Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir nuteistas: pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį, ir subendrinta bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. S. nustatyta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

A. S. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. kovo 15 d., apie 22 val., buto, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste, kambaryje, kilus tarpusavio konfliktui su savo šeimos nariu – sutuoktine K. S., tyčia peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajai K. S. į sėdmenis, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – durtinę-pjautinę žaizdą dešiniame sėdmenyje su aplinkine poodine kraujosruva, po to sugriebė už plaukų, juos tempdamas ir raudamas, pargriovė į lovą, kumščiais sudavė du kartus į veido sritį, ne mažiau kaip penkis kartus į kūną ir pilvo sritį bei vieną kartą į sėdmenis, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir sušvelninti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog jis turi sūnų su buvusia sugyventine, bei į tai, jog dirba pavienius darbus ir padeda jį išlaikyti. Nurodo, kad jis nėra smurtautojas, o praeityje teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimus. Atkreipia dėmesį jog jau kitą dieną po nusikalstamos veikos padarymo jis su nukentėjusiąja susitaikė ir ji jam jokių pretenzijų nebeturi. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėja advokatė V. Povilaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo A. S. apeliacinio skundo matyti, kad juo neginčijama nuteistojo kaltė bei veikų kvalifikavimas, tačiau prašoma sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).Už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą A. S. nuteistas subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į nusikalstamų veikos pobūdį – padaryti trys nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis); į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia; į nusikalstamų veikų stadijas – nusikalstamos veikos baigtos; į nuteistojo asmenybę – A. S. iki tol teistas 10 kartų (I t., b. l. 140–153, 156–195), nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus (BK 97 straipsnis), todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas, baustas administracine tvarka (II t., b. l. 7–14), turi galiojančią administracinę nuobaudą. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. S. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad A. S. niekur nedirba (II t., b. l. 3), darbo biržoje neregistruotas (II t., b. l. 6), nusikalto tik išėjęs iš pataisos namų, t. y. nepraėjus net vienam mėnesiui, o tai rodo didelį nuteistojo pavojingumą. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde (susitaikė su nukentėjusiąja, ji pretenzijų jam neturi, turi sūnų, dirba pavienius darbus), padarė pagrįstą išvadą, kad A. S. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą turi būti paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Daryti kitokių išvadų teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnyje numatytu pagrindu), visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.Nuteistajam A. S. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas skirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas, tačiau bausmės dydis artimas sankcijose numatytam šių bausmių vidurkiui. Be to, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu. Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindų. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Kartu pažymima tai, kad vien tik simbolinės ir nuteisto asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatydamas paskirtų bausmių rūšis ir dydžius, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo A. S. apeliacinio skundo jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.