- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2SA-104-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14163-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- V. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos V. K. skundas dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis R. V. ir AB bankas SNORAS,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja V. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolio R. V. 2011-09-06 priimtus patvarkymus areštuoti skolininkui V. K. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias pinigines lėšas 116 171,84 Lt sumai, esančias skolininko sutuoktinės V. K. sąskaitose, areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas 12 133,72 Lt sumai, esančias skolininko sutuoktinės sąskaitose ir areštuoti lėšas bei jas saugoti įmonės sąskaitose. Pareiškėja nurodė, kad vykdomojoje byloje yra vykdomas išieškojimas išieškotojo AB bankas SNORAS naudai iš skolininko V. K.. Ji nėra nurodyta kaip skolininkė vykdomajame rašte, todėl antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą, nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Pareiškėja nurodė, kad jai kaip atsakovei nėra pareikštas jokio pobūdžio ieškinys. Be to, ji yra pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriame reiškiamas reikalavimas ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Antstolio priimtais patvarkymais siekiama išieškoti bendrąja jungtine nuosavybės teise skolininkui priklausančias lėšas, įskaitant ir šiuo metu gaunamas skolininkės pajamas, tačiau jos pagal savo prigimtį neturi būti laikomos kito sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad turtas ir pajamos, įgytos po santuokos sudarymo, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, antstolio patvarkymais buvo areštuotos skolininkui bendrąja nuosavybe priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės V. K. sąskaitose. Taip pat į pareiškėjos darbovietę buvo išsiųstas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas saugoti įmonės sąskaitoje, kuriuo UAB „Lietuvos rytas“ buvo nuodyta iš V. K. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti nustatyto dydžio dalis ir jas pervesti į pareiškėjos areštuotą banko sąskaitą. Lėšos į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo nurašomos ir išieškojimas iš šių lėšų skundžiamų pagal patvarkymus nevykdomas. Teigė, kad V. K. ir išieškotojui buvo išsiųsti siūlymai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo. Turto areštas yra būtina sąlyga, kadangi to nepadarius, nebūtų galima siūlyti kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo ir būtų sudarytos galimybės skolininkui perleisti ar išeikvoti turtą, į kurį yra galimybė nukreipti išieškojimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB bankas SNORAS atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti. Kadangi turtas ir pajamos po santuokos sudarymo pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, antstolio patvarkymais buvo areštuotos skolininkui bendrąja jungtine nuosavybe priklausančios piniginės lėšos, esančios pareiškėjos kaip bendraskolės sąskaitose. Darbo užmokestis taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl skundžiami patvarkymai yra teisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-02 nutartimi pareiškėjos V. K. skundą patenkino ir panaikino antstolio R. V. 2011-09-06 patvarkymą UAB „Lietuvos rytas“ „Areštuoti lėšas ir jas saugoti įmonės sąskaitoje“, 2011-09-06 patvarkymą AB SEB bankui „Areštuoti lėšas“, 2011-09-06 patvarkymą AB SEB bankui „Areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai“, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/00523. Nurodė, kad pagal vykdomąjį raštą išieškojimas galimas iš V. K. asmeninio turto bei jam priklausančios dalies bendrame turte, o išieškojimas iš kitų asmenų (taip pat ir pareiškėjos) turto negalimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisme yra iškelta civilinė byla dėl santuokos tarp pareiškėjos ir V. K. nutraukimo. Pagal LR CK 3.67 str. 1 d. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal LR CK 3.127 str. 1 d. teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, dėl to padarė išvadą, kad nuo santuokos nutraukimo iškėlimo dienos (2011-09-07) pareiškėjos darbinės pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, o nesant teismo sprendimo, kad gali būti išieškoma iš bendro bei pareiškėjos asmeninio turto, antstolis negalėjo priimti skundžiamų patvarkymų. Taip pat teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje išieškotojas AB bankas SNORAS pareiškė savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo solidariai iš sutuoktinių turto, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant sutuoktinių, taip pat ir pareiškėjos, turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-02 nutartį. Nurodo, kad nutarties priėmimo dieną santuoka tarp pareiškėjos ir skolininko nebuvo nutraukta, todėl nesant teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog darbo užmokestis priklauso pareiškėjai asmenine nuosavybės teise nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme. Pažymėjo, kad pagal LR CK 3.88 str. turtas ir pajamos po santuokos sudarymo pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai preziumuojama, kol neįrodyta kitaip. Ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui faktas nėra pagrindas konstatuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigą ir laikyti, jog pareiškėjos pajamos yra asmeninė jos nuosavybė. Apelianto manymu, teismas turėjo vadovautis CPK nustatytais bylos sustabdymo pagrindais ir skundo nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas santuokos nutraukimo byloje. Ir tik remiantis šiuo sprendimu, teismas galėjo konstatuoti pajamų iš darbo užmokesčio priklausymą pareiškėjai asmenine nuosavybės teise bei panaikinti skundžiamus patvarkymu.
Taip pat atskirajame skunde pažymima, kad 2011-09-21 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdytas skundžiamų patvarkymų vykdymas. Šiuo pagrindu skundžiami patvarkymai antstolio iniciatyva buvo panaikinti. Be to, teismas neteisingai traktavo antstolio veiksmus, juos nepagrįstai laikydamas kaip išieškojimą iš pareiškėjos asmeninio turto, tačiau nevertino antstolio veiksmų LR CPK 667 str. pagrindu, kur leidžiama areštuoti bendrą turtą, išaiškinant bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.
Atsiliepimas
Pareiškėja V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos pareiškėjos darbinės pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, kas atitinka LR CK 3.67 str., 3.127 str. nuostatas. Atsiliepime pažymima, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į bendrą turtą ir tuo labiau į pareiškėjos asmeninį turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirasis skundas tenkintinas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-02 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos V. K. skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad 2009-09-22 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 200 000 Lt negrąžintos paskolos, 6 245,17 Lt palūkanų, 27 136,68 Lt delspinigių, 8 Lt komisinio mokesčio, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir 127 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. K.. Šis vykdomasis raštas 2010-04-22 antstolio R. V. patvarkymu buvo priimtas vykdyti. 2011-09-06 antstolis R. V. priėmė patvarkymus: areštuoti skolininkui V. K. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias pinigines lėšas 116 171,84 Lt sumai, esančias skolininko sutuoktinės V. K. sąskaitose; areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas 12 133,72 Lt sumai (išieškotinų vykdymo išlaidų sumai), esančias skolininko sutuoktinės V. K. sąskaitose; areštuoti lėšas ir jas saugoti įmonės sąskaitoje, kuriuo nurodė pareiškėjos V. K. darbovietei UAB „Lietuvos rytas“ iš pareiškėjos darbo užmokesčio išskaičiuoti nustatyto dydžio darbo užmokesčio dalį bei pervesti saugoti į areštuotą V. K. sąskaitą, esančią AB banke „Snoras“. Taip pat antstolis R. V. 2011-09-06 pasiūlė skolininkui ir pareiškėjai V. K., vadovaujantis LR CPK 667 str. nuostatomis, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Pareiškėja V. K. prašė panaikinti minimus 2011-09-06 patvarkymus, kaip priimtus pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, formuojamą teismų praktiką, ignoruojant pareiškėjos ir jos išlaikomo nepilnamečio vaiko interesus.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal vykdomąjį raštą turi būti išieškoma iš V. K. asmeninio turto, taip pat jam priklausančios dalies bendrame turte (LR CPK 666 str. 1 d.). Pagal šį vykdomąjį raštą negali būti nukreipiamas išieškojimas į kitiems asmenims priklausantį turtą, tarp jų ir į skolininko sutuoktinei asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą ar jos dalį bendrame turte. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Tačiau priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas bei teigia pareiškėja, skundžiamais patvarkymais nebuvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš pareiškėjos, kaip skolininko sutuoktinės, asmeninio turto ar bendro turto, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, jog skundžiami patvarkymai buvo priimti neteisėtai.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išieškojimo nukreipimo į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą ar į bendrą sutuoktinių turtą eiliškumas priklauso nuo prievolės pobūdžio. Priklausomai nuo prievolės pobūdžio jos gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto - bendros prievolės (CK 3.109 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto- asmeninės prievolės (CK 3.112 straipsnis); bendros prievolės, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis); iš bendro turto sutuoktinio dalies- asmeninės prievolės, jei asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Kaip minėta, pagal vykdomąjį raštą skola išieškoma tik iš skolininko V. K. turto, vadinasi, šiuo atveju išieškojimas pirmiausia turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nepakankant – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jo dalies. Kai išieškojimas turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą tik į skolininko turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Pagal CPK 667 str. jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
Iš vykdomosios bylos seka, kad skolininkas V. K. niekur nedirba, asmeninės nuosavybės teise turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, skolininko vadu registruotų transporto priemonių buvimo vieta nežinoma, o skolininko sutuoktinė (pareiškėja) V. K. dirba, gauna nuolatines pajamas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. nuostatas turtas ir pajamos (taip pat ir vieno iš sutuoktinių darbo už mokestis) pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Santuoka tarp skolininko V. K. ir pareiškėjos V. K. nėra nutraukta, todėl antstolis, areštuodamas pinigines lėšas, esančias pareiškėjos banko sąskaitose, bei dalį pareiškėjos gaunamo atlyginimo, nurodant jas pervesti į pareiškėjos areštuotą banko sąskaitą, ir pasiūlydamas bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nepažeidė procesinių ir materialinių teisės normų bei tinkamai vadovavosi LR CPK 667 str. nuostatomis. Kaip minėta, priverstinis ieškojimas iš areštuotų lėšų nebuvo vykdomas, nebuvo dengiamas skolininko įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad skundžiamais patvarkymais buvo areštuotos pareiškėjos asmeninės lėšos, ką teigė ir pareiškėja pateiktame skunde. Tačiau su tuo atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas negali sutikti. Kaip minėta, pagal LR CK 3.88 str. nuostatas preziumuojama, kad santuokos metu įgytas turtas bei pajamos yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Nors pagal LR CK 3.67 str. nuostatas santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal LR CK 3.127 str. nuostatas teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjos V. K. ir skolininko V. K. santuoka nėra nutraukta, taip pat jų turtas nėra padalintas. Vien pareiškėjos teismui pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo bei pradėta civilinė byla nepaneigia LR CK 3.88 str. numatytos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos, todėl naikinti skundžiamus antstolio patvarkymus nebuvo pagrindo.
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš vykdomosios bylos, kuri pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2011-10-11 kartu su atsiliepimu į pareiškėjos skundą, seka, jog antstolis R. V. 2011-09-27 patvarkymais panaikino skundžiamus 2011-09-06 patvarkymus, t.y. dar iki skundžiamos nutarties priėmimo neliko pareiškėjos V. K. skundo, kuriuo prašė panaikinti šiuos antstolio patvarkymus, objekto, nes jos reikalavimus panaikinti skundžiamus patvarkymus patenkino pats antstolis, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo ir panaikinti jau paties antstolio panaikintus patvarkymus, nes toks teismo sprendimas teisinių pasekmių nesukelia.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-02 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos V. K. skundas atmestinas (LR CPK 337 str. 1 d. 2p.).
Panaikinus skundžiamą teismo nutartį ir atmetus pareiškėjos skundą, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (17,37 Lt), priteistinos iš pareiškėjos V. K..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos V. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 17,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.