Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo ieškinį dėl juridinio asmens ir jo valdymo organo veiklos tyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Skundžiama nutartimi pažeidžiama pareiškėjo konstitucinė teisė kreiptis į teismą. Akivaizdu, kad, jei po pretenzijos pareiškimo juridinis asmuo ar jo konkretus organas nerodo noro šalinti netinkamą veiklą arba net pradeda daryti vis šiurkštesnius pažeidimus, įstatymo nustatyta išankstinė ginčo sprendimo tvarka negali būti veiksminga, todėl asmens teisė kreiptis į teismą negali būti ribojama remiantis formaliais trūkumais.Teismas, nurodęs, kad 2007 m. gegužės 3 d. ir 2007 m. gegužės 15 d. pretenzijose reikalavimai nesuformuluoti aiškiai ir tiksliai, neatsižvelgė į faktą, kad minėti reikalavimai suprantami visas aplinkybes žinančiam bendrovės direktoriui V. K. Apelianto nuomone, minėtose pretenzijose dėl netinkamos veiklos pašalinimo išdėstyti reikalavimai yra aiškūs ir konkretūs.Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas 2007 m. gegužės 3 d. ir 2007 m. gegužės 15 d. reikalavimuose nustatė neprotingus terminus, pažeidė CK 6.126 straipsnio antrąją dalį bei CPK 185 straipsnio pirmąją dalį, nes, atsižvelgiant į visų aplinkybių kontekstą, reikalavimuose nustatyti netinkamos veiklos pašalinimo terminai buvo racionalūs. Antai, 2007 m. gegužės 3 d. išdėstytas reikalavimas neatidėliotinai nutraukti įmonės vadovo veiksmus, kuriais darbuotojams kliudoma tinkamai dirbti, buvo racionalus ir pagrįstas, nes 2007 m. gegužės 4 d. darbuotojai pateikė kolektyvinį pareiškimą, o 2007 m. gegužės 8 d. dauguma įmonės darbuotojų išėjo iš darbo. Be to, dar iki reikalavimų pareiškimo buvo pradelsti paskolos sumokėjimo bendrovei terminai; kai kurie pažeidimai yra tęstiniai, konstatuoti dar 2006 m. lapkričio 9 d. auditorių išvadoje. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad į teismą kreipėsi tik praėjus mėnesiui po reikalavimų bendrovei pateikimo, tačiau pastaroji netinkamos veiklos nepašalino.Teismas vienu iš nutarties motyvų nurodė, kad rengiant kreipimąsi privalo dalyvauti advokatas. Įstatymas nereikalauja, kad kreipimasis dėl netinkamos veiklos būtų ir pasirašytas advokato, todėl šis teismo motyvas nepagrįstas. Atsisakydamas priimti ieškinį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad yra švaistomos bendrovės lėšos ir daroma didelė žala tiek bendrovei, tiek pareiškėjui kaip bendrovės akcininkui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Civilinio proceso normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą kiekvienu atveju ex officio (savo iniciatyva) patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ieškiniu prašė pradėti juridinio asmens UAB ,,Via Logica“ ir jo valdymo organo - direktoriaus V. K. veiklos tyrimą. CK 2.126 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl veiklos tyrimo gali būti paduodamas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiame pareiškime turi būti konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas bei nurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Taigi, prieš kreipdamasis teisminės gynybos, pareiškėjas privalėjo laikytis ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Kartu su ieškiniu pareiškėjas pateikė įrodymus, kad 2007 m. gegužės 3 d. ir 2007 m. gegužės 15 d. kreipėsi į UAB ,,Via Logica“ su reikalavimais dėl netinkamos veiklos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nurodė, kad minėtos pareiškėjo pretenzijos neatitinka įstatymo reikalavimų, t. y. nustatytas per trumpas trijų dienų terminas, per kurį turi būti nutraukta netinkama veikla, reikalavimai nesuformuluoti aiškiai ir tiksliai, o jų pagrindas nepakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog minėti pareiškėjo kreipimaisi dėl neteisėtos veiklos nutraukimo neatitinka įstatymo reikalavimų, neatsižvelgė į ieškinio medžiagoje išdėstytų faktinių aplinkybių visumą, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį.

Iš kartu su ieškiniu pateikto minėto 2007 m. gegužės 3 d. reikalavimo dėl netinkamos veiklos nutraukimo matyti, kad pareiškėjas nurodė konkrečius netinkamos veiklos atvejus: dirbtinių kliūčių sudarymas įmonės darbuotojams tinkamai atlikti savo pareigas (priėjimo prie tarnybinio serverio blokavimas, darbinių mobiliųjų telefonų blokavimas); finansinių įsipareigojimų įmonei pagal 2006 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį nevykdymas. Tame pačiame reikalavime nurodyta apie darbuotojų ketinimą nutraukti darbo santykius su bendrove (b. l. 77). 2007 m. gegužės 15 d. reikalavime nurodoma netinkama veikla siejama su auditą atlikusios įmonės UAB ,,Mentoringas“ ataskaita. Su ieškiniu pateikti įrodymai – paskolos sutarties, darbuotojų kolektyvinio pareiškimo, UAB ,,Mentoringas“ ataskaitos nuorašai patvirtina, kad UAB ,,Via Logica“ turėjo būti ir buvo žinomi tokių reikalavimų motyvai (nepalankus mikroklimatas darbuotojų kolektyve, paskolos grąžinimo terminai). Kartu pažymėtina, kad dalies iš paminėtų reikalavimų įgyvendinimas (pvz., tinkamų darbo sąlygų sudarymas leidžiant naudotis mobiliaisiais telefonais ar tarnybiniu serveriu) neturėjo būti sudėtingas ar užimantis daug laiko, todėl negalima teigti, jog reikalavime buvo nustatytas neprotingas terminas. Juo labiau, kad 2007 m. gegužės 15 d. reikalavime nurodytas trijų dienų terminas nėra galutinis – prašoma pareiškėjui iki 2007 m. gegužės 18 d. informuoti apie tai, kokie veiksmai atlikti bei kokiais terminais visi pažeidimai bus pašalinti (b. l. 78). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas neįsigilino, jų neanalizavo, dėl ko laikyti skundžiamą nutartį teisinga ir pagrįsta, negalima (CPK 329 str. 1 d.).

Kaip minėta, vienas iš skundžiamos nutarties argumentų - abu kreipimaisi pasirašyti pareiškėjo, nors rengiant kreipimąsi dėl netinkamos veiklos nutraukimo būtinas advokato dalyvavimas. CK 2.126 straipsnio trečioji dalis numato, jog rengiant kreipimąsi ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo, būtinas advokato dalyvavimas, tačiau ši nuostata pareiškėjo neįpareigoja pateikti tiek pastarojo, tiek advokato pasirašytą kreipimąsi dėl netinkamos veiklos nutraukimo. Advokatas drauge su pareiškėju privalo pasirašyti ieškinį, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (b. l. 10). Be to, iš byloje esančio 2007 m. gegužės 2 d. susitarimo dėl atstovavimo nuorašo matyti, jog pareiškėjas ir advokato I. Norkaus ir partnerių kontoros ,,Norcous & Partners“ advokatai ir advokatų padėjėjai susitarė dėl teisinės pagalbos teikimo ginčuose su V. K. kaip UAB ,,Via Logica“ direktoriumi ir/arba akcininku (b. l. 20-21) iki 2007 m. gegužės 3 d. reikalavimo dėl netinkamos veiklos nutraukimo. Be to, minėtos advokatų kontoros advokatas atskirajame skunde patvirtino, kad rengiant abu reikalavimus, advokatas dalyvavo (b. l. 18). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nebuvo pažeista CK 2.126 straipsnio trečiosios dalies nuostata.

Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.