- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-480-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00286-8-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Nijolė Žimkienė, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- E. G.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. G. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. R.) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš D. J.) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas sudedant iš dalies ir E. G. paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pritaikius BK 64¹straipsnio nuostatas, paskirta bausmė E. G. sušvelninta 1/3 ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir E. G. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas atliekant bausmę, paskirtą pagal ankstesnį teismo nuosprendį bei E. G. sulaikyme – nuo 2018-01-03 09.40 val. iki 2018-01-05 09.35 val. išbūtas laikas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
E. G. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018-01-01, apie 19.00 val., būdamas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai, matant R. R. ir pačiam suvokiant, kad veikia matant R. R., iš gyvenamojo namo pagrobė R. R. priklausančius daiktus: striukę, kurios vertė 20 eurų, ir televizorių SAMSUNG, kurio vertė 200 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje;
Taip pat E. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 20.00 val. iki 2018-01-02 05.30 val., turėdamas tyčią pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš gyvenamojo namo pagrobė D. J. priklausančius daiktus: ant spintelės buvusį mobiliojo ryšio telefoną SONY XPERIA C5, kurio vertė 100 eurų, kompiuterį ASUS X540SA, kurio vertė 400 eurų, automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, pagrobtu užvedimo rakteliu atrakino gyvenamojo namo kieme stovėjusį D. J. priklausantį automobilį „OPEL VECTRA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 700 eurų, automobilį užvedė bei juo išvažiavo iš gyvenamojo namo kiemo, tokiu būdu pagrobė D. J. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 1200 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų 7 mėnesių. Nurodo nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, nes teigia, kad į namą, esantį (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis R. R. jį įsileido pats, jokių įsilaužimo žymių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta. Taip pat teigia, kad buvo vienas, be bendrininkų grupės. Nesutinka apeliantas ir su nuteisimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl D. J. priklausančių daiktų pagrobimo, kadangi nurodo, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atrakintas ir neapsaugotas specialiomis priemonėmis, ką yra patvirtinęs ir pats nukentėjusysis.Teismo posėdžio metu gynėja skundą prašė tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: E. G. atvirai pagrobė svetimą turtą iš R. R. namo bei įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pagrobė D. J. priklausančius daiktus. Apeliaciniame skunde toks faktinių aplinkybių įvertinimas neigiamas, nurodant, kad R. R. pats įsileido apeliantą į namus, o kitu atveju – nukentėjusiojo D. J. namas buvo atrakintas ir neapsaugotas specialiomis priemonėmis. Todėl, pasak apelianto, jo nusikalstami veiksmai abiem atvejais turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegija su skunde pateiktais argumentais nesutinka. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai E. G. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už jo padarytus abu nusikaltimus. Nors apeliantas skunde nurodo į nukentėjusiojo R. R. namą neįsibrovęs, kadangi jį įsileido pats nukentėjusysis, atkreipiamas dėmesys, kad šiame epizode apeliantui ir nėra inkriminuotas įsibrovimas. Pastarojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl kito dispozicijoje įvardinto kvalifikuojančio požymio – atviro turto pagrobimo, kas nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai nustatyta byloje esančiais įrodymais. To neginčija ir pats apeliantas.Nepagrįstas apelianto skundo argumentas ir dėl bendrininkų grupės, kadangi ši aplinkybė jam taip pat nebuvo inkriminuota nei viename epizode. Teismas dėl to plačiau nepasisakys.Apeliantas skunde taip pat nurodo nesutinkantis su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nukentėjusiojo D. J. turto pagrobimo epizode, teigia, kad pastarojo namas buvo atrakintas, neapsaugotas specialiomis priemonėmis.Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje nuteistasis E. G. paaiškino pas D., su kuriuo dirbo, užėjęs šiaip sau, grįždamas iš „Maximos“ apie 9 val. vakaro. Jam pabeldus, durų niekas neatidarė. Jis duris stumtelėjo ir jos atsidarė, užėjo į vidų, pamatė miegantį nukentėjusįjį, pamatė kompiuterį, telefoną mašinos raktelius, šiuo daiktus paėmė (3 t., b.l. 20-22). Taigi akivaizdu, kad apeliantas su nukentėjusiuoju buvo tik pažįstami, jie kartu dirbo, apeliantui atėjus, namo durys buvo uždarytos, dėl ko pastarasis nurodė pasibeldęs. Kai durų niekas neatidarė, jis jas stumtelėjo ir užėjo. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.), tiek be kliūčių, todėl įsibrovimas inkriminuotinas ir tais atvejais, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą (kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010). Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t.y. be jo sutikimo.Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad nukentėjusysis D. J. pats įsileido apeliantą į namus, kad būtų davęs leidimą jam kada nori lankytis jo namuose ir pan. Priešingai, apeliantas neteisėtai pateko į nukentėjusiojo D. J. namą ir, pamatęs jį miegantį, pagrobė jam priklausančius daiktus. Nors jis ir pateko pro neužrakintas namo duris, pastarojo veiksmai, atsižvelgiant į teisminę praktiką, pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuoti kaip įsibrovimas.Be to, pažymėtina, kad apelianto kaltė pasireiškė staiga atsiradusia tyčia, kadangi bylos duomenimis nenustatyta, kad tarp nusikalstamo ketinimo pagrobti svetimą turtą atsiradimo ir jo realizavimo būtų praėjęs tam tikras laiko tarpas (kasacinė nutartis 2K-617/2005).Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu E. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl abiejų epizodų yra nuteistas pagrįstai, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir patikrintais įrodymais. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra visiškai teisėtas ir pagrįstas, jis neatitinka įstatymo reikalavimų dalyje dėl apeliantui atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo.Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, išspręsdamas bausmių, paskirtų atskirais nuosprendžiais, t.y. šiuo nuosprendžiu ir ankstesniu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendžiu, subendrinimo klausimą, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį. Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles bausmė skiriama tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju apeliantas E. G. skundžiamu nuosprendžiu nustatytus nusikaltimus padarė laikotarpiu 2018-01-01 – 2018-01-02, t.y. jau po įsiteisėjusio Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendžio , šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai nebuvo atlikęs. Dėl šių aplinkybių naujai paskirtoji bausmė turėjo būto bendrinama su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendžiu paskirta ir pilnai neatlikta laisvės atėmimo bausmė, taikant ne BK 63 str,. taisykles, o BK 64 str. taisykles. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-01-16 nutartimi E. G. buvo panaikintas taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pastarasis buvo pasiųstas vykdyti neatliktą Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-09-22 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas E. G. į Pravieniškių pataisos namus atvyko 2018-02-28 neatliktos laisvės atėmimo bausmės- 7 mėnesiai 7 dienos atlikimui. Skundžiamas nuosprendis priimtas 2018-05-10, tai šiai dienai apeliantui buvo likusi 2016-09-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 4 mėnesiai 28 dienos. Būtent ši ; laisvės atėmimo bausmės dalis turėjo būti bendrinama su skundžiamu nuosprendžiu paskirtąja bausme. Dėl šių motyvų, taikant BK 64 str.1 ir 3 d., aptariamos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Keičiant skundžiamu nuosprendžiu bausmių bendrinimo tvarką , Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4d. nuostatos, draudžiančios sunkinti nuteistojo apelianto teisinę padėtį, pažeistos nebus. Taip pat apeliantas nagrinėjamoje byloje buvo sulaikytas dvi dienas – nuo 2018-01-03, 9.40 val. iki 2018-01-05, 9.35 val. (1 t., b.l. 111, 118), šis laikas turi būti įskaitomas į naujai paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių, paskirtų atskirais nuosprendžiais subendrinimo:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, E. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. G. sulaikyme – nuo 2018-01-03 09.40 val. iki 2018-01-05 09.35 val. išbūtą laiką.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.