Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je J. Š. , gimusi (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, netekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), netei­sta, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.; V. P. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 metų gegužės 6 dieną, apie 9 valandą, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), socialinės darbuotojos kabinete vykusio J. Š. , (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos su rizikos šeimomis V. M. , (duomenys neskelbtini) A. Z. pokalbio metu, dėl (duomenys neskelbtini) esančio sandėlio pardavimo, į kabinetą įėjo agresyviai nusiteikęs kaltinamasis V. P. , kuris kėlė triukšmą, šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, mojavo A. Z. kumščiais prie veido, taip necenzūriniais žodžiais bei nepadoriu elgesiu kaltinamasis V. P. trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o nukentėjusiajam A. Z. pasakius, kad dėl tokio netinkamo V. P. elgesio bus kviečiama policija, kaltinamoji J. Š. , supykusi dėl kviečiamos policijos, panaudojo smurtą socialinės darbuotojos V. M. akivaizdoje, ir tyčia sudavė du kartus delnu A. Z. į veidą, ko pasėkoje, bandant apsiginti, nuo A. Z. rankos nukrito laikrodis, taip nukentėjusiajam A. Z. sukėlė fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais kaltinamoji J. Š. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamoji J. Š. duodama parodymus teisme savo kaltę pagal jai pareikštą įtarimą pripažino iš dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) sandėlį išsinuomojo viešo aukciono būdu, o nuvažiavusi pamatė, kad sandėlis griaunamas, todėl ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas V. M. pasiklabėti dėl sandėlio, į kabinetą buvo atėjęs ir (duomenys neskelbtini) A. Z. , visi bendravo apie valandą ir jokių konfliktų nekilo, kol į kabinetą neatėjo jos sugyventinis V. P. ir nepasakė ar (duomenys neskelbtini) negalvoja jam atiduoti sandėlius už veltui pradirbtus metus kolūkyje, o (duomenys neskelbtini) suskubo skambinti policijai, kuris nerodė jokios agresijos, nebuvo net prie (duomenys neskelbtini) priėjęs, o suspaustais kumščiais nuo ilgamečio vairavimo jis visada taip vaikšto. Ji (duomenys neskelbtini) siūlė išspręsti problemą be policijos ir gindama sugyventinį vieną kartą sudavė A. Z. į veidą, nes (duomenys neskelbtini) ir pas juos tik su policija atvyksta.

Kaltinamasis V. P. duodamas parodymus teisme savo kaltę pagal jam pareikštą įtarimą pripažino iš dalies ir parodė, kad sugyventinei J. Š. nuėjus į (duomenys neskelbtini) jis su vaikais pasiliko laukti mašinoje, laukė ilgai, vaikai pradėjo verkti, todėl nuėjo jos ieškoti. Pokalbis vyko pas V. M. kabinete, kuriame buvo V. M. , J. Š. ir (duomenys neskelbtini) A. Z. . Jis įėjęs tik pasakė „(duomenys neskelbtini), ar negalvoji man to sandėlio atiduoti už išdirbtus metus kolūkyje“, jokių necenzūrinių žodžių nevartojo ir nepadoriai nesielgė, o (duomenys neskelbtini) pagrasino jog iškvies policiją, todėl J. Š. atsistojo tarp jų, jis tuoj pat išėjo į koridorių ir nematė kaip sugyventinė (duomenys neskelbtini) sudavė. Gal per daug stačiokiškai, įžūlokai pareikalavo sandėlio, kumščiais nemojavo, jais sugniaužtais visada vaikšto nuo ilgamečio vairavimo, buvo supykęs, kad reikia ilgai sugyventinės laukti, vaikai verkė, į kabinetą įėjo piktas, griežtas. Kažkoks žmogus dar buvo koridoriuje, kabineto durys nebuvo užrakintos, ten galėjo užeiti bet kas.

Nukentėjusysis A. Z. teisme parodė, kad socialinės darbuotojos V. M. kabinete, dalyvaujant J. Š. , vyko pokalbis dėl žemės nuomos, jis taip pat buvo užėjęs ir paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) žemės nuomos klausimų nesprendžia, reikia kreiptis į žemėtvarką. Po to netikėtai įsiveržė V. P. , kuris buvo agresyvus, prieš jį mojavo kumščiais, reikalavo grąžinti jam sandėlį, nors (duomenys neskelbtini) tų funkcijų nevykdo. Kai V. P. pasakė, jog dėl jo netinkamo elgesio iškvies policiją, tada netikėtai J. Š. jam sudavė delnu per veidą, nespėjus net susivokti gavo antrą smūgį. V. M. buvo išsigandusi, (duomenys neskelbtini) buvo girdėti riksmai, klyksmas, pasijautė pažemintas, nes tokių atvejų darbe nėra buvę. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, civilinio ieškinio nereiškia, prašo priteisti atstovavimo išlaidas.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusysis A. Z. parodė (duomenys neskelbtini) pastatą, socialinės darbuotojos kabinetą, kuriame J. Š. jam rankos delnu sudavė du kartus į veidą. (T.1, b.l. 8-11).

Nukentėjusioji V. M. teisme parodė, kad į (duomenys neskelbtini) atėjusi J. Š. kalbėjo apie atimtą jos išsinuomotą žemę, kurioje norėjo pasisodinti bulves. Minėjo, jog atimta žemė atiduota „bravarščikui“, ji neturi kur sodinti bulvių, jei neduosime žemės V. P. ją išvarys, o apie sandėlį nebuvo kalbos. Atėjo (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad ta žemė buvo nuomojama, gal kas dėl žemės nuomos nėra sutvarkyta. Jiems besikalbant su triukšmu į kabinetą įpuolė V. P. , kuris keikdamasis puolė mojuodamas kumščiais prie (duomenys neskelbtini) ir šaukė, kad „daugiavaikę motiną norit palikti be žemės“. Kai (duomenys neskelbtini) pasakė, jog iškvies policiją, nes nemoka padoriai elgtis, tada J. Š. suplojo rankomis, pašoko nuo kėdės ir du kartus ranka trenkė (duomenys neskelbtini) į veidą, o V. P. išbėgo pro duris. Po suduotų smūgių iš kabineto išėjo (duomenys neskelbtini), po to šūkaudama išėjo J. Š. . Nuo tokio kaltinamųjų elgesio ji išsigando, stresą patyrė visai dienai, nebegalėjo ramiai dirbti, bijojo, jog ir prieš ją gali būti panaudotas smurtas. Civilinio ieškinio nereiškia.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. J. Š. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymu, V. P. kaltinamas baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 str. 2 d., padarymu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurių pripažinimą įrodymais sprendžia teismas nagrinėjantis bylą, kurie gali būti patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais.

Pagal J. Š. veikos kvalifikavimą, nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais, pagal V. P. veikos kvalifikavimą, baudžiamojo nusižengimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) necenzūriniais žodžiais; b) nepadoriu elgesiu. Abiejų kaltinamųjų atžvilgiu veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką ir šis sutrikdymas buvo realus.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta viešoji vieta – (duomenys neskelbtini) administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), socialinės darbuotojos kabinetas. Kaltinamoji J. Š. prieš nukentėjusįjį A. Z. vartojo smurtą matant V. M. , ten bet kuriuo metu galėjo atsirasti kitų asmenų, todėl pripažintini įžūliais, šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis V. P. vartojo necenzūrinius žodžius ir nepadoriai elgėsi kumščiais mojuodamas prieš A. Z. veidą V. M. akivaizdoje, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti ir kitų asmenų, šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Abiejų kaltinamųjų kaltę pagal jiems pareikštus įtarimus patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų V. M. ir A. Z. duoti parodymai teisme, kurie iš esmės neprieštarauja jų duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, A. Z. duoti parodymai atliekant parodymų patikrinimą vietoje ikiteisminio tyrimo metu, dalinis pačių kaltinamųjų kaltės pripažinimas. Šie duomenys gauti teisėtais būdais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.). Abiejų kaltinamų dalinį kaltės pripažinimą teismas vertina siekimu sušvelninti savo padėtį dėl baudžiamosios atsakomybės.

Surinkti, teisme ištirti, nuosprendyje aptarti įrodymai įrodo kaltinamosios J. Š. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurios neteisėti veiksmai dėl fizinio smurto pavartojimo prieš A. Z. , kuriais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, vertintini kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų, kadangi nenustatyta jokia netinkama nukentėjusiojo veika kaltinamosios atžvilgiu. Kaltinamoji savo įžūliu elgesiu demonstravo elgesio taisyklių ir moralės normų visuomenėje nepaisymą, siekimą pažeisti nusistovėjusias žmonių tarpusavio bendravimo normas ir sutrikdyti visuomenės rimtį bei tvarką, todėl jos veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Įrodo kaltinamojo V. P. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurio viešoje vietoje išsakyti necenzūriniai žodžiai ir nepadorus elgesys trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ko pasėkoje buvo kviečiama policija, todėl jo veika atitinka požymius baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties V. P. atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. „a“ p.p. nuostatas, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję trys metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas. Pagal V. P. pareikštą įtarimą nusikalstama veika padaryta 2013 metų gegužės 6 dieną, todėl nuosprendžio priėmimo dienai – 2016-06-08, jau yra praėję daugiau kaip trys metai. To paties BK 95 str. 6 d. 1 p. numatyta, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja laikotarpiui, kuriam teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką ar bylos nagrinėjimą atideda dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas teisme buvo atidėtas į 2015-09-09, 2015-11-24, 2016-03-10 posėdžius neatvykus V. P. , 2015-10-08, 2016-02-02 posėdžių metu V. P. savavališkai paliko posėdžių salę, 2016-04-11 posėdyje dėl ligos negalėjo dalyvauti V. P. gynėja advokatė Angelija Morkvėnienė, todėl bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustojo nuo 2015-09-09 iki 2016-05-24, dėl ko nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. nuostatų dėl pradėto baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Bausmės skyrimas. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamoji J. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto anksčiau neteista (T.1, b.l. 29), neturinti galiojančių administracinių nuobaudų (T.1, b.l. 25-26), augina nepilnamečius vaikus (T.1, b.l. 22-23). Kaltinamasis V. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalto anksčiau neteistas (T.1, b.l. 139-142), neturintis galiojančių administracinių nuobaudų (T.1, b.l. 134-138).

Lietuvos Respublikos BK 55 str. numatyta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą, paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu.

Abiem kaltinamiesiems skirtina laisvės apribojimo bausmė paskiriant įpareigojimus, esant pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, bausmės dydžio nustatymo klausimą sprendžiant vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), įvertinant nusikalstamų veikų pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybes.

Dėl atstovavimo išlaidų. Nukentėjusiojo A. Z. reikalavimas dėl priteisimo 1.144,48 Eur išlaidų už advokato paslaugas tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokatas Gintautas Daugėla teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. Z. (T.1, b.l. 178), ieškovas turėjo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą ir atstovavimą (T.2, b.l. 95-101). Mažinti prašomas priteisti išlaidas pagrindo nėra, kadangi be pateisinamų priežasčių nevykdami į teisiamuosius posėdžius arba savavališkai iš jų pasišalinant, kaltinamieji patys sudarė sąlygas didesnėms išlaidoms atsirasti. Išlaidos priteistinos solidariai (lygiomis dalimis) iš abiejų kaltinamųjų.

Byloje gautas VGTPT Klaipėdos skyriaus prašymas valstybės naudai išieškoti iš kaltinamosios J. Š. 81,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jos gynybą. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. Šios nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjant šią bylą gynėjo dalyvavimas nebuvo būtinas, kaltinamosios J. Š. galimybės pasirūpinti gynyba savarankiškai nebuvo apribotos, į tarnybą kaltinamoji kreipėsi todėl, kad dėl materialinių problemų negali turėti advokato savo nuožiūra, o valstybės pareiga yra užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, užtikrinant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, priteisti iš kaltinamosios valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkintinas.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. Š. pri­pa­žin­ti kal­ta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus. Įpareigoti nuteistąją 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

V. P. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 9 (devynis) mėnesius. Įpareigoti nuteistąjį 3 (tris) mėnesius būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

V. P. į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo faktinio jo sulaikymo 2016-03-25 iki paleidimo 2016-03-27 (imtinai).

Iš J. Š. ir V. P. lygiomis dalimis iš kiekvieno priteisti po 572,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 24 ct) išlaidų už advokato paslaugas A. Z. .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš J. Š. , atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų ape­lia­ci­niu skundu ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.