Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius) dėl termino atnaujinimo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. G. 2014-08-02 išsiuntė paštu (b. l. 13) teismui skundą (teisme gautas 2015-08-04) (b. l 1–5). Teismas 2014-08-07 nutartimi priėmė nagrinėti skundo dalį, kuria pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2014-07-15 sprendimą Nr. (6.5)I-6228 (14–15).

Apie tai, kad paskirtoji senatvės pensija buvo mažinama, pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, pareiškėjas nežinojo, kadangi VSDFV Alytaus skyrius jo neinformavo. Apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimą. Tačiau, Konstituciniam Teismui priėmus minėtą nutarimą, pareiškėjas nesikreipė į teismą, kadangi pagrįstai tikėjosi, kad jam bus išmokėta neteisėtai sumažinta senatvės pensijos dalis.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Kadangi pareiškėjas dėl termino atnaujinimo jau buvo kreipęsis į VSDFV ir jo prašymas nebuvo tenkintas, o savo skunde teismui naujų aplinkybių dėl termino atnaujinimo nenurodo, atmestinas ir pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti. Reikšdamas reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, pareiškėjas iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją, tačiau tai į teismo kompetenciją neįeina, todėl byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina.

Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad VSDFV Alytaus skyriaus 2009-11-10 sprendimu Nr. P11-8195 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. G.“ pareiškėjui nuo 2009-07-09 skirta 1 387,84 Lt senatvės pensija (b. l. 31). VSDFV Alytaus skyriaus 2010-01-04 sprendimu Nr. P11-305 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo V. G.“ pareiškėjui nuo 2011-01-02 skirta 1 413,79 Lt senatvės pensija (b. l. 29).

Pareiškėjas su 2014-04-30 prašymu (gautas 2014-04-30 reg. Nr. P35-351) kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių, prašydamas išduoti pažymą apie sumažintos senatvės pensijos dydį 2010–2011 metais (b. l. 23). VSDFV Alytaus skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2014-04-30 prašymą, nurodė, kokiais teisės aktais remiantis pareiškėjui skiriama ir mokama senatvės pensija, pateikė duomenis apie senatvės pensijos apskaičiavimą ir mokėjimą 2010–2011 metais, išaiškino VSDFV Alytaus skyriaus veiksmų apskundimo VSDFV tvarką (b. l. 11, 12, 24, 25).

Pareiškėjas su 2014-06-26 prašymu (gautas 2014-07-01 reg. Nr. GP-2036) kreipėsi į VSDFV, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, esant svarbioms priežastims, bei išmokėti susidariusį senatvės pensijos skirtumą (b. l. 37–39).

VSDFV 2014-07-15 priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-6228 „Dėl 2014-06-26 prašymo“, kuriame, be kita ko, padarė išvadą, kad, kreipdamasis į VSDFV su skundu dėl negautos senatvės pensijos dalies, pareiškėjas praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą skundui paduoti, konstatavo, kad pareiškėjo 2014-06-26 prašyme nurodytos trejų metų skundo padavimo praleidimo priežastys nelaikytinos tikrai svarbiomis, objektyviai užkirtusiomis kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą ir, vadovaudamasi Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti prašymą bei nusprendė neatnaujinti praleisto termino VSDFV Alytaus skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją apskųsti, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-06-26 prašymą ta apimtimi, kuria šis prašė išmokėti negautą senatvės pensijos dalį (b. l. 8–10, 26–28, 40–42).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2014-07-15 sprendimo Nr. (6.5)I-6228, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014-06-26 prašymą dėl senatvės pensijos išmokėjimo. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Alytaus skyriaus sprendimo taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas paduoti.

Ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti, inter alia, Pensijų įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Laikinajame įstatyme, kurio 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pensijų įstatymą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje taikytinas teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) (tokios pozicijos laikosi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014), kuriame nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Nuostatai; VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 punkte buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad, vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia, susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013-01-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į VSDFV dėl valstybinio socialinio draudimo fondo administruojamų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas V. G., siekdamas apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu į VSDFV kreipėsi su 2014-06-26 prašymu. Taigi, nuo to momento, kai pareiškėjas pirmą kartą sužinojo apie jam paskirtos senatvės pensijos sumažinimą dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo (t. y. nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2014-06-26), pareiškėjas akivaizdžiai, t. y. daugiau nei pusantrų metų, praleido terminą paduoti skundą.

Byloje nustatyta, kad VSDFV 2014-07-15 sprendimu Nr. (6.5)I-6228 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą išmokėti susidariusią senatvės pensijos dalį, kaip paduotą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012-12-31 galiojusioje redakcijoje) nustatytą trejų metų skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VSDFV Alytaus skyriaus sprendimo nuo 2010-01-01 taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas. Prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad nežinojo, jog senatvės pensija buvo mažinama pritaikius Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kadangi VSDFV Alytaus skyrius jo apie tai neinformavo. Apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimą. Konstituciniam Teismui priėmus minėtą nutarimą, nesikreipė į teismą, kadangi pagrįstai tikėjosi, kad jam bus išmokėta neteisėtai sumažinta senatvės pensijos dalis, kadangi išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti jos neišmokėjimą.

Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). LVAT savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą ir pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos aplinkybės, sudarančios kliūtis asmeniui laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio, nepriklauso nuo asmens valios (pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.); sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, be to, pažymėtina, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2013-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2085/2013).

Pažymėtina, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo – 2012-02-06, taip pat ir nuo jo paskelbimo – 2012-09-21, praėjo pakankamai laiko, kad pareiškėjas galėtų suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas gintų. Šiame kontekste paminėtina, kad LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, darytina išvada, kad pagrindo atnaujinti terminą paduoti skundą nėra. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo jo valios ir sutrukdžiusios laiku kreiptis į VSDFV. Kitų aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į VSDFV ir sudarytų pagrindą atnaujinti terminą paduoti skundą, jis nenurodė. Teismo nuomone, sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes, žinodamas, kad jam mokama sumažinta senatvės pensija, daugiau nei 3 metus nesikreipė į VSDFV, neskundė VSDFV Alytaus skyriaus sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo), kuriuo buvo nuspręsta taikyti Laikinojo įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad net ir Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarimu pripažinus Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėjas dar daugiau nei du metus delsė kreiptis į VSDFV, ir net Konstituciniam Teismui 2012-09-21 paskelbus minėtą nutarimą, jis dar daugiau nei metus delsė ginti savo pažeistas teises.

Vadinasi, nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VSDFV Alytaus skyriaus sprendimo nuo 2010-01-01 taikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas.

Remiantis tais pačiais argumentais, konstatuotina ir tai, kad nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą VSDFV 2014-07-15 sprendimą Nr. (6.5)I-6228, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl senatvės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, pritaikius tuo metu galiojusį Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, išmokėjimo. Taigi darytina išvada, kad VSDFV 2014-07-15 sprendimas Nr. (6.5)I-6228 yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

netenkinti pareiškėjo V. G. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus sprendimo taikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas.

Atmesti pareiškėjo V. G. prašymą panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-07-15 sprendimą Nr. (6.5)I-6228 kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.