Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-448/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
1-9-448/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nukentėjusysis
A. S., S. S., R. S., M. S.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Ona Klinavičienė, Lina Gervelienė
Kategorijos
  • 1.2.25.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-9-448/2013Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.5. 1.1.7.2.7. 1.1.9.5. 1.1.10.1. 2.1.15. 2.3.6. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorėms Renaldai Kučinskaitei, Laurai Mačiulytei-Valaitei, nukentėjusiesiems A. S., S. S., R. S., M. S., jų atstovei advokatei Linai Gervelienei, kaltinamojo atstovei advokatei Onai Klinavičienei, vertėjai M. D., teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Rusijos Respublikos pilietis, išsilavinimas-aukštasis, vedęs, dirbantis bendrovėje “A. M.” vairuotoju, gyvenantis Baltarusijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2011 m. kovo 1 d. apie 7 val. 30 min. Alytaus r., Meškasalio km., kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 67-ame kilometre, vairuodamas automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 9-o punkto reikalavimus-nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui; taip pat pažeidė KET 125-o punkto reikalavimus-privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; pažeidė KET 133-io punkto reikalavimus-pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, dėl ko nesuvaldė automobilio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur prie automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prikabinta priekaba RYDVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su priešais važiavusiu V. K. vairuojamu automobiliu VW TRANSPORTER, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas, o šio automobilio keleivis A. S. dėl stipraus kūno, ypač stuburo kaklinės ir krūtininės dalių sumušimo, pasireiškusio stuburo kaklines ir krūtininės dalių lūžimu, nugaros smegenų kaklinės ir krūtininės dalių sumušimo bei pabrinkimo, žuvo.

Apklaustas kaip kaltinamasis, V. K. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2011 m. kovo 1 d. ryte būdamas blaivus kartu su draugais S. K., M. M. važiavo nuo Alytaus miesto link pasienio. Vairavo M. priklausantį automobilį BMW X5, prie kurio buvo prikabinta priekaba su pakrautu kitu M. priklausančiu automobiliu BMW. Gerai nepamena, kaip sėdėjo keleiviai jo automobilyje, bet kiek pamena, M. sėdėjo keleivio vietoje automobilio priekyje, o K.-automobilio gale. Matomumas buvo geras, kelias-sausas, tik kai kur šalikelėje buvo ledukas. Važiavo maždaug 70 km/h greičiu, nes prie automobilio buvo prikabinta priekaba. Kažkokioje kelio atkarpoje pajuto, kad priekabą pradėjo mėtyti po kelią, po to pradėjo mėtyti ir jo vairuojamą automobilį. Jis bandė suvaldyti automobilį. Matė, kad priešingos krypties eismo juosta priešais atvažiuoja VW TRANSPORTER. Kaltinamasis nurodo nesuvaldęs savo vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į kairės kelio pusės griovį. Nurodo, kad kai jo automobilį metė į kairę pusę, jis dar padidino greitį, kad išvengti susidūrimo su tuo priešais važiavusiu VW TRANSPORTER, bet šis automobilis trenkėsi į priekabą. Kaltinamasis su savo automobilio keleiviais išlipo iš automobilio, pribėgo prie iš VW TRANSPORTER išlipusio vairuotojo ir pasiteiravo, ar nėra sužeistų. VW TRANSPORTER vairuotojas pribėgo prie keleivio durelių, ten nubėgo ir kaltinamasis. Automobilio salone ant nugaros gulėjo ir dar kvėpavo nukentėjusysis. Kažkuris iš eismo įvykio dalyvių paprašė vyro su karine uniforma iš įvykio vietoje sustojusio automobilio iškviesti greitąją pagalbą. Kaltinamasis nurodo, kad jo manymu, nukentėjusysis paties susidūrimo metu gulėjo, nes jei būtų sėdėjęs, jis būtų matęs kliūtį ir būtų stengęsis to išvengti.

Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies, nurodo, kad jų suma yra per didelė.

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad eismo įvykio metu žuvo jos vyras. Apie įvykį ji sužinojo tik tada, kai pati paskambino žmogui, su kuriuo išvažiavo jos vyras. Jai vyras nesakė, nei kur išvažiavo, nei kokiais reikalais. Kaltinamasis jai paskambino tik praėjus dienai po to, kai apie įvykį jai jau buvo žinoma. Nurodo, kad iki santuokos su žuvusiuoju bendravo apie 2,5 metų, santuokoje pragyveno iki jo žūties tik 7 mėnesius. Jų su vyru buvo dideli planai ateičiai, norėjo susilaukti vaikų, įsirengti gyvenamąją vietą. 2008-2009 jie su vyro šeima įsteigė įmonę, kuri vykdė prekybą, buvo planuojama perdirbti plastmasinius gaminius. Šioje įmonėje ji dirbo vyriausiaja buhaltere. Žuvusysis turėjo asmeninių kontaktų ir Lietuvoje, ir Rusijoje. Po jo mirties tie kontaktai buvo prarasti, verslas toliau nesivystė. Pačiai nukentėjusiajai noras dirbti praėjo, nematė prasmės vystyti verslą, jos finansinė padėtis pablogėjo. Nurodo, kad jos vyras materialiai padėjo ir savo tėvams-apmokėdavo už vaistus, ir nors pilnai jis jų neišlaikė, bet dalinai apmokėdavo ir už komunalines paslaugas.

Byloje reiškia ieškinį dėl turtinės žalos: ieškinio vertimas į rusų – lietuvių kalbas (vertimo paslaugų kaina 869 110 Baltarusijos rublių, kas sudaro 265,95 Lt ), 240 eurų (kas sudaro 828 Lt) už vizas bei 500 litų advokato atstovavimo išlaidas.

Reiškia 40 000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti (iš šios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam-37 843,75 Lt). Jai draudimo bendrovė nieko neatlygino, tik draudikų biuras pervedė laidojimo išlaidas-1013 eurų tiesiogiai į jos sąskaitą. Neturtinę žalą sudaro jos pergyvenimai, sužlugdytas gyvenimas, bemiegės naktys. Ji kartą kreipėsi į gydytojus, jai buvo išrašyti raminamieji vaistai. Nurodo, kad dėl neturtinės žalos į Lietuvos draudimo bendrovę nesikreipė, nes nelabai suprato, kaip atlyginami ieškiniai. Draudimo bendrovė kalbėjo apie dalies neturtinės žalos grąžinimus, bet nukentėjusiajai tuo momentu buvo svarbiausia, kad būtų atlyginta turtinė žala. Baltarusijoje į draudimo bendroves dėl neturtinės žalos taip pat nesikreipė.

Nukentėjusysis A. S. nurodė, kad eismo įvykio metu žuvo jo brolis. Su broliu jie kartu augo, brolis buvo dviem metais jaunesnis už nukentėjusįjį. Jie abu mokėsi universitete, tada jau turėjo suvokimą apie verslą ir abu kūrė nuosavo bendro verslo planus. Iš pradžių vertėsi individualia veikla, iš kurios išsivystė įmonė. Brolio žūtis prislėgė jį, nes su broliu buvo labai tamprūs ryšiai tiek dėl veiklos, tiek dėl asmeninio bendravimo.

Reiškia 40 000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos (iš šios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam V. K.-37 843,75 Lt) bei dėl turtinės žalos-70 litų už dokumentų vertimus bei 120 eurų (kas sudaro 414 litų) už vizas bei 500 Lt advokatės atstovavimo išlaidų.

Nurodo, kad pilnai negali pagrįsti ieškinio dėl neturtinės žalos, tačiau po brolio netekties jis neatgauna ramybės ir fizinės būklės. Nors jis nesikreipė į gydytojus, bet užsiskleidė savyje. Važiuojant į teismo posėdžius į Lietuvą, turėjo problemų darbe. Kyla ginčai ir šeimoje, nes dėl kelionių trūksta laiko pasirūpinti ja. Po brolio žūties atsirado ir fizinis nuovargis, nes vietoj brolio tėvus turi prižiūrėti jis, nes brolis apmokėdavo tėvų komunalinius mokesčius, padėjo fizine pagalba.

Nukentėjusioji M. S. parodė, kad eismo įvykio metu žuvo jos sūnus. Apie tai sužinojus, jai buvo šokas, pašlijo sveikata.

Reiškia 50 000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos (iš šios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam V. K.-47 843,75 Lt) bei dėl turtinės žalos 240 eurų (kas sudaro 828 litų ) dėl vizų išdavimo bei 500 litų advokatės atstovavimo išlaidų.

Į draudimo bendroves dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė. Neturtinę žalą sudaro tuštuma, dvasiniai išgyvenimai, ji negali valgyti, nemiega, jai skauda galvą, širdį, tuo momentu net negalėjo vaikščioti. Ji kreipėsi į gydytojus, nes nevaikščiojo dėl nervinio išsekimo. Iki įvykio jos sveikata buvo labai gera. Su žuvusiu sūnumi buvo patys geriausi santykiai. Žuvusysis padėjo, skambindavo kiekvieną dieną, šventes švęsdavo kartu. Sūnus mokėjo už tėvų komunalines paslaugas iki pat savo mirties. Nurodo, kad po įvykio ji negali dirbti sode. Po sūnaus mirties ji pragyvena iš pensijos, nors ir iki jo žūties gaudavo pensiją. Dabar už komunalinius patarnavimus padeda mokėti kitas sūnus, jai tenka taupyti maistui, jos materialinė padėtis pablogėjo.

Nukentėjusysis R. S., žuvusiojo tėvas, reiškia 50 000 litų ieškinį dėl neturtinės žalos (iš šios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam V. K.-47 843,75 Lt), 60 eurų (kas sudaro 207 Lt) dėl turtinės žalos dėl vizų išdavimo. Nurodo, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo į draudimo bendroves nesikreipė.

Nukentėjusysis parodė, kad po įvykio jam buvo suteikta 2-a invalidumo grupė dėl nervinės sistemos sutrikimų, nors iki įvykio buvo sveikas. Jam nustatė diagnozę-Parkinsono liga. Jis neteko pagalbos, prarado sveikatą. Sūnus juos išlaikė, todėl dabar sunkiau išeina pragyventi. Dėl prarastos sveikatos negali pats dirbti sode.

Liudytojas S. K. parodė, kad 2011 m. kovo 1 d. kartu su draugais-kaltinamuoju ir M. važiavo Lietuvos teritorijoje link pasienio. Kaltinamasis vairavo automobilį, kuris tempė priekabą, kurioje buvo kitas automobilis BMW. Liudytojas sėdėjo galinėje sėdynėje. Kaltinamasis už vairo sėdo Alytuje. Greitis buvo apie 70 km/h, judėjo pagal kelių eismo taisykles, nes buvo prikabinta priekaba. Buvo giedra, sausas kelias. Pravažiavus apie 20 km, liudytojas pajautė, kad mašiną pradėjo nešti į šoną, kaltinamasis bandė ją suvaldyti. Priekaba pradėjo nešti mašiną ir mašina pradėjo blaškytis. Liudytojas matė, kad kaltinamasis tam, kad išvengti tiesioginio susidūrimo su priešais atvažiuojančiu mikroautobusu, pasuko į kairę, po ko jo vairuojamas automobilis nuvažiavo į griovį. Liudytojo manymu, susidūrimas įvyko dėl to, kad kaltinamasis nesuvaldė mašinos, o galbūt dėl to, kad ant kelio kai kur buvo ledo. Po susidūrimo mikroautobusas stovėjo priekabos ašies srityje, jis taip ir sustojo, kaip susidūrė, sukibimas buvo nulaužtas, pagal inerciją mašina galėjo pasislinkti prie ašių. Po susidūrimo liudytojas išlipo iš automobilio, pamatė iš mikroautobuso išlipantį jo vairuotoją, paklausė, ar viskas gerai. Vairuotojas atsakė, kad su juo viskas gerai, bet automobilio salone miega keleivis. Kai vairuotojas atidarė dureles, pamatė ant žemės tarp sėdynių, kojomis į išėjimą gulintį vaikiną. Prie įvykio vietos iš karto privažiavo mašina su Lietuvos kariškiais. Vienas jų apžiūrėjo gulintį vaikiną, šis lyg kvėpavo, bet už poros minučių kariškis pasakė, kad gyvybės ženklų nėra. Liudytojas nurodo nežinantis, kas vaikiną po įvykio užkėlė ant sėdynių, jie tikrai nebandė to daryti, nes žinojo, kad gali būti traumos. Mikroautobuso vairuotojas liudytojui sakė, kad kai tik jie kirto pasienį, jo keleivis iš karto nuėjo miegoti, nes buvo pavargęs, be to, jų laukė ilga kelionė iki Klaipėdos.

2011 m. kovo 1 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, schemoje fiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti Alytaus rajone, kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė 67-ame kilometre ( bylos tomas Nr. 1, lapas Nr. 15-32), fotolentelėse ( t. 1., b. l. 24-32) užfiksuota įvykio vieta, transporto priemonių padėtis bei lavono vaizdas po autoįvykio.

Automobiliai BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba RYDVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio apžiūrėti, patikrintas jų techninis stovis ir apžiūros bei patikrinimo rezultatai fiksuoti 2011 m. kovo 1 d. transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokoluose (t. 1., b. l. 18-19, 20-21, 22-23).

Specialisto išvadoje Nr. M 75/11(06) nurodyta, kad A. S. mirtis įvyko nuo stipraus kūno, ypač stuburo kaklinės ir krūtininės dalių sumušimo, pasireiškusio stuburo kaklinės ir krūtininės dalių lūžimu, nugaros smegenų kaklinės ir krūtininės dalių sumušimo bei pabrinkimo ( t. 1., b.l. 73-79 ).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4064 nurodyta, kad A. K. pristatytas blaivus ( t. 1., b. l. 60), specialisto išvadoje Nr. T-A 1717/11(01) nurodyta, kad V. K. kraujyje, paimtame iš jo 2011 m. kovo 1 d. 10 val. 5 min., etilo alkoholio nerasta ( t. 1., b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 5 d. Ištyrus bylos įrodymus teisme, kaltinimai A. K. pasitvirtino.

Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 9-o punkto reikalavimus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui; KET 125-o punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; KET 133-io punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bent kurios iš anksto numatomos kliūties. Kaltinamasis A. K. nesilaikė šių taisyklių reikalavimų, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo A. S.. Tarp kaltinamojo veikos–neatsargaus vairavimo-ir atsiradusių padarinių-A. S. žūties-yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Ištyrus bylos aplinkybes, įrodyta, kad A. K., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, t.y. jis padarė nuskalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Civilinių ieškinių, proceso išlaidų ir ir išlaidų advokatės darbo apmokėjimui klausimai

Nukentėjusieji M. S., A. S., S. S. turėjo po 500 litų išlaidų, susijusių su advokatės, dalyvavusio byloje jų atstove, paslaugų apmokėjimu, šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais. Jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso-LR BPK 106 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Nukentėjusieji pareiškė tokius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: S. S. dėl turtinės žalos–ieškinio vertimas į rusų–lietuvių kalbas (vertimo paslaugų kaina-869 110 Baltarusijos rublių, kas sudaro 265,95 Lt) bei 240 eurų už vizas (kas sudaro 828 litą, kai 1 euras yra 3,45 lito), viso 1093,95 Lt; dėl neturtinės žalos 40 000 litų (iš šios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam-37 843,75 Lt); A. S. dėl turtinės žalos–dokumentų vertimo į rusų–lietuvių kalbas (vertimo paslaugų kaina-70 litų) bei 414 Lt už vizas, viso 484 Lt, dėl neturtinės žalos 40 000 litų (iš šios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam-37 843,75 Lt); M. S. dėl turtinės žalos-828 Lt už vizas, dėl neturtinės žalos 50 000 litų (iš šios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam-47 843,75 Lt); R. S. dėl turtinės žalos 828 Lt už vizas, dėl neturtinės žalos 50 000 litų (iš šios sumos 2156,25 Lt draudimo bendrovei „Promtransinvest“, kaltinamajam-47 843,75 Lt).

S. S. ieškinys dalyje dėl vertimo paslaugų 265,95 Lt sumai ir A. S. ieškinys dėl 70 Lt vertimo paslaugų įrodytas ir tenkintinas pilnai, šią sumą išieškant iš kaltinamojo A. K..

Nukentėjusieji S. S., A. S., M. S. ir M. S. pareiškė ieškinius dėl išlaidų, susijusių su vizų į Lietuvą atvykti į teismo posėdžius išdavimu. Teismo posėdis 2012 m. vasario 14 d. neįvyko dėl objektyvios priežasties, kaltinamojo kaltės dėl to nėra, todėl išlaidos, kurias patyrė nukentėjusieji dėl vizų išdavimo į šį teismo posėdį, iš kaltinamojo neišieškotinos, šios išlaidos atlygintinos iš teismo lėšų. Kitos išlaidos dėl vizų išdavimo atvykti į teismo posėdžius yra įrodytos dokumentais, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo A. K..

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Kartu teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, to asmens padarytos turtinės žalos dydį, susiformavusią bendrą teismų praktiką. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Žala nukentėjusiesiems buvo padaryta naudojant transporto priemonę-lengvąjį automobilį. Automobilis buvo apdraustas Baltarusijos draudimo bendrovėje “Promtransinvest” privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, autoįvykio metu draudimo sutartis galiojo (t. 1, b. l. 46-48), todėl ši draudimo bendrovė yra pripažinta civiline atsakove byloje. Kaltinamojo turtinė atsakomybė, esant draudimo sutarčiai, pirmiausia užtikrinama draudimo įmonės lėšomis. Padarytą žalą draudimo įmonė atlygina Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) 11 str. numatyta apimtimi. Kompensacija už turtinę žalą, kuri viršija Draudimo įstatymo 11 str. nustatytas sumas, priteistina iš atsakingo už žalos padarymą asmens ( LR CK 6.254 str. 2 d., Draudimo įst. 13 str. 2 d.). Kadangi kaltinamasis savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs Baltarusijos įmonėje, kuri Lietuvoje nėra paskyrusi savo atstovo pretenzijoms nagrinėti, todėl pagal TPVCAPDĮ 17 str. nukentėjusiesiems patirtos žalos administravimą vykdo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (LRTPDB).

Iš bylos dokumentų matyti, kad S. S. pateikė pretenziją LRTPDB žalai atlyginti dėl A. S. žūties, kurioje ji nurodė, kad dėl žalos atlyginimo ji nesikreipė ir nesikreips į teismą. Išmokos apskaičiavimo už žalą asmeniui rašte (t. 2, b. l. 4-5) matyti, kad LRTPDB pagal S. S. prašymą dėl A. S. žūties atlygino 5472, 34 litus turtinės žalos, kas sudaro transportavimo, laidojimo ir kitas išlaidas. Iš dokumento matyti, kad procedūra dar nėra baigta, nes papildoma išmoka bus išmokėta tada, kai S. S. po metų laiko kreipsis dėl paminklo pastatymo išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad S. S. nepareiškė pretenzijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl to nesikreipė ir kiti nukentėjusiaisias pripažinti byloje asmenys- žuvusiojo tėvai M. S., R. S. ir brolis A. S.. Biuras moka draudimo išmoką nukentėjusiajam trečiajam asmeniui tik tuo atveju, jei nukentėję tretieji asmenys kreipiasi į biurą dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 2K-188/2009), teismas negali įpareigoti Biuro mokėti išmokos, jei nepareikštos pretenzijos biurui. Nukentėjusioji S. S. pretenzijoje žalai atlyginti nurodė, kad ji dėl žalos atlyginimo neplanuoja kreiptis į teismą. Ši nukentėjusioji teisme nurodė, kad nelabai suprato draudikų aiškinimus dėl žalos atlyginimo, todėl ir nereiškė pretenzijos dėl neturtinės žalos atlyginimo draudikams, o nukentėjusieji M. S., R. S. ir A. S. teisme patvirtino, kad jie į draudikus su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo taip pat nesikreipė. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 16 str. 4 d. nurodo, kad tiek draudikas, tiek Draudikų biuras moka išmokas, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos. Matyti, kad nukentėjusieji nesilaikė neteisminio neturtinės žalos atlyginimo išsiieškojimo būdo, jų ieškiniai baudžiamojoje byloje draudimo bendrovei dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti civilinį ieškinį, bet šio kodekso 113 str. 2 d. numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. Civilinio proceso kodekso (CPK) 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. LR BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Taigi nukentėjusieji turi įrodyti, kuo grindžia savo reikalavimus ir kodėl būtent tokia pinigų suma jie vertina savo patirtą neturtinę žalą.

Žuvusiojo A. S. tėvai M. S. ir R. S. nurodė, kad jis jiems padėdavo materialiai, mokėjo komunalinius mokesčius, jie kartus visi švęsdavo šventes, po sūnaus žūties jiems sutriko sveikata, tėvui dėl streso netgi buvo diagnozuota Parkinsono liga. Žuvusiojo sutuoktinė S. S. nurodė, kad po vyro žūties beveik žlugo jų įkurtos bendrovės veikla, jos asmeninis gyvenimas pasikeitė, nes su žuvusiuoju planavo turėti vaikų, kūrė gyvenimo planus. Žuvusiojo brolis A. S. nurodė, kad su broliu juos siejo glaudūs asmeniniai ir verslo ryšiai, po brolio žūties jų įkurta bendrovė beveik nevykdo veikos, nes su brolio mirtimi buvo prarasti verslo partnerių kontaktai.

Tačiau kaip jau aukščiau minėta, nukentėjusieji turi įrodyti, savo civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atvėju nukentėjusieji nurodė bendro pobūdžio teiginius-kad patyrė stresą, išgyvenimus dėl netekties. Žuvusiojo tėvai teigė, kad šis jiems padėjo materialiai, tačiau jie patys teisme liudijo, kad jie turėjo pajamas, jų pajamų šaltinis yra pensija. Tai, kad žuvusysis mokėjo už tėvų komunalinius patarnavimus, byloje taip pat yra tik deklaruojama ir nepateikta tą patvirtinančių dokumentų. Nukentėjusieji M. S. ir R. S. teisme teigė apie suprastėjusią sveikatą, lankymąsi pas gydytojus, kur jiems buvo išrašyti raminamieji, migdomieji vaistai, tačiau vėl gi teismui nepateikti jokie tą patvirtinantys įrodymai. M. S. teiginys, kad dėl po sūnaus žūties patirto streso jis nerviniu pagrindu susirgo Parkinsono liga, dėl ko jam buvo nustatytas neįgalumas, taip pat nepagrįsti jokiais dokumentais, todėl neaišku, ar ši liga, dėl kurios jam buvo suteiktas neįgalumas, yra postresinė pasekmė, ar anksčiau buvusių susirgimų rezultatas.

S. S. nurodė, kad kartą buvo pas gydytojus, ji ir A. S. nurodė, kad dirbo su žuvusiuoju sukurtoje bendrovėje, kad po jo žūties bendrovės veikla beveik sustojo, tačiau tą patvirtinančių įrodymų teisme nėra. Nustatant S. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad santuokoje su žuvusiuoju ji gyveno tik 7 mėnesius, vaikų jie neturėjo, o žuvusiojo brolis A. S. turėjo savo šeimą ir gyveno atskirai.

Akivaizdu, kad nukentėjusieji M. S. ir R. S. dėl sūnaus žūties, S. S.-dėl vyro, o A. S.-dėl brolio žūties patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, didelį stresą, emocinę depresiją, staigi sūnaus, vyro, brolio netektis sukėlė jiems didelį dvasinį skausmą ir pergyvenimus. Šis įvykis turėjo reikšmės ir fizinei nukentėjusiųjų sveikatai-žuvusiojo tėvams sutriko sveikata. Nusikalstamos veikos pasekmės buvo labai sunkios ir negrįžtamos-žuvo sūnus, vyras ir brolis. Visų nukentėjusiųjų gyvenimo kokybė kurį laiką buvo supratėjusi. Tačiau nukentėjusiųjų nurodytos sumos, kurias jie prašo išieškoti iš kaltinamojo ( M. S. ir R. S.- po 47 843,75 Lt, S. S. ir A. S.- po 37 843,75 Lt) neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelės. Priteisus iš kaltinamojo nurodytas sumas, būtų pažeisti ir teisingumo, ir protingumo kriterijai, nes nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Kaltinamasis nors ir dirba, tačiau jis turi šeimą ir, jo žodžiais, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Būtina atsižvelgti ir į visos visuomenės pragyvenimo lygį, nes teisme nukentėjusieji žuvusiojo tėvai nurodė, kad jų gaunama pensija-apie 200 dolerių, kas sudaro apie 520 litų, kaltinamasis nurodė, kad jo darbo užmokestis-apie 500 dolerių, kas sudaro apie 1300 lit, taigi maža dalis Baltarusijos gyventojų per metus gali uždirbti reikalaujamas atlyginti neturtinės žalos sumas.

Nustatant atlygintinos žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, kaltinamojo A. K. veikos pavojingumo laipsnis buvo nedidelis, kaltinamojo veikoje nebuvo tyčios. Kaltinamojo padaryti KET pažeidimai nebuvo susiję su jo itin dideliu neatsargumu, abekijingumu kitiems eismo dalyviams ar su itin grubiu KET nesilaikymu (jis vairavo automobilį blaivus, leistinu greičiu, subjektyviai gerai įvertinęs eismo sąlygas, bandė išvengti susidūrimo su artėjančiu automobiliu).

Be to, iš bylos duomenų seka, kad žuvusysis, kaip eismo dalyvis, pats pažeidė Kelių eismo taisyklių 9-tą punktą, reikalaujantį kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nes iš liudytojo S. K. parodymų seka, kad žuvusysis automobilyje ne sėdėjo, o gulėjo, taigi tokia jo nestabili padėtis važiuojančiame automobilyje buvo savaime rizikinga. Po autoįvykio automobilio, kuriame važiavo žuvusysis, vairuotojas netgi nebuvo sužeistas, taigi akivaizdu, kad jeigu žuvusysis kaip automobilio keleivis būtų laikęsis kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų sukėlęs tokių skaudžių ir sunkių pasekmių.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2 d.).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir siekiant nukentėjusiųjų ir žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus ir bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingą piniginį atlygį už padarytą skriaudą bei pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, bus nukentėjusiųjų M. S. ir R. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant po 20 000 litų, S. S.-10 000 litų, A. S.-5 000 litų, likusiose dalyse nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmestini.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, būtina atsižvelgti į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei į LR BK 61 str. numatytas aplinkybes.

Kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą. Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (LR BK 11 str.). A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2 p. ).

Kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą, nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, jo veikoje tyčios nebuvo, į tai, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, darbą, turi šeimą ir išlaiko du vaikus, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d., t.y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, jį nubausti, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą-bus pasiekta be realaus paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo. A. K. skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 304-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 281 str. 5 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. K. atidėti 2 metams 6 mėnesiams.

A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-20 MGL, t.y. 2600 litų įmoką į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą (a.s. Nr. LT 267300010002455919, AB bankas Swedbankas, banko kodas 73000), šią įmoką įpareigojant sumokėti per 3 mėnesius po nuosprendžioo įsiteisėjimo.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš A. K.: S. S.-886, 95 litus, A. S.-484 litus, M. S.-621 litą, R. S.-612 litų.

Atlyginti iš teismo lėšų po 207 litus nukentėjusiesiems S. S., M. S., R. S. jų turėtų proceso išlaidų.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiesiems S. S., A. S., M. S. po 500 litų advokatės atstovavimo išlaidų.

Civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti nukentėjusiesiems iš A. K.: M. S.-20 000 litų, ieškinį dalyje dėl 27 843, 75 litų atmesti, R. S.-20 000 litų, ieškinį dalyje dėl 27 843, 75 litų atmesti, A. S.-5 000 litų, ieškinį dalyje dėl 32 843, 75 litų atmesti, S. S.-10 000 litų, ieškinį dalyje dėl 27 843, 75 litų atmesti.

Nukentėjusiųjų A. S., M. S., R. S., S. S. civilinius iškinius po 2156,25 litus dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovei „Promtransinvest“ atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja Asta Jakučiūnienė