Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016 m. gegužės 22 d. apie 8.30 val., Kaune, vairuodamas automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas iš degalinės teritorijos link (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 101 punkto reikalavimus tuo, kad prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo V. P., kurio judėjimo kryptį jis kirto, jį partrenkė ir padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. K. apklausiamas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. išvažinėjo iš degalinės. Apsidairęs pradėjo judėti. Jokių pėsčiųjų nematė, todėl negali tiksliai nurodyti, iš kur atsirado nukentėjusysis. Kai jį pamatė, bandė dar stabdyti, bet nespėjo ir partrenkė. Nukentėjusysis ėjo jam iš kairės į dešinę. Partrenkė nukentėjusįjį dešine automobilio puse. Nukentėjusiajam iki šaligatvio buvo likę nueiti apie 2 metrus. Mano, kad nepamatyti einančio per perėją pėsčiojo galėjo dėl to, kad priekinio stiklo statramstis jam užstojo pėsčiąjį. Dar degalinėje stovėjo daugiau automobilių, jie taip pat trukdė matyti. Jis tą pačią dieną nuvyko pas nukentėjusįjį į ligoninę. Mano, kad draudimo kompanija atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą visiškai.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusiojo V. P. parodymais, kad 2016 m. gegužės 22 d. buvo partrenktas automobilio. Ligoninėje gulėjo 10 dienų, mėnesį nešiojo įtvarą. Tą dieną ėjo iš (duomenys neskelbtini) namo. Eidamas per perėją pasižiūrėjo pradžioje į dešinę ir į kairę. Ten buvo išvažiavimas iš degalinės. Automobiliai gali tik išvažiuoti iš ten. Nematė tuo metu išvažiuojančio automobilio Audi A8. Jis jau buvo praktiškai perėjęs perėją, kai pajuto, kad kažkas važiuoja ir buvo partrenktas. Jis prašė iš draudimo 3000 Eurų neturtinei žalai atlyginti, kurie jam ir buvo išmokėti. Bendrai iš viso iš „Lietuvos draudimo“ yra gavęs virš 4000 Eur, iš jų 3000 Eur neturinės žalos, 57,09 Eur už medikamentus, 117,55 Eur kuro išlaidas. Negautų pajamų visų nėra gavęs. Yra gavęs tik 1321 Eurus, bet jo šita suma netenkina, kadangi patyrė daugiau nuostolių nei jam atlygino. Buvo suplėšyti jo drabužiai, važiavo giminės į ligoninę. Buvo dar daugiau išlaidų, kurių pagrįsti negali. Pažyma apie vidutinį atlyginimą iš darbovietės buvo pateikta ir draudimui. Jo atlyginimas nėra pastovus, priklauso nuo užsakymų. Nedarbingas buvo vasarą, tačiau neatsimena, koks buvo jo atlyginimas 2015 m. vasarą. Civiliniame ieškinyje nurodytas jo vidutinis atlyginimas ir kiek jis gavo iš Sodros, taip pat, kiek kompensavo draudimas. Iki visiško atlyginimo dar trūksta 196 Eur. Vidutinis jo atlyginimas yra 1200 Eur. Praeitą mėnesį gavo apie 1000 Eur. Iš kaltinamojo siūlomus 300 Eurų už patirtas procesines išlaidas priimti nesutinka.

Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ įgalioto atstovo G. T. paaiškinimais, kad nukentėjusiajam neturinė žala atlyginta visiškai, atsižvelgus į jo ieškinį ir teismų praktiką. Turinė žala taip pat atlyginta visiškai. Didžiausias priekaištas dėl negautų pajamų. Jiems buvo pateikti tie patys duomenys, kuriuos garsino teismas. Jų pagrindu ir buvo apskaičiuota suma, kurią išmokėjo draudimas. Apskaičiuojama pagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį. Buvo apskaičiuotas dienos vidurkis, atimtas Sodros išmokėjimas, o skirtumas buvo atlygintas. Advokato išlaidos turėtų būtų priteisiamos iš kaltinamojo. Kaltinamasis sutiko ir šiandien sumokėti advokato išlaidas, tačiau nesuprantama, kodėl nukentėjusysis nesutiko priimti pinigų. Draudimo išmokos nėra apmokestinamos. Mano, kad nukentėjusysis papildomai reikalauja atlyginti dar 237 Eur sumą nepagrįstai.

Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio Š. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 22 d. patruliuojant r.š. „413“ 8.39 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, pranešėjas automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratrenkė vyrą apie 50 m. Atvykus į įvykio vietą rado medikus, paaiškėjo, kad nukentėjęs asmuo yra V. P., kuris išvežtas į Kauno Klinikas. Vairuotojas R. K. paaiškino, kad išvažinėdamas iš (duomenys neskelbtini) esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“ į pagrindinį kelią, nepastebėjo per perėję einančio vyriškio, bei jį partrenkė su automobilio priekine dalimi (b. l. 7).

Eismo įvykio vietos planu, fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016 m. gegužės 22 d. Kaune, Karaliaus (duomenys neskelbtini), Kaune (b. 1. 9, 10, 11).

R. K. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gegužės 22 d. 8.33 val. jis vairavo automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išvažiuojant iš degalinės (duomenys neskelbtini), Kaune, sustojo prieš perėją, pažiūrėjo į dešinę, po to į kairę, ar nėra atvažiuojančių automobilių, ir pradėjo važiuoti. Pastebėjo krentantį žmogų ant automobilio kapoto, staigiai sustojo. Eismo įvykio metu sužeistas vienas asmuo (b. l. 12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. birželio 17 d. specialisto išvada Nr. G 1564/2016(02), kurioje nurodyta, kad V. P. konstatuota muštinės žaizdos kaktoje, kaktikaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, minkštųjų audinių kraujosruva viršugalvyje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 30).

AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. rugsėjo 19 d. raštu dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo išmokėta 3000 Eur neturtinei žalai ir 1495,64 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 67, 68).

AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. rugsėjo 19 d. ir lapkričio 8 d. pranešimais apie žalos atlyginimą, kuriame nurodyta, kad V. P. išmokama 3000 Eur neturtinės žalos ir 1495,64 Eur turtinės žalos atlyginimo, bei papildomai kompensuojamos gydymo išlaidos už vaistus 18,54 Eur (b. l. 92, 131).

AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. liepos 5 d. pranešimu apie žalos atlyginimą, iš kurio matyti, kad Kauno teritorinėms ligonių kasoms buvo kompensuota 535,66 Eur pagal pretenziją (b. l. 18, 125)

R. K. veika ikiteisminio tyrimo metu ir atiduodant jį teismui buvo kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 27 punktas numato, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. KET 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, R. K. 2016 m. gegužės 22 d. apie 8.30 val., Kaune, vairuodamas automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas iš degalinės teritorijos link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 101 punkto reikalavimus tuo, kad prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo teritorijos nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja ėjusio pėsčiojo V. P., kurio judėjimo kryptį jis kirto, dėl ko jį ir partrenkė.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, tik automobilio vairuotojo R. K. neteisėti veiksmai (KET 27 ir 101 punktų pažeidimai) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti.

Teismas sprendžia, kad kaltinamasis turėjo objektyvią galimybę pamatyti per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį, nes jis jam judėjo iš kairės pusės, o partrenktas buvo automobilio dešine puse. Tai reiškia, kad pėsčiajam einant priekyje automobilio ir beveik jį praėjus, galimybė matyti jį per automobilio priekinį stiklą jam judant ties automobilio priekio viduriu yra neabejotinai labai gera. Kad tam galėjo trukdyti blogos oro sąlygos ar kitos aplinkybės, ištyrus įrodymus byloje nustatyta nėra. Todė teismas daro išvadą, kad, jeigu kaltinamasis būtų laikęsis aukščiau nurodytų KET reikalavimų, būtų pakankamai atidus ir rūpestingas, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad R. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. P. pareiškė 255,55 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidų už jam advokato suteiktą teisinę pagalbą priteisimo (b. l. 80-83, 84, 85).

Nukentėjusysis teismui kartu su ieškiniu pateikė dėl įvykio metu patirtų sužalojimui gydymui pirktų vaistų receptus, pažymą apie darbuotojo pajamas, kvitus (b. l. 86-88, 89, 93-95).

Teismas pažymi, kad padaryti nuostoliai visuomet turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. 1 d.).

Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas tik iš dalies. Kaip matyti iš byloje esančio civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateikto rašto, nukentėjusiajam buvo išmokėta iš viso 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1514,18 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Išanalizavus teismui pateiktus vaistinių kvitus matyti, kad jam AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo už vaistus Tiapridal, Miriazapin, Mirzaten, todėl dar kartą teismas priteisti patirtų išlaidų negali (b. l. 95,129-130).

Atlikus paiešką apie vaistus internete nustatyta, kad: Exoderil kremas yra iš išorės vartojamas priešgrybelinis vaistinis preparatas (http://ligos.sveikas.lt/lt/vaistai/odai/exoderil2/); Optive plus akių lašai skirti lipidų deficito sukeltam sausų akių sindromui gydyti (http://ligos.sveikas.lt/lt/vaistai/vaistazoliu_ir_kitur_neklasifikuoti_vaistiniai_preparatai/optive_plus/); Nervoheel yra vaistas nuovargio sukeltiems nerviniams negalavimams lengvinti (http://www.vaistai.lt/barkodas/4601654000291).

Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajam buvo konstatuotos muštinės žaizdos kaktoje, kaktikaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu dešinėje smilkininėje skiltyje, minkštųjų audinių kraujosruva viršugalvyje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju Exoderil kremas, Optive plus akių lašai ir Nervoheel tiesiogiai neturi jokio ryšio su jo eismo įvykio patirtu sužalojimu, todėl išleisti už juos pinigai negali būti priteisti. Atitinkamai šių išlaidų, kurias nukentėjusysis reikalavo atlyginti, pagrįstai nekompensavo ir civilinis atsakovas AB“Lietuvos draudimas“.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti ir transportavimo, kelionės išlaidas, tačiau susipažinus su eksperto išvada (b. l. 129-130) matyti, kad įrodymais pagrįstos išlaidos jam buvo kompensuotos, įvertinus atstumus ir kiek kuro sunaudoja automobilis, ir būtent pagal nukentėjusiojo nurodytą kuro sunaudojimą 100km/l. Skaičiavimai draudimo bendrovėje buvo atlikti teisingai. Todėl nukentėjusysis nepagrįstai reikalauja priteisti jam dar papildomai 14,12 Eur. Ši prašoma priteisti suma nėra pagrįsta jokiais dokumentais, taigi nėra įrodyta.

Be to, nukentėjusysis nurodo, kad jam nebuvo pilnai atlygintos negautos pajamos – draudimo kompanija atlygino tik 1321 Eur, o turėjo – 1517,76 Eur.

Vertinant pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą šioje dalyje, būtina pažymėti, kad apskaičiuoto ir jau išmokėto išskaičius mokesčius už tris mėnesius darbo užmokesčio vidurkis pagal iš UAB „Mechel Nemunas“ pažymą (b. l. 89) sudaro 1377,33 Eur. Eksperto išvadoje taip pat nurodyta, kad vidutinės nukentėjusiojo pajamos per mėnesį yra 1377,33 Eur, vidutinis dienos darbo užmokestis – 65,59 Eur (b. l. 91, 128). Kaip nustatyta, nukentėjusysis buvo nedarbingas 60 dienų. Taigi, nukentėjusysis per šį laikotarpį galėjo gauti iš viso 3935,40 Eur pajamų (65,59x60=3935,40 Eur). Tuo tarpu eksperto išvadoje, kuria rėmėsi civilinis atsakovas, nurodyta suma yra nežymiai mažesnė - 3935,22 Eur (b. l. 91, 128). Teismo vertinimu, šis nežymus neatitikimas rodo, kad atlikdamas skaičiavimus ekspertas padarė aritmetinę klaidą, kuri lėmė tai, kad civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ tenkindamas nukentėjusiojo pretenziją dėl negautų pajamų atlyginimo jam sumokėjo 0,18 Eur per mažai. Todėl ši klaida turi būti ištaisyta. Dėl to konstatuotina, kad nukentėjusiajam turi būti priteista likusi nepagrįstai (dėl padarytos skaičiavimo klaidos) nekompensuota dalis, tai yra 0,18 Eur, negautų pajamų (3935,40 Eur - 2614,22 Eur - 1321 Eur) (nurodytus 2614,22 išmokėjo SODRA).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. civilinis ieškinys dėl 255,55 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – priteistina nukentėjusiajam V. P. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 0,18 Eur turtinės žalos atlyginimo.

BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas civilinio ieškovo patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokatui už jo patarimą (b.l. 85) pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.) arba kaltinamojo, kuris nuo bausmės atleistas ar kuriam bausmė nepaskirta (BPK 105 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiškia, kad tokių išlaidų dydis neturi būti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra prašoma, turi būti išieškomos.

Pažymėtina, kad ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokią teisinę pagalbą, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių išlaidavimo procese. Todėl, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Baudžiamojo proceso įstatymas bei CK 6.249 – 6.251, 6.263 straipsniai grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato, kaip nukentėjusiojo atstovo, honoraro sumą. Sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės laipsnį ir pobūdį, jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt. (kasacinė nutartis byloje 2K-306/2010).

Šioje byloje teismas vertindamas, ar yra pagrindas priteisti nukentėjusiojo nurodytą sumą advokato pagalbai apmokėti atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui teisinę pagalbą teikęs advokatas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, o tik suteikė žodines konsultacijas. Atsižvelgtina ir į padaryto nusikaltimo pobūdį, faktinį ir teisinį sudėtingumą (byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo tiek kvalifikuojant veiką, tiek ir sprendžiant žalos atlyginimą, klausimai). Pažymėtina, kad kaip matyti iš pinigų priėmimo kvito (b. l. 85), nukentėjusysis 100 Eur sumokėjo advokatui V. A. tik už patarimą. Byloje yra ir mokėjimo nurodymas, kuriuo nukentėjusysis grindžia dar papildomai patirtas 200 Eurų dydžio išlaidas. Tačiau iš jo matyti, kad nukentėjusysis advokatui V. A. pervedė 200 Eur už advokato paslaugas (b. l. 84), tačiau nėra aišku, už kokias konkrečiai advokato paslaugas byloje buvo pervesti 200 Eur. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, civilinį ieškinį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti išlaidų suma turi būti sumažinta iki 100 Eur.

Konstatuotina, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.

Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad R. K. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad jis anksčiau nėra teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, reali nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam yra faktiškai atlyginta draudimo bendrovės (liko neatlyginta tik dėl skaičiavimo klaidos nežymi 0,18 Eur žala, kuri priteistina iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės)), yra gautas laiduotojos V. K., kuri yra kaltinamojo mama, prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis R. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą V. K. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad V. K. galima pasitikėti kaip laiduotoja, nes ji nėra teista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, yra kaltinamojo mama. Teismas sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, perduodant jį laiduotojos V. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. K., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. civilinį ieškinį dėl 255,55 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti nukentėjusiajam V. P. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 0,18 Eur (18 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti nukentėjusiajam V. P. jo teisinei pagalbai patirtų išlaidų dalį, tai yra 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų advokatui, procesinėmis išlaidomis ir jas išieškoti V. P. naudai iš R. K.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.