklaustas specialistas T. D. parodė, kad tiriamo įvykio mechanizmas yra toks: U. Š. judėjo zonoje, kuri susidarė šalia neaptvertos keltuvo šachtos, nes keltuvo platforma buvo pasiųsta į viršų prieš tai neuždarius keltuvo šachtos vartų, nužengė į keltuvo šachtą ir krito iš aukščio. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog tiriamo įvykio atveju keltuvas buvo naudojamas taip, kad buvo sudaryta techninė galimybė U. Š. (netyčia) nužengti į keltuvo šachtą todėl, kad nebuvo uždaryti keltuvo šachtos vartai prieš pasiunčiant keltuvo platformą į viršų, o spręsti apie įvykio metu naudoto keltuvo techninį tvarkingumą (ir šios aplinkybės įtaką nelaimingam atsitikimui) pagal tyrimui pateiktą medžiagą negalima. Tai atsakyta išvadoje Nr. 11-796 (20), žr. 1, 2 punktus. U. Š. veiksmai, pasireiškę jos nužengimu į lifto šachtą, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, tačiau jo nelėmė, nes nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog tiriamo įvykio atveju keltuvas buvo naudojamas taip, kad buvo sudaryta techninė galimybė U. Š. (netyčia) nužengti į keltuvo šachtą todėl, kad nebuvo uždaryti keltuvo šachtos vartai prieš pasiunčiant keltuvo platformą į viršų. Tai atsakyta išvadoje Nr. 11-796 (20), žr. 12 p. Nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, jei būtų buvę uždaryti keltuvo šachtos vartai prieš pasiunčiant keltuvo platformą į viršų. Kitų asmenų, besinaudojusių keltuvu prieš įvykį, veiksmai, iškviečiant ar pasiunčiant keltuvą į kitą aukštą, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, nes pasiuntus ar iškvietus keltuvą, atsivėrė anga/erdvė į kurią žengė ir nukrito iš aukščio U. Š.. Pasakyti negalima, ar įvykio metu buvo techninė galimybė uždaryti šachtos vartus, naudojantis keltuvu, prieš pasiunčiant jį į kitą aukštą, bet, pagal Gamintoją, krovininis keltuvas negali būti išsiųstas į kitą aukštą, kol nėra uždaryti krovininio keltuvo vartai pakrovimo aukšte. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą yra pagrindas teigti, kad krovininio keltuvo eksploatavimas neatitiko Krovininio keltuvo naudojimo instrukcijos – krovininis keltuvas negali būti išsiųstas į kitą aukštą, kol nėra uždaryti krovininio keltuvo vartai pakrovimo aukšte. Tai atsakyta išvadoje Nr. 11-796 (20), žr. 3 ir 10 p. Į klausimą, ar 2019 m. vasario 6 d. Darbo inspekcijos nustatytas pažeidimas R 2019-02-06 Nr. R1-0660-0620, t. y. kad nebuvo krovininio keltuvo gamintojo numatytų darbo įrenginio naudojimo dokumentų, neparengta krovininio keltuvo naudojimo instrukcija, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, pateiktas atsakymas – minėtos aplinkybės organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą, nes didino jo tikimybę (2 t., b. l. 54–55).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) 2018 m. gruodžio 12 d. rašte nurodyta, kad dėl įvykio (duomenys neskelbtini) koncertų salės patalpose, kai į keltuvo šachtą įkrito U. Š., dirbanti pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, Valstybinė darbo inspekcija tyrimo neatlieka (2 t., b. l. 57).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2019 m. gegužės 27 d. atsakymo matyti, kad gauti dokumentai: 1. 2019 m. vasario 6 d. Reikalavimas Nr. R1 0660-0620, 2. Lydraštis Nr. SD-01-1730, 3. 2019 m. vasario 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) raštas dėl 2019 m. vasario 9 d. gauto nurodymo Nr. R1 0660-0620. Reikalavime pašalinti pažeidimus nurodyta, kad vyriausioji darbo inspektorė G. K., dalyvaujant darbdavio atstovui (atstovams), patikrino darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir nustatė darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, reikalauja pašalinti pažeidimus. Nustatytas pažeidimas: įmonėje, nesant krovininio keltuvo (modelis GP-1000 hidraulinis) gamintojo numatytų darbo įrenginio naudojimo dokumentų, neparengta krovininio keltuvo naudojimo instrukcija (ar taisyklės, aprašas), tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimai; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 19, 20 ir 21 punktų reikalavimai (2 t., b. l. 59–61).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. kovo 10 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad Potencialiai pavojingų įrenginių registro operatorius negali identifikuoti įrenginių pagal jų įrengimo (sumontavimo) vietą. Norint gauti prašomus duomenis (ar krovininis keltuvas, esantis koncertų salės (duomenys neskelbtini) pastate, (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registrą, jei taip, nuo kada, jei ne, ar krovininio keltuvo savininkui buvo pareiga registruoti krovininį keltuvą minėtame registre), reikėtų nurodyti įrenginio savininką arba asmenį, turintį įgaliojimą naudoti įrenginį arba juo disponuoti turto patikėjimo teise. Taip pat yra galimybė įrenginį identifikuoti pagal jo gamyklinį (serijos) numerį. Kadangi nėra žinomi keltuvo techniniai parametrai, inspekcija neturi galimybės paaiškinti, ar konkretus įrenginys turi būti įregistruotas PPĮ registre. Bendruoju atveju tai turėtų būti nurodyta įrenginio techniniuose dokumentuose, kuriuos kartu su įrenginiu pateikia gamintojas arba jo pardavėjas. Vadovaujantis LR valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu „Dėl LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 1-178 Dėl registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nurodant jų parametrus, sąrašo - klasifikatoriaus patvirtinimo pakeitimo“ (2020-04-redakcija EV-), šios kategorijos (KK) registruojamiems įrenginiams priskiriama variklinės pavaros keltuvai žmonėms ir kroviniams kelti): - variklinės pavaros vertikaliojo kėlimo neįgaliųjų keltuvai, kurių kėlimo aukštis didesnis kaip 1,5 m, išskyrus asmeniniam naudojimui įrengtus neįgaliųjų keltuvus (KK-01); - variklinės pavaros statybiniai keltuvai žmonėms ir kroviniams kelti (KK-02); - iš kabinos ar platformos valdomi variklinės pavaros kabamieji ir pastatomieji platforminiai įrenginiai, kurių kėlimo aukštis didesnis kaip 3 m ir kurie skirti darbuotojams į darbo vietas kelti ar nuleisti, kad jie atliktų darbą iš darbinės platformos (KK-03); - mobiliosios darbinės kėlimo platformos, kurių kėlimo aukštis didesnis kaip 3 m, skirtos darbuotojams į darbo vietas kelti, kad jie atliktų darbą iš darbinės platformos (KK-04). Naudoti aukščiau nurodytus neregistruotus įrenginius draudžiama (2 t., b. l. 63–65).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. kovo 16 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad nurodytų parametrų (keliamoji galia – 1 000 kg, kėlimo aukštis – 8 m, vardinis greitis – 0,1 m/s, platformos matmenys – 2 500x3 000, valdymo būdas – HIDRAL, S.A.) krovininis keltuvas, kurio modelis GP-1000, gamyklos (serijos) Nr. 1204DG4238 Potencialiai pavojingų įrenginių registre nėra užregistruotas. Tuo pačiu pažymi, kad adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vardu PPĮ registre yra užregistruotas platforminis keltuvas NICE 3000, kurio reg. Nr. LF-03-00796 (2 t., b. l. 67).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2022 m. sausio 20 d. atsakymo į paklausimą dėl informacijos, susijusios su (duomenys neskelbtini) koncertų salės patalpose U. Š. įvykusiu įvykiu matyti, kad šiuo atveju VDI Vilniaus skyriuje buvo atliekamas tyrimas tik dėl Keltuvo GP-1000 atitikties saugos reikalavimams, bet ne dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio U. Š.. Pažymėta, kad įvykių darbe (nelaimingų atsitikimų darbe) tyrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai ir kiti teisės aktai. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai) 2 punkte nurodyta, kad laikantis Nuostatų tiriami įvykiai darbe, nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykę asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje (toliau – darbuotojai), išskyrus atvejus, nurodytus Nuostatų 3 punkte. Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 6 straipsnio 4, 5, 8, 9, 10 dalyse. Šiuo atveju VDI duomenimis U. Š. nebuvo drausta nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes ji dirbo ne kaip darbuotoja, bet kaip savarankiškai dirbantis asmuo, vykdantis individualią veiklą.

Atsakant į klausimus informuota:

1. Pirminė informacija apie įvykį, kurio metu nukentėjo U. Š., gauta iš Liftų įmonių asociacijos (toliau – Asociacija). Savo rašte VDI Asociacija teiravosi bendro pobūdžio informacijos apie įrenginį, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – įmonė), esantį (duomenys neskelbtini) koncertų salėje – Keltuvo GP-1000 (savo laiške jie šį įrenginį vadina – liftu).

2. Gavus šį raštą buvo suformuota užduotis su pavedimu atlikti įmonėje šio įrenginio patikrinimą.

3. Vadovaujantis 2019 m. sausio 14 d. surašytu VDI Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotojo pavedimu Nr. 83, skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės G. K. ir J. P. nuvyko apžiūrėti neregistruojamo Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre Keltuvo GP-1000 (toliau – Keltuvas), susipažino su Keltuvo techninės būklės ir nuolatinės priežiūros bei kitais dokumentais. 2019 m. vasario 7 d. atliekant įmonės patikrinimą buvo užpildyta teminė ataskaita - „Informacija apie PPĮ techninės būklės tikrinimo terminų tikrinimą“, surašytos rekomendacijos, 2019 m. vasario 6 d. įmonei surašytas reikalavimas R1 Nr. 0660-0620 pašalinti pažeidimus.

4. VDI patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė neturi gamintojo parengtos Keltuvo naudojimo instrukcijos ir DSS instrukcijos eksploatuojant (valdant, vykdant jo priežiūrą bei remontuojant, jeigu tai vykdo) taisyklių. Atnaujinant Keltuvą nebuvo atsižvelgta į galimus pavojus naudojant šį įrenginį. Įmonėje neparengtas dokumentas dėl įmonės ir nuomininkų atsakingų asmenų Keltuvo valdymo kontrolės vykdymo.

5. Patikrinimo metu nustatyta, kad Keltuvas neturi būti registruojamas Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, nes jis neatitinka liftams taikomų parametrų, t. y. jo greitis yra tik 0,1 m/s, kai liftais laikomi kėlimo įrenginiai, kurie juda greičiau kaip 0,15 m/s. (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 106 „Dėl techninio reglamento „Liftai“ patvirtinimo“ patvirtinto techninio reglamento „Liftai“ pakeitimas, patvirtintas 2007 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-349.)

6. VDI inspektoriui patikrinimo metu nustačius pažeidimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos patikrinimų organizavimo ir atlikimo bei jų vykdymo vidinės kontrolės organizavimo tvarkos aprašo 3 priedo „Metodiniai nurodymai LR Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams surašant reikalavimą pašalinti pažeidimus R1“, ūkio subjekto vadovui surašomas reikalavimas pašalinti pažeidimus. Šiuo atveju reikalavimas pašalinti pažeidimus įmonei surašytas nustačius kitus pažeidimus, kaip minėta aukščiau – nustatyta, kad šio Keltuvo nereikia registruoti Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre.

7. Reikalavimo nevykdymas ūkio subjekto vadovui užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį.

8. Komentuoti T. S. elektroninio laiško turinio nėra galimybės, nes šis asmuo nebedirba VDI. Tačiau dėl Keltuvo registracijos yra atsakyta 5 punkte.

Prie atsakymo pateiktas Liftų įmonių asociacijos raštas Nr. AN/LIAl05, VDI raštas 2019-01- Nr. SD-17- , Patikrinimo ataskaita Nr. SD-01-2040 (2 t., b. l. 71–78).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2019 m. vasario 14 d. patikrinimo ataskaitos Nr. SD-01-2040 matyti, kad VDI vyriausiosios darbo inspektorės G. K. ir J. P., VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje gavus informaciją apie 2018 m. lapkričio 30 d. įvykusį įvykį U. Š., kuri patyrė abiejų kojų traumą – kulnikaulių lūžius, atliekant darbus pagal individualios veiklos pažymą adresu Koncertų salėje (duomenys neskelbtini), (toliau – Objektas), 2019 m. sausio 14 d. VDI Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotojo pavedimu Nr. 83 atliko įvykusio įvykio tyrimą nustatant aplinkybes ir priežastis. Pasak nukentėjusiosios, dėl neatsargumo žengusi žingsnį, ji nukrito į Krovininio keltuvo (toliau – Keltuvas) šachtą iš pirmo aukšto į cokolinį aukštą. Pažymėta, kad su ja nepavyko kontaktuoti laiškais el. paštu (duomenys neskelbtini). Apklausos protokole nukentėjusieji teigė, kad ji „neapsižiūrėjusi ir neįsitikinusi, kad Keltuvo platforma yra mano aukšte žengiau žingsnį ir iškritau iš pirmo pastato aukšto“. Taip pat buvo teigiama, kad Keltuvo vartai dažniausiai būna pakelti, kai platforma juda per aukštus. Atvykus į UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė) vizualiai buvo apžiūrėtas neregistruojamas Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre Keltuvas GP-1000, bei susipažinta su Keltuvo techninės būklės ir nuolatinės priežiūros bei kitais dokumentais. Patikrinimo metu nustatyta, kad Įmonė ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė 2015 m. vasario 10 d. sutartį Nr. 2015/02/ 10 dėl Keltuvo techninės priežiūros, 2019 m. sausio 4 d. Įmonė ir VšĮ „Kėlimo įrenginių priežiūros tarnyba“- sutartį Nr. 19-01-04 dėl Potencialiai pavojingų kėlimo įrenginių privalomosios techninės būklės tikrinimo. 2018 m. gruodžio 31 d. Keltuvo techninio patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad Keltuvas tinkamas naudoti. 2018 m. gruodžio 15 d. Įmonė ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį Nr. P18/12/15 dėl Keltuvo techninės priežiūros. Ant Keltuvo vartų pakabintos Krovininio keltuvo naudojimo taisyklės. Keltuvo valdymo pultai sumontuoti išorėje. Keltuvas kyla per 3 pastato aukštus – cokolinis, pirmas ir antras, tarp aukštų yra apie 3 m. Pasirašius patalpų nuomos sutartį tarp Įmonės ir kliento (nuomininko), Įmonės atsakingas asmuo supažindina nuomininkus su (duomenys neskelbtini) koncertų salės (duomenys neskelbtini), susitarimu dėl darbų saugos, kuriame pateikiamos Krovininio keltuvo naudojimo taisyklės. Keltuvo techninės priežiūros rezultatai ir datos, išskyrus 2015 m. vasario 10 d. įrašą, tačiau Keltuvo priežiūros žurnale priežiūros duomenys pateikiami. Nustatyta, kad Įmonė neturi nei gamintojo parengtos Keltuvo naudojimo instrukcijos, nei DSS instrukcijos eksploatuojant (valdant, vykdant jo priežiūrą bei remontuojant, jeigu tai vykdo) taisyklių. Atnaujinant Keltuvą nebuvo atsižvelgta į galimus pavojus naudojant šį įrenginį. 2015 m. vasario mėn. Keltuvo techniniame pase nedokumentuojami, Įmonėje neparengtas dokumentas dėl Įmonės ir nuomininkų atsakingų asmenų Keltuvo valdymo kontrolės vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad tinkamai įvykiui ištirti trūksta duomenų. Įmonės direktoriui surašytas ir įteiktas reikalavimas pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir pateikta teminė ataskaita „informacija apie PPĮ techninės būklės tikrinimo terminų tikrinimą“ su rekomendacijomis dėl darbuotojų ir trečiųjų asmenų saugos ir sveikatos užtikrinimo. Įmonės vadovas informuotas, kad rekomendacijas privaloma įgyvendinti. Pažymėta, kad tikslinga būtų atlikti pakartotinį Įmonės patikrinimą 2019 m. kovo mėn. (2 t., b. l. 74).

Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. sausio 9 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad vyriausiosios darbo inspektorės G. K. reikalavime pašalinti pažeidimus Nr. R10660-0620 nurodytas pažeidimas nustatytas atliekant UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini). Dėl asmenų, dirbančių pagal individualios veiklos pažymą, nurodyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektoriai pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi saugos ir sveikatos reikalavimų įmonėse, tačiau dirbančių fizinių asmenų kontrolė saugos ir sveikatos klausimais į VDI kompetenciją neįeina. Jie dirba savo rizika ir atsako už save patys (2 t., b. l. 80).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. B. 2020 m. balandžio 8 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) su užsakovu VšĮ (duomenys neskelbtini) atliekamiems darbams 2018 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) koncertų salėje sutarties nebuvo sudariusi, buvo žodinis susitarimas. Pridėta PVM sąskaita faktūra (2 t., b. l. 85–92).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 17 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad 2018 m. lapkričio 29 d. koncertų salėje (duomenys neskelbtini), po renginio, kuriame UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteikusi garso ir apšvietimo įrangos nuomos ir aptarnavimo paslaugas, dirbo bendrovės darbuotojai: G. N., D. B., E. Č., J. C., D. B., B. Ž.. Taip pat buvo pakviesti dirbti asmenys pagal individualios veiklos pažymas: T. S., U. Š.. Ar dirbo kitų bendrovių darbuotojai, turėtų atsakyti renginio organizatorius VšĮ (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 94–95).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 3 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad pateikti dokumentai, t. y. PVM sąskaita faktūra, kuria apmokėta UAB (duomenys neskelbtini) už darbą 2018 m. lapkričio 29 d., Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp VšĮ (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita faktūra (2 t., b. l. 101–112).

Iš (duomenys neskelbtini) koncertų salės atstovės E. M. 2019 m. balandžio 19 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad keltuvas yra neregistruojamas PPĮ registre. Pateikė krovininio keltuvo patikros žurnalą, raštą darbo inspekcijai dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo, 2019 m. vasario mėn. krovininio keltuvo naudojimo aprašymą ir naudojimo instrukciją (2 t., b. l. 119–139).

Iš (duomenys neskelbtini) koncertų salės atstovės E. M. 2019 m. birželio 7 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad nukentėjusioji U. Š. nėra jų darbuotoja, ne jų samdytas asmuo. Kokiu pagrindu ji buvo patalpose, nežinoma. Galimai konkrečiam renginiui patalpas nuomojusi įmonė jos buvimą jų patalpose inicijavo. Prie atsakymo pateikta 2017 m. rugsėjo 6 d. Krovininio keltuvo naudojimo aprašas ir naudojimo instrukcija (2 t., b. l. 141–146).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) A. S. 2020 m. sausio 23 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad pateikta 2015 m. vasario 10 d. sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) dėl keltuvo priežiūros. Iš šią sutartį pasirašiusio UAB (duomenys neskelbtini) atstovo parašo ir iš parašo, esančio keltuvo apžiūros registre, matyti, kad keltuvo apžiūros registre iki 2016 m. kovo 10 d. priežiūros faktą parašu patvirtino tas pats asmuo: F. K.. Vėliau (nuo 2016 m. kovo 10 d.) iki 2018 m. lapkričio 14 d. keltuvo apžiūras vykdė pastato, kuriame yra keltuvas, savininko UAB (duomenys neskelbtini) A. S., kuris nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. keltuvo priežiūros faktą patvirtino parašu keltuvo apžiūros registre. 2018 m. gruodžio 31 d. keltuvą patikrino VšĮ Kėlimo įrenginių priežiūros tarnyba (patikrinimo ataskaita pridėta). 2018 m. gruodžio 31 d. VšĮ Kėlimo įrenginių priežiūros tarnybos patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad keltuvas tinkamas naudoti (2 t., b. l. 149–155).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 12 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 27 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. DP-239 įsigijo patalpas (duomenys neskelbtini), jose buvo keltuvas. Minėtų patalpų pardavėjas (Lietuvos Respublika, atstovaujama Turto banko) UAB (duomenys neskelbtini) neperdavė dokumento, kuris būtų apibūdintas kaip keltuvo gamintojo parengta keltuvo techninė dokumentacija bei keltuvo gamintojo parengta saugaus naudojimo instrukcija. UAB (duomenys neskelbtini) laiko, kad turimus su keltuvu susijusius dokumentus jau yra pateikusi pagal ankstesnes užklausas (3 t., b. l. 3).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 11 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) ruošė paklausime minimus dokumentus (krovininio keltuvo naudojimosi aprašymus, kuriuose nurodyti keltuvo techniniai parametrai) įvertinusi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 Liftų naudojimo taisykles, taip pat naudojantis įmonių, kurias UAB (duomenys neskelbtini) samdė keltuvo techninei priežiūrai, jo būklės tikrinimui, atstovų konsultacijomis (su jais buvo tariamasi, kaip derėtų išdėstyti, patikslinti įmonės tvirtintas keltuvo naudojimo taisykles (naudojimo aprašymą, naudojimo instrukciją) (3 t., b. l. 7).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio 22 d. atsakymo į paklausimą matyti, kad pateiktos teritorijos šalia krautuvo fotografijos, 2018 m. vasario 13 d. sutartis su patalpų nuomininku dėl patalpų suteikimo renginiui 2018 m. lapkričio 29 d., sutarties priedas – Saugos taisyklės, bei susipažinimo su Saugos taisyklėmis lapas (3 t., b. l. 20–31).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir pavedimu advokatės J. M. 2022 m. balandžio 22 d. rašto matyti, kad pateiktas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, verslo apibūdinimas:

1. Įmonės veikla: patalpų nuoma. Kitos veiklos Įmonė nevykdo.

2. Įmonė 2012 m. sausio 12 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo pastatą, kurio unikalus Nr. 1098-3005-2012, adresu (duomenys neskelbtini).

3. Įmonė atliko šiame pastate remonto darbus, jų pabaigoje buvo surašytas 2014 m. liepos 3 d. Statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-140703-00227 (1 priedas – NTR išrašas dėl pastato), po remonto pastatą sudarančios patalpos buvo užfiksuotos kadastrinių matavimų metu (2 (2.1-2.6) priedas – 2014 m. rugsėjo 8 d. pastato planai), pastato plotas: 5634.02 kv. m.

4. Pastatą, kurio unikalus Nr. 1098-3005-2012, sudaro tokios patalpos:

-Negyvenamoji patalpa-Studija, unik. Nr. 4400-3056-9598:3503, kurios plotas 3146.00 kv. m. Studijos patalpos plane pažymėtos nuo P-1 iki P-17, nuo 1-1 iki 1-6, 2-6, 2-10, 2-12, 2-13.

-Negyvenamoji patalpa-Studija su sėdimomis vietomis žiūrovams, unik. Nr. 4400-3056-9610:3505, kurios plotas 1483.46 kv. m. Šios studijos patalpos plane pažymėtos nuo1-7, 2-1, 2-7, 2-9, 2-11, 2-14;

-Negyvenamoji patalpa-Galerija, unik. Nr. 4400-3056-9608:3504, kurios plotas 1004.56 kv. m. Galerijos patalpos plane pažymėtos nuo 1-8 iki 1-10, nuo 2-2 iki 2-5, 2-8. (3 (3.1 – 3.3) priedas – NTR išrašai dėl Pastato patalpų).

5. Dėl pastato nuomos Įmonė sudarė sutartis su nuomos operatoriais: UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini).

6. Pastato nuomos operatoriai organizavo atskirų pastato patalpų nuomą tiek pagal ilgalaikes nuomos sutartis, tiek pagal sutartis su renginių organizatoriais, kuriems pastato dalis buvo nuomojama konkrečiam renginiui.

7. Nuomos operatoriai sudarė sutartis su ilgalaikiais Įmonės pastate esančių patalpų nuomininkais. Vienas iš jų: UAB (duomenys neskelbtini):

7.1. 2014 m. birželio 9 d. nuomos operatorius UAB (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomininkui UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos 614,58 kv. patalpos I a pastate, kurio unik. Nr. 1098-3005-2012 (4.1 priedas – 2014 m. birželio 9 d. nuomos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), 4.2. priedas – patalpų planas pagal 2014 m. birželio 9 d. nuomos sutartį);

7.2. 2015 m. rugsėjo 9 d. susitarimu UAB (duomenys neskelbtini) nutraukė nuomos sutartį dėl 614,58 kv. patalpos I a pastate, kurio unik. Nr. 1098-3005-2012 nuomos (4.3 priedas – 2015 m. rugsėjo 9 d. susitarimas tarp UAB (duomenys neskelbtini);

7.3. 2015 m. rugsėjo 10 d. nuomos operatorius UAB (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomininkui UAB (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos 614,58 kv. patalpos I a pastate, kurio unik. Nr. 1098-3005-2012 (5.1 priedas – 2015 m. rugsėjo 10 d. nuomos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini); 5.2. priedas – patalpų planas pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. nuomos sutartį);

7.4. 2015 m. lapkričio 9 d. nuomos operatorius UAB (duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad įmonei UAB (duomenys neskelbtini) papildomai išnuomojama 100 kv. m. patalpa pusrūsyje, patalpoje unik. Nr. 4400-3056-9598:3503 (6.1 priedas – 2015 m. lapkričio 9 d. susitarimas tarp UAB (duomenys neskelbtini), 6.2 priedas – patalpų planas pagal 2015 m. lapkričio 9 d. susitarimą).

7.5. 2018 m. balandžio 30 d. nuomos operatorius UAB (duomenys neskelbtini) susitarė, kad pagal 2015 m. lapkričio 9 d. susitarimą nuomotas plotas mažinamas nuo 100 kv. m iki 53 kv. m (7.1 priedas – 2018 m. balandžio 30 d. susitarimas tarp UAB (duomenys neskelbtini); 7.2. priedas – patalpų planas pagal 2018 m. balandžio 30 d. susitarimą);

7.6. 2018 m. birželio 29 d. nuomos operatorius UAB (duomenys neskelbtini) ir jį pakeičiantis naujas nuomos operatorius UAB (duomenys neskelbtini) susitarė dėl tolesnių nuomos santykių patalpoje unik. Nr. 4400-3056-9598:3503, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) nuomojasi 614.58 kv. m ir dar papildomai 53 kv. m garaže (patalpa P-13) (8.1 priedas 2018 m. birželio 29 d. susitarimas, 8.2, 8.3. priedai – patalpų planai pagal 2018 m. birželio 29 d. susitarimą).

8. Nuomos operatoriai sudarė sutartis su ilgalaikiais Įmonės pastate esančių patalpų nuomininkais. Vienas iš jų: UAB (duomenys neskelbtini):

8.1. 2015 m. gruodžio 15 d. nuomos operatorius UAB (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomininkui (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos 346 kv. patalpos I a pastate, kurio unik. Nr. 1098-3005-2012 (9.1 priedas – 2015 m. gruodžio 15 d. nuomos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), 9.2 priedas – patalpų planas pagal 2015 m. gruodžio 15 d. sutartį);

8.2. 2018 m. balandžio 30 d. nuomos operatorius UAB (duomenys neskelbtini) susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) dėl papildomo 141 kv. m + 47 kv. m ploto pusrūsyje suteikimo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) (10.1 priedas – 2018 m. balandžio 30 d. nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini), 10.2 priedas – patalpų planas pagal 2018 m. balandžio 30 d. susitarimą);

8.3. 2018 m. birželio 29 d. nuomos operatorius UAB (duomenys neskelbtini) ir jį pakeičiantis naujas nuomos operatorius UAB (duomenys neskelbtini) susitarė dėl tolesnių nuomos santykių patalpoje unik. Nr. 4400-3056-9598:3503, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) nuomojasi 255 kv. m sandėliavimo, 91 kv. m biuro, 141 kv. m patalpų ir 47 kv. m garaže (11.1 priedas – 2018 m. birželio 29 d. susitarimas, 11.2 ir 11.3 priedai – patalpų planai prie 2018 birželio 29 d. susitarimo);

8.4. 2018 m. lapkričio 12 d. nuomos operatorius UAB (duomenys neskelbtini) susitarė, kad įmonei UAB (duomenys neskelbtini) suteikiamas papildomas 183 kv. m plotas patalpoje unik. Nr. 4400-3056-9598:3503, pusrūsyje (12.1 priedas – 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimas, 12.2 priedas – patalpų planas prie 2018 m. lapkričio 12 d. susitarimo).

9. Pastato nuomos operatorius MB (duomenys neskelbtini) su renginių organizatoriais sudarydavo nuomos sutartis dėl kitos pastato dalies 1 nuomos renginių organizatoriams. Tokiu būdu nuomos operatorius MB (duomenys neskelbtini) sudarė su renginio organizatoriumi VšĮ (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 13 d. sutartį dėl patalpų nuomos renginiui, vyksiančiam 2018 m. lapkričio 29 d. (13.1 – nuomos sutartis, 13.2 priedas – žiūrovų salės patalpų planas prie 2018 m. vasario 13 d. sutarties).

10. Nuomos sutarčių sąlygos numatė, kad galutiniai patalpų nuomotojai įsipareigojo:

10.1. ilgalaikiai nuomininkai UAB (duomenys neskelbtini) prisiėmė tokius nuomos sutartyse numatytus įsipareigojimus:

- patalpas naudoti tik pagal šalių suderintą paskirtį, laikytis tvarkos, aplinkosauginių, priešgaisrinės apsaugos, sanitarijos, higienos taisyklių, saugos bei techninių reikalavimų, taikomų tokios paskirties patalpoms (7.1.2),

- naudoti pastato, kuriame yra patalpos, bendrojo naudojimo objektus bei su jais susijusią įrangą pagal funkcinę jų paskirtį, laikantis gamintojo nustatytų eksploatavimo taisyklių, nepažeidžiant Nuomotojo ir kitų pastato dalių naudotojų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, geranoriškai bendradarbiauti su kitų pastato dalių naudotojais dėl visų su pastato priežiūra ir eksploatacija susijusių klausimų. (7.1.9)

- pastato, kuriame yra patalpos, bendrojo naudojimo objektus ir su jais susijusią inžinierinę įrangą pertvarkyti ir keisti tik norminių teisės aktų nustatyta tvarka, gavus visus tokiems pakeitimams ir pertvarkymams reikalingus leidimus/sutikimus ir informuoti apie tai Nuomotoją bei atlyginti dėl tokių pertvarkymų ir pakeitimų nuomotojui, kitų pastato dalių naudotojams bei tretiesiems asmenims padarytą žalą. (7.1.10)

10.2. konkrečiam 2018 m. lapkričio 29 d. renginiui patalpas išsinuomojusi VšĮ (duomenys neskelbtini) prisiėmė tokius nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus:

- nuomos sutarties 2 str. 2 p.: Nuomininkas savarankiškai ir savo sąskaita organizuoja jam reikalingos garso, apšvietimo aparatūros sumontavimą, naudojimą, išmontavimą Patalpose, prisiimdamas pilną atsakomybę dėl Patalpoms padarytos žalos, atsiradusios dėl tokios aparatūros sumontavimo, naudojimo, išmontavimo.

- nuomos sutarties 5 str. 1.5 p.: laikytis Patalpoms keliamų priešgaisrinės apsaugos, sanitarinių, higienos taisyklių bei kitų norminiais aktais nustatytų naudojimo bei eksploatavimo reikalavimų, įvykus nelaimingam atsitikimui dėl tokių reikalavimų nesilaikymo, atsakyti prieš trečiuosius asmenis ir / ar Nuomotoją už tokio įvykio pasekmes.

- nuomos sutarties 5 str. 1.6 p.: nuo Akto pasirašymo momento atsakyti kaip Patalpų valdytojas prieš trečiuosius asmenis dėl Patalpų ar jose esančios įrangos padarytos žalos.

11. Pastato patalpos, kuriose yra krovininis keltuvas, buvo išnuomotos ilgalaikiams nuomininkams UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014 metų bei konkrečiam renginiui patalpas išsinuomojusiai VšĮ (duomenys neskelbtini):

12.1. Pusrūsio patalpų dalis, kurioje yra keltuvas, buvo naudojamas ilgalaikių nuomininkų UAB (duomenys neskelbtini) kaip bendro naudojimo patalpa nuo 2014 metų;

12.2. I a. patalpų dalis, kurioje yra keltuvas, 2018 m. lapkričio 29 d. įvykio metu buvo nuomojama nuomininko UAB (duomenys neskelbtini) tačiau faktiškai naudojama ne tik UAB (duomenys neskelbtini), bet ir UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014 metų;

12.3. II a. patalpų dalis, kurioje yra keltuvas, 2018 m. lapkričio 29 d. įvykio metu buvo nuomojama nuomininko VšĮ (duomenys neskelbtini), keltuvu naudojantis VšĮ (duomenys neskelbtini) personalui ir VšĮ (duomenys neskelbtini) samdytų įmonių: tame tarp ir UAB (duomenys neskelbtini) personalui.

13. Įmonės patalpų nuomininkai UAB (duomenys neskelbtini) yra renginius aptarnaujančios įmonės, suteikiančios renginių organizatoriams šviesų, garso aparatūrą. Įmonės patalpas nuomojantys renginių organizatoriai dėl renginiams reikalingos šviesos, garso įrangos, dėl tokios įrangos aptarnavimo samdo UAB (duomenys neskelbtini). Atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) savo įrangą pagal konkretaus renginio poreikius Įmonės patalpose esančiu krovininiu keltuvu gali nugabenti iš pusrūsio į II a., kuriame yra scena, kurioje įranga ir turi būti sumontuota pagal konkretaus renginio poreikius.

14. Akivaizdu, kad Įmonė, kaip pastato savininkas, visiškai nenaudojo pastato. Nepaisant to, Įmonė, kaip pastato savininkas, buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Tačiau 2018 m. lapkričio 29 d. įvykio metu nukentėjęs asmuo nei karto nesikreipė į Įmonę, kad būtų sužinota, ar nėra galimybės pasinaudoti Įmonės civilinė atsakomybė draudimo poliso teikiama apsauga.

15. Tikėtina, kad Įmonės pastate esančių patalpų nuomininkai UAB (duomenys neskelbtini) irgi buvo apsidraudę savo civilinę atsakomybę, bet kiek žinoma, į juos irgi niekas nesikreipė dėl civilinės atsakomybės draudimo apsaugos panaudojimo (3 t., b. l. 143–146).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas pažymi, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. Inkriminuojant šią nusikalstamą veiką turi būti nustatyta, kad objektyviai kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Pažymėtina tai, kad ši veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. BK 16 straipsnio 1 dalies pagrindu nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Šio straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: pirma, nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme nustatyti padariniai, ir, antra, galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Tuo tarpu galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius. Nusikalstamas pasitikėjimas apibūdinamas šio straipsnio 2 dalyje yra tada, kai kaltininkas numato abstrakčią galimybę, kad tokia veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, bet, turėdamas omenyje konkrečias aplinkybes, tikisi, kad šiuo atveju tokių padarinių bus išvengta, tačiau tas pasitikėjimas nepasitvirtina, pasirodo esąs lengvabūdiškas.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (elgesio saugumo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo A. S. teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu (liudytojo apklausos metu) duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios U. Š., liudytojų R. B., S. R., B. Ž., D. B., G. K., D. B., J. C., E. Č., G. N., T. S., G. K., J. P., T. S., F. K., L. Ž., A. Z., J. K. bei specialisto T. D. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, Valstybinės darbo inspekcijos atsakymai į pateiktus paklausimus, koncertų salės (duomenys neskelbtini) atsakymai į paklausimus ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kaip įmonės vadovas būdamas atsakingas už šios bendrovės veiklos organizavimą, pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. A1-61 (2008 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. A1-407 redakcija) patvirtintų Liftų naudojimosi taisyklių 8 punktą, kaip lifto savininkas (atstovas) būdamas atsakingas už nuolatinę liftų priežiūrą ir tinkamą, funkcionalų bei saugų jų naudojimą, dėl neatsargumo nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų saugiai eksploatuojamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis krovininis hidraulinis keltuvas GP-1000, gamyklinis Nr. 1204DG4238, esantis koncertų salės (duomenys neskelbtini) pastate, (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo sudaryta techninė galimybė 2018 m. lapkričio 29 d. apie 22.45 val. U. Š. nužengti į lifto (keltuvo) šachtą, kai keltuvo platforma buvo pakilusi į kitą aukštą, dėl ko ji iš pirmo aukšto įkrito į lifto šachtą ir nukritusi į cokolinį aukštą patyrė abiejų kojų kulnakaulių skeveldrinius lūžius, kurie padaryti kulnakaulius, paveikiant gana didele jėga kietais bukais daiktais iš padų pusės, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Taigi šiuo atveju dėl A. S. padaryto pažeidimo – nesiėmimo reikiamų veiksmų, kad būtų saugiai eksploatuojamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis krovininis keltuvas GP-1000, gamyklinis Nr. 1204DG4238, dėl ko buvo sudaryta techninė galimybė asmeniui nužengti į lifto (keltuvo) šachtą, kai keltuvo platforma buvo pakilusi į kitą aukštą, šio įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios U. Š. sveikata. Tarp padaryto pažeidimo ir kilusių padarinių neabejotinai yra būtinasis priežastinis ryšys. Vertinant kaltinamojo A. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę (atsižvelgus ir į objektyviuosius jos požymius), nekyla abejonių dėl to, jog jis tai padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). Atsižvelgus į tai, tokia A. S. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. S. padarė BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 str.). Teisiamojo posėdžio metu A. S. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, patvirtino jam inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, jog susitaikė su nukentėjusiąja U. Š.. Kaltinamojo gynėjas pateikė teismui 2022 m. gruodžio 30 d. taikos sutartį, sudarytą civilinėje byloje (Nr. e2-2889-909/2022) tarp U. Š., UAB (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), kuria UAB (duomenys neskelbtini) ir draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti U. Š. 40 000 Eur dydžio žalos kompensaciją ir taikiai užbaigti ginčą pagal U. Š. ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tretieji asmenys – A. S. ir draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini)), susijusio su 2018 m. lapkričio 29 d. U. Š. patirtu sveikatos sužalojimu pagal tas pačias aplinkybes. Toje pačioje sutartyje U. Š. patvirtino, kad neprieštarauja dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius šioje baudžiamojoje byloje. Be to, teismui buvo pateiktas ir nukentėjusiosios U. Š. pasirašytas pareiškimas (pavyzdinė forma) dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kuris buvo pateiktas kartu su minėta taikos sutartimi civilinę bylą nagrinėjusiam teismui. Galiausiai, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-427-909/2023 ši taikos sutartis patvirtinta ir civilinė byla nutraukta. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad žala jai atlyginta, su kaltinamuoju susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė bei nukentėjusiosios atstovė pritarė BK 38 straipsnio nuostatų taikymui A. S. atžvilgiu.

Pažymėtina, jog A. S. vedęs, dirbantis, anksčiau neteistas (3 t., b. l. 60–61), baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs (3 t., b. l. 50–58). Jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra, todėl vertintina, kad padarytoji nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas A. S. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu šioje baudžiamojoje byloje 2022 m. lapkričio 21 d. U. Š. pareiškė kaltinamajam A. S. civilinį ieškinį dėl 18 167,23 Eur turtinės žalos ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teisme nuo 2021 m. lapkričio mėn. buvo nagrinėjama ir civilinė byla pagal U. Š. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su jos sveikatos sužalojimu, atlyginimo atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. S. ir draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-427-909/2023 taikos sutartis tarp minėtų šalių buvo patvirtinta ir civilinė byla nutraukta. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu patvirtindami, kad susitaikė, nukentėjusiajai žala pagal jų sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje atlyginta, ji pretenzijų kaltinamajam neturi, prašė teismo palikti šioje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtu. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtu, pačiam kaltinamajam sutikus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja U. Š., ir baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės U. Š. civilinį ieškinį A. S. atžvilgiu dėl palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti A. S., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė