Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, užsiimantis individualia veikla, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme;

2. 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. 2019 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4. 2021 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, BK 72² ir BK 73 straipsniais, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2021 m. birželio 23 d., 2021 m. liepos 1 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą;

5. 2022 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant intensyvią priežiūrą 8 mėnesių terminui, nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini)., ir buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir viso bausmės atlikimo laikotarpiu paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei įpareigojimą pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2022 m. gruodžio 9 d. teismo nutartimi minėta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

6. 2022-11-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 str. skiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri subendrinta su 2022-06-10 nuosprendžio bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri 2023-01-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 parų areštą, bausmės pradžią skaičiuojant nuo G. M. faktinio sulaikymo vykdant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį dienos ir į atliktos arešto bausmės laiką įskaitant pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį atliktą arešto bausmės dalį (bausmė neatlikta);

7. 2022-12-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme (bausmė neatlikta);

8. 2022-12-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme (bausmė neatlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. G. M. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neketindamas vykdyti susitarimo, 2022-06-20, apie 18.40 val., Kauno m., (duomenys neskelbtini), L. B. priklausančiame bute, prisistatydamas to buto savininku bei surašydamas nuomos sutartį, pažadėjo N. C. išnuomoti tą butą ir iš N. C. kaip užstatą paėmė 300 eurų, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022-06-22, apie 21.50 val., Kauno m., (duomenys neskelbtini)., įvažiavime į 14-o namo kiemą, paėmė iš N. C. 300 eurų už einamąjį mėnesį, padavė jai netinkamus buto raktus, tačiau pažado vykdyti neketino, jo nevykdė, gautus pinigus užvaldė, jų negrąžino ir nutraukė santykius su N. C., taip apgaule užvaldydamas bendrai jos 600 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. C. 600 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, jog iš ukrainietės N. C. paėmė viso 600 Eur už nuomojamą butą, padavė ne tuos raktus, pinigus išleido savo reikmėm, negrąžino tai ukrainietei ir nebandė to daryti. Tas butas randasi (duomenys neskelbtini), Kaune, jo savininkė L. B., su kuria jis pats nebuvo sudaręs nuomos sutarties, todėl ir sugalvojo be jos sutikimo pernuomot. Pripažįsta, kad buvo apgaulė, gailisi dėl tokio elgesio, dabar gydosi ir siekia gydytis išėjęs į laisvę, susitaręs, kad jį priims reabilitaciniame centre „Sugrįžimas“.

3. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras, gynėjas, kaltinamojo G. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. Nukentėjusioji - liudytoja N. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-06-19 socialiniame tinkle „Facebook“ paskyroje „Buto nuoma Kaune“ įkėlė skelbimą, jog nori už 300 eurų išsinuomoti butą Kaune. 2022-06-19 apie 22:37 val. jai į „Messenger“ programėlę parašęs asmuo pasivadinęs „G. Ma“, nurodė dėl buto nuomos paskambinti jam rytojaus dieną ir atsiuntė judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jai 2022-06-20 paskambinus minėtam asmeniui sutarė, jog ji atvyks adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, apžiūrėti buto. Apie 18:40 val. jai nuvykus mintu adresu su automobiliu „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko apie 40 m. amžiaus ir apie 170 cm ūgio, šviesių trumpų plaukų asmuo, kuris prisistatė G.. Ji šį asmenį atpažinti galėtų. Ji pasidarė minėto asmens automobilio foto nuotrauką. G. jai aprodė butą, nes turėjo raktą bei sutarė, jog buto nuoma jai mėnesiui kainuos 300 eurų bei pasirašę dėl buto nuomos sutartį ji G. padavė 300 eurų kaip užstatą. Jai sugrįžus į namus ir paprašius G. atsiųsti savo paso nuotrauką bei dokumentus patvirtinančius, jog butas priklausė jam, pastarasis tai daryti atsisakė nurodydamas, jog jai grąžins 300 eurų ir butą išnuomos kitam asmeniui. Vėl su G. ji susitiko 2022-06-22 apie 21:50 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, prie kurio pastarasis atvyko su automobiliu „BMW“, valst. Nr. MEN, tačiau skaičių nepamena, kur ji G. dar padavė 300 eurų, o jis jai padavė buto raktus bei paminėjo, kad atsikraustyti į butą gali nuo 2022-06-25, nes iki šios dienos bute dar gyvens žmonės. Grįžusi namo pastebėjo, kad „Messenger“ programėlėje jau yra ištrintos visos G. rašytos jos žinutės. Tai pamačiusi ji skambino G., tačiau susisiekti nepavyko, todėl suprato, jog buvo apgauti. 2022-06-25 apie 11:30 val. jai nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nurodytame bute buvo nuomininkai, kurie ruošėsi išsikraustyti. Apie 12:00 val. atvyko moteris vardu Laima, kuri prisistatė buto savininke, jai paaiškino, kad ji nuomoja butą trumpalaikei nuomai. Ji Laimai parodė buto raktą, automobilio nuotrauką bei telefono numerį ir papasakojo, kaip asmuo atrodė. Laima jai pasakė, kad toks vyriškis nuomojosi nurodytą butą trims valandomis, jo kitų duomenų negalėjo nurodyti, nes nežinojo. Laimai tas asmuo prisistatė Luko vardu, o jai G. vardais. Taip pat Laima paaiškino, kad tas vyriškis jai nurodė, kad jis yra sulaikytas policijoje, todėl negali jai atiduoti buto rakto. Kadangi Laima neatgavo buto rakto ji išsikvietė meistrą, kuris pakeitė spyną ir butą toliau nuomoja trumpalaikei nuomai kitiems asmenims. Asmuo apgaule prisistatęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininku iš jos išviliojo 600 eurų. Nuomos sutartyje nurodytas vardas G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-8)

5. Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-06-20 jai iš judriojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo su kuriuo sutarė, jog ji išnuomos jam butą, esantį asmuo (duomenys neskelbtini), Kaune. Su asmeniu susitarė, jog pastarasis už 45 eurų mokestį gali rezervuoti butą. Asmuo nurodė, jog pinigus perves pavedimu per banką, bet po to persigalvojo ir nurodė, jog atsiskaitys grynais. Tas asmuo atvykęs prie jos buto paskambino ir ji pastarajam padiktavo seifo, kuriame buvo laikomas raktas kodą bei pinigus paliktų ant stalo. 2022-06-20 apie 21:30 val. nesulaukusi šio asmens žinios bei pastarajam neatsiliepiant ji nuvyko į savo butą apžiūrėti ar viskas yra tvarkoje. Dėl to, kad jai nebuvo grąžintas raktas jai reikėjo keisti buto spyną bei nebuvo sumokėta už buto nuomą dėl to ji patyrė 145 eurų žalą. Ji asmens, kuris iš jos nuomojo butą nematė, nes bendravo tik telekomunikacinėmis priemonėmis (1 t., b. l. 102-105).

6. Atpažinimo iš nuotraukų metu nustatyta, kad nukentėjusioji N. C. atpažino G. M. kaip asmenį, kuris ją apgavo (1 t., b.l. 82-89).

7. VĮ „Regitra“ duomenų baze nustatyta, kad automobilis „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas E. D. vardu / b.l. 182 /.

8. Atpažinimo iš nuotraukų metu nustatyta, kad nukentėjusioji N. C. neatpažino E. D. kaip asmens, kuris ją apgavo (1 t., b.l. 90-94).

9. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra Mikėnų aklig. 6, Kaunas, esantis kiemas ir namo laiptinė, kuriame yra butai 1 ir 2 (1 t., b.l. 30-32).

10. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaunas, esančio daugiabučio namo kiemas (1 t., b.l. 33-35).

11. Užimtumo tarnybos duomenų tvarkymo sistemos išrašu nustatyta, kad G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip kontaktinį judriojo ryšio telefono abonentinį su kuriuo galima su juo susisiekti darbuotojams nurodė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121,122).

12. Judriojo ryšio telefono išklotinėmis nustatyta, kad 2022-06-20 apie 14.07 ir 18.42 val. iš G. M. judriojo ryšio abonento numerio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta nukentėjusiajai į judriojo ryšio telefono abonentą Nr. 8-632-81529 bei nuo 2022-06-20 16.16. val. iki 2022-06-25 13.24 val. 20 kartų buvo bendrauta su buto savininke L. B., kurios judriojo ryšio telefono abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 114-115, 183).

13. Administraciniu nusižengimo protokolu Nr. 12-ANR-P-1899-2022 nustatyta, kad G. M. 2022-07-02 vairuodamas automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė eismo taisykles (1 t., b. l. 126).

14. Susirašinėjimu per „Messenger“ programėlę nustatyta, kad nukentėjusioji N. C. susirašinėja su asmeniu pasivadinusiu G. dėl buto nuomos (1 t., b. l. 40-51).

15. Profilio fotonuotrauka nustatyta, kad nukentėjusioji susirašinėjo su asmeniu, kurio „Facebook“ profilis buvo pavadintas „G. Ma“ (1 t., b. l. 39).

16. Foto nuotrauka nustatyta, kad nukentėjusioji pateikė automobilio „MB“ galimai valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvykęs išnuomoti butą asmuo (1 t., b. l. 52).

17. Nuomos sutartimi nustatyta, kad G., pavardė neįskaitoma 2022 m. 25 d. metams laiko išnuomojo N. C. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. Taip pat sutartyje nurodoma, jog nuomininkas privalo sumokėti 300 eurų įmoką už pirmą nuomos mėnesį bei 300 eurų užstatą (1 t., b.l. 36-38).

18. Specialisto išvada Nr. 93TPK-1252/2022 nustatyta, kad G. M. nėra tikslinga skirti teismo psichiatrinės ekspertizės, nes nėra duomenų, kad jis įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje (1 t., b.l. 152-153).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

19. Pagal BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išaiškinta, jog esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ar kitų teisės pažeidimų ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-336/2013; Nr. 2K-642/2012). Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu ,,privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

20. Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo pasitvirtino. G. M. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje įvykdymo prisipažino visiškai tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, rašytiniai dokumentai – nukentėjusiojos N. C., liudytojos L. B. parodymai, elektroniniai susirašinėjimai, atpažinimo iš fotonuotraukų protokolas, nuomos sutartis, Užimtumo tarnybos duomenų tvarkymo sistemos išrašas bei kiti aukščiau ištirti bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad G. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neketindamas vykdyti susitarimo, 2022-06-20, apie 18.40 val., Kauno m., (duomenys neskelbtini), L. B. priklausančiame bute, prisistatydamas to buto savininku bei surašydamas nuomos sutartį, pažadėjo N. C. išnuomoti tą butą ir iš N. C. kaip užstatą paėmė 300 eurų, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022-06-22, apie 21.50 val., Kauno m., (duomenys neskelbtini)., įvažiavime į 14-o namo kiemą, paėmė iš N. C. 300 eurų už einamąjį mėnesį, padavė jai netinkamus buto raktus, tačiau pažado vykdyti neketino, jo nevykdė, gautus pinigus užvaldė, jų negrąžino ir nutraukė santykius su N. C., taip apgaule užvaldydamas bendrai jos 600 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. C. 600 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais G. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

21. Kaltinamasis sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę įgyvendino naudodamas apgaulę, iš anksto numatęs dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai kilsiančią turtinę žalą, kaip jo veiksmų rezultatą, o nusikalstamu būdu įgytas svetimas turtas buvo panaudotas kaltinamojo reikmėms. Nukentėjusiosios turtą – 600 Eur, kaltinamasis užvaldė panaudojant apgaulę, kuri pasireiškė tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimu – prisistatė buto savininku, nors juo nebuvo, surašė nuomos sutartį ir jos pagrindu pažadėjo išnuomoti butą nukentėjusiajai, padavė netikrus buto raktus, pažado dėl nuomos neketino vykdyti ir nevykdė, nutraukė visus ryšius su nukentėjusiaja. Šios aplinkybės turėjo esminės reikšmės nukentėjusiajai apsisprendžiant perduoti minėtas pinigų sumas už tariamą nuomos sandorį. Kaltinamojo pastangos buvo nukreiptos tyčia apgaule užvaldyti svetimą turtą, jis suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali padaryti nukentėjusiam asmeniui turtinę žalą, ir norėjo panaudojant apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Kaltinamojo panaudota apgaulė pasireiškė įtraukiant asmenį į sandorį, kuomet jau šio sandorio metu kaltinamasis turėjo tyčią nevykdyti savo prievolės, kadangi jis net ir nebuvo nuomoto buto savininku, neturėjo teisės jo nei nuomoti nei subnuomoti. Kaltinamojo apgaulė sukčiaujant panaudota iškraipant objektyvią tiesą, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis dėl neva išnuomojamo konkretaus buto, jį aprodant, duodant buto raktus, suvokiant, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl buto priklausomybės, teisės nuomoti ir jam turint tikslą suklaidinti nukentėjusiąją, kuri dėl suklydimo, suklaidinta apgaulės, savanoriškai pati perleido turtą – pinigus, manydama, kad šis turi teisę juos gauti. Kaltinamojo apgaulė panaudota tikslu pasisavinti turtą – pinigus, kaltininko apgaulė buvo esminė, t. y. turėjo lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti (pinigų davimui). Sukčiavimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltinamasis suvokė, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusiąją neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgys svetimą turtą, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamasis G. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

22. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

23. Kaltinamasis G. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). G. M. teistas aštuonis kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, daugumos paskirtų baudų nemoka, tačiau dirba, vykdo individualią veiklą, turi vieną nepilnametį vaiką, dėl psichiatrinio gydymo buvo įrašytas į įskaitą, diagnozė – F60.30, F10.1, F14.1, tačiau teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, jog G. M. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę; priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.

24. Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėlei teisiamas (devintą kartą) už tyčinio nusikaltimo padarymą, teisme nagrinėjamos dar kitos baudžiamosios bylos jo atžvilgiu, eilę kartų buvo baustas administracine tvarka, dauguma nuobaudų neįvykdytos, baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis pakankamų teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

25. Pažymėtina, kad nors nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatyta ir viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė, be to, kaip minėta kaltinamasis anksčiau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais viso buvo teistas aštuonis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusiję su laisvės atėmimu, - laisvės apribojimas, tačiau jos jam jokios įtakos neturėjo, juolab asmeniui anksčiau buvo skirtos ir realios laisvės atėmimo bausmės, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo G. M. klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytus nusikaltimus apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti viešuosius darbus, baudą ar laisvės apribojimą kaltinamajam yra netikslinga. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo motyvus, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

26. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, G. M. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

27. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra, kadangi ankstesniais nuosprendžiais skirtos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo instituto, kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. G. M. ne kartą buvo suteikta galimybė su Probacijos tarnybos priežiūra koreguoti savo elgesį ir bandyti resocializuotis, tačiau kaltinamasis inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, probacijos laikotarpiu, kas rodo jo atsainų ir lengvabūdišką požiūrį į jam taikomus bausmės atlikimo sąlygas gerinančius institutus. Be to, asmuo įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais teistas 8 kartus, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka, visa tai rodo, kad ankstesni teistumai ir taikytos bausmės jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, jis linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios aplinkybės ir kaltinamąjį charakterizuojančios aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

28. Šio nuosprendžio priėmimo dienai G. M. atžvilgiu yra įsiteisėję trys teismų procesiniai sprendimai: 1) 2022-11-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64-1 str. skiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri subendrinta su 2022-06-10 nuosprendžio bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri 2023-01-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 parų areštą, bausmės pradžią skaičiuojant nuo G. M. faktinio sulaikymo vykdant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį dienos ir į atliktos arešto bausmės laiką įskaitant pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį atliktą arešto bausmės dalį (bausmė neatlikta); 2) 2022-12-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme; 3) 2022-12-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme. Kadangi minėti teismų baudžiamieji įsakymai ir nuosprendis nėra tarpusavyje subendrinti, tačiau jie įsiteisėję, šioje byloje nusikalstama veika padaryta iki minėtų teismų baudžiamųjų įsakymų ir nuosprendžio priėmimo, todėl teismas šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę bendrina dalinio sudėjimo būdu su minėtais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridėdamas dalį minėtais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių pagal BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalies, 65 straipsnio nuostatas. Nustatant pridedamos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į tai, kokią nusikalstamą veiką padarė G. M. (nusikalstama veika nuosavybei), į jo teistumų skaičių, jauną darbingą amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvą, laikotarpį, per kurį padarytos nusikalstamos veikos - bendrintinų nuosprendžių nusikalstamos veikos nenutolusios viena nuo kitos, todėl bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti tai, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė nei ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013). Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal minėtus teismų baudžiamuosius įsakymus ir nuosprendį, bei laikinojo sulaikymo, suėmimo laikotarpiai (BK 63 straipsnio 9 dalis).

V. Kiti klausimai

29. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. M. iki nuosprendžio vykdymo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

30. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

31. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Atsižvelgiant į minėtą naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Kaltinamajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad teikiant kaltinamajam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 143,33 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos pobūdį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kurio turtinė padėtis nenustatyta, jog būtų sunki, kaltinamasis kaip pats nurodė dirba, gauna darbines pajamas, yra darbingo amžiaus, nenustatyta sveikatos sutrikimų dėl kurių negalėtų dirbti, nenustatyta ribotų darbingumų/ar nedarbingumų, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 143,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinti G. M. paskirtas bausmes pagal šį nuosprendį, 2022-11-16 Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, 2022-12-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, 2022-12-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės subendrintos 2 metų laisvės apribojimo bausmės, pakeistos 2023-01-24 Kauno apylinkės teismo nutartimi į 90 parų arešto bausmės dalį, taip pat pridedant 2022 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 parų arešto bausmės dalį bei pridedant 2022 m. gruodžio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 60 parų arešto bausmės dalį ir G. M. paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmes, iš dalies ar visiškai atliktas pagal: 1) Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. baudžiamąjį įsakymą, kurio galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 2023 m. sausio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi į 90 parų areštą; 2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 16 d. baudžiamąjį įsakymą 4) Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nuosprendį; 5) įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą dviejų parų laiką nuo 2021 m. spalio 16 d. 9:15 val. iki 2021 m. spalio 17 d. 13:10 val.

Kaltinamajam G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti - panaikinti.

Priteisti iš G. M. 143,33 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – raktą, saugomą Kauno AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.