- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- 1S-32-579/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- E. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą taikyti E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. Ž. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus laisvės atėmimu 12 metų. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 95-455 nutarė nuteistajam E. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog E. Ž. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog būdamas lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis E. Ž. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-455 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde teigiama, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl E. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vadovavosi senąja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio redakcija, kurioje buvo numatyta, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgiama į tokias aplinkybes (kriminogeniniai veiksniai, žalos atlyginimas, neatlikta bausmės dalis, nusikaltimo sunkumas ir kt.), nors pagal naująją minėto straipsnio redakciją, teismas tik vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo atveju Komisijos nutarime ir Pataisos įstaigos socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose yra nurodytos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitinka teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Taigi teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privalėjo atsižvelgti į egzistuojantį tiek formalųjį kriterijų, nustatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje, teik ir materialųjį kriterijų – padarytą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kurią rodo E. Ž. gauti 8 paskatinimai už darbą, nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir įvairiuose sporto renginiuose. Tačiau teismas tai įvertino tik kaip privalomą ir savaime suprantamą aplinkybę, o nurodydamas, kad per visą bausmės laiką nuteistasis yra gavęs tik 8 paskatinimus, sumenkino jo pastangas keisti mąstymą, gerai elgtis ir dirbti. Toks teismo požiūris, pasak skundo autoriaus, griauna pačią teisinę sistemą ir demotyvuoja nuteistąjį.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ankstesni teistumai neturėtų būti vertinami, nes jie įvertinti skiriant bausmę, be to, į Komisijos išvadas, kur pateikiamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką, yra įtraukiamas padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumas ir kitos aplinkybės.
4.3. Skunde nurodoma, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (35 balai). Tik atvykęs į pataisos įstaigą pareiškė norą dirbti ir atsiradus laisvai darbo vietai nuo 2014 m. balandžio 22 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo bare darbininku vienetininku, taip pat jis mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, baldų apmušėjo, kompiuterio operatoriaus specialybes, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Bausmę nuteistasis atlieka nepažeisdamas nustatytų režimo reikalavimų, o įvertinus jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, galima daryti išvadą, kad jo mąstyme, elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai, jo nusikalstamo elgesio rizikos kinta tik teigiama linkme. E. Ž. teigia kaltę dėl nusikaltimo visiškai pripažįstantis ir suprantantis, kad anksčiau padarytos klaidos turi neigiamas, destruktyvias pasekmes nukentėjusiesiems, jo paties gyvenimui ir artimiesiems, todėl žino, kad daugiau nenusikals ir gyvens dorai. Skundo autoriaus manymu, visos išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jam paskirta bausmė atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį ir yra pagrindas tikėtis jo nenusikalstamo elgesio laisvėje.
4.4. Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, už probacijos sąlygų pažeidimus asmuo gali būti grąžintas į pataisos namus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo E. Ž. skundas atmestinas.
7. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. Ž. lygtinio paleidimo, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, E. Ž. nepateikė.
10. Vertinant ar skundo autorius atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, matyti, kad E. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.
11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, kaip ir minėta, patvirtina, kad E. Ž. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema (35 balai). Tačiau pažymėtina, kad pagrindinis vertinamasis kriterijus yra ne konkreti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išreikšta balais pagal OASys metodiką, o manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, kad jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
12. Iš tiesų E. Ž. paskutiniu metu pataisos įstaigoje charakterizuojamas iš esmės teigiamai – neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už pavyzdingą, gerą elgesį, darbą skatintas 8 kartus, yra motyvuotas darbui, bausmės atlikimo metu dirba, mokėsi, įgijo ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir baldų apmušėjo bei kompiuterio operatoriaus specialybes. Tačiau šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste visgi nėra pakankamos spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tokia išvada daroma, visų pirma, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ne visada buvo nepriekaištingas. Bausmės atlikimo metu jis net 12 kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, už ką jam 11 kartų buvo skiriamos drausminės nuobaudos, tame tarpe ir ypatingai griežtos (uždarymas į baudos izoliatorių). Nors nuobaudos šiuo metu jau negaliojančios, tačiau jos charakterizuoja E. Ž. asmenybę, parodo, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose ne visada buvo nepriekaištingas ir rodo jo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, o tai yra reikšmingas vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundo autoriaus elgesys teigiama linkme ženkliai pasikeitė tik artėjant terminui, kada galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, o tai leidžia abejoti jo pokyčių stabilumu, pastangų koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu, o asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas, visos bausmės atlikimo metu (arba bent jau pakankamai ilgą laiką) turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste.
13. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę, pavojingumas ir pobūdis. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino E. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, taip pat ankstesnius teistumus, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnių teistumų ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, priešingai turėtų būti vertinamos bendrame kontekste. Šias aplinkybes įvertinus kartu su anksčiau paminėtais duomenimis, negalima konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir pakankama, jog būtų galima daryti išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal OASys metodiką E. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 35 balai. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 25 balai, o kiti 10 balų yra kintantys, kurie siekiant įrodyti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ne tik gali, bet ir privalo būti mažinami, tam, jog nuteistasis įrodytų, jog siekia išimtinai teigiamos savo priešingo teisei elgesio korekcijos.
15. Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nuteistojo E. Ž. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo E. Ž. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.