Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Tretysis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio socialinės pagalbos centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Tretysis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovo atstovė nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje savo ieškinį palaikė visoje apimtyje bei papildomai paaiškino, kad J. Š. yra naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą artimoje aplinkoje, dėl to yra priimti nuosprendžiai. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvus, kelia konfliktines situacijas, kelia grėsmę aplinkiniams ir savo vaikams, kurie nuolat patiria psichologines traumas. Tai patvirtina administracinių nusižengimų registrų įrašai, grėsmės lygio vertinimo anketos, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro raštas, taip pat įtariamųjų ir nuteistųjų registro išrašas. Atsakovas neprididėjo ir neprisideda prie vaikų išlaikymo, tai patvirtinta grėsmės lygio vertinimo anketoje, taip pat pats atsakovas tą patvirtino. Yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovas nedirba ir nededa pastangų susirasti nuolatinį darbą, gerinti šeimos finansinę padėtį, todėl manytina, kad jis nesugebės užtikrinti vaikų poreikių. Šios problemos yra nevienkartinės, nuolatinio pobūdžio. Emocinio ryšio tarp atsakovo ir dukrų nėra. Tėvas nerodo iniciatyvos atkurti ryšį su vaikais, bendrauti, tai yra patvirtinta pagalbos plane, Vilkaviškio socialinės pagalbos rašte. Atsakovas nuo 2018 metų liepos 12 d. buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, buvo siūloma pagalba, buvo siūloma spręsti alkoholio piktnaudžiavimo problemą, agresijos, emocijų nevaldymo problemas, gerinti atsakovo tarpusavio santykius su vaikais, atkurti emocinį ryšį su dukromis. Buvo raginamas rūpintis dukromis, tačiau atsakovas visiškai nebendravo, nebendrauja su socialiniais darbuotojais, kitais šeimai pagalbą teikiančiais specialistais. Nepriėmė ir nepriima siūlomos pagalbos. Dėl viso šito darytina išvada, kad socialinis darbas su atsakovu nevyksta ir nevyko dėl atsakovo kaltės ir abejingumo. Kadangi atsakovo J. Š. šeimoje teigiamų pokyčių nebuvo, todėl darytina išvada, kad E., K. ir V. Š. nėra augti šeimoje tinkamų sąlygų. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad atsakovas nevykdo tėvų valdžios dėl objektyvių priežasčių, o nevykdo dėl savo kaltės ir nėra duomenų, kad būtų galima tikėtis teigiamų pokyčių tėvo vadžios vykdymo ateityje. Todėl ieškovė palaiko savo reikalavimą pilna apimtimi. Pagalba atsakovui nėra nutraukta, tačiau Š. jos nepriima, t. y. šiuo metu nevykdoma. Ieškovė duomenų, kad atsakovas teiktų išlaikymą savo vaikams neturi. Yra nustatyta laikinoji globa ir laikinoji globėja gauna pinigus iš valstybės, tačiau tai atsakovo neatleidžia nuo vaikų išlaikymo. Prašo 100 euro, nes mano, kad tai yra minimali suma, kuri galėtų patenkinti minimalius vaiko poreikius. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovas pajamų neturi, tačiau taip pat yra ieškovui nėra žinoma, ar atsakovas turi sveikatos problemų. Tačiau jeigu nėra sveikatos problemų, tai atsakovas turi dėti pastangas ir ieškoti darbo, kad galėtų užtikrinti vaikams išlaikymą. Visa informacija, kada ir kaip numatytas pagalbos teikimas Š. yra nurodytas pagalbos plane. Pagalbą teikia Vilkaviškio socialinės pagalbos centras. Vaikų teisės gavę pranešimą apie vaikų teisių pažeidimą, yra nustatomas vaiko grėsmės lygis, šiuo atveju 2 antras grėsmės lygis buvo nustatytas, ir teikia informaciją Vilkaviškio pagalbos centrui dėl atvejo vadybos taikymo. Kai yra teikiama pagalba vaikų teisių specialistas dalyvauja atvejo vadybos posėdyje. K. Š. į komisijos posėdį atvykęs nebuvo, tai buvo bendraujama su G. Š., mergaitėmis. Į posėdžius yra kviečiami žmonės telefonais, minėtu atveju socialinės darbuotojos važiuodavo pas Š. į namus ir kviesdavo. 2019-09-16 buvo paskutinis posėdis. J. Š. neatvyksta į posėdžius yra motyvuojamas lankyto alkoholio vartojimo programas. Kodėl iš nurodytų duomenų matyti, kad su Š. nebuvo dirbama beveik metus, labiau galės paaiškinti Vilkaviškio pagalbos centras. Rašytinis įrodymas ar J. Š. buvo kviestas į komisijos posėdžius yra pagalbos planas. Kitokių dokumentų su atsakovu parašu, kad jis turi atvykti į komisijos posėdį nėra. (2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 27 min. 9 sek. –38 min. 00 sek.).

Tretysis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. Š. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, bei paaiškino, kad tėvas nesirūpina vaikais beveik du metai, gal ir daugiau negu du metai, finansiškai neremia, jokio išlaikymo nesulaukia. Kai nustatė globą, absoliučiai niekuo neremia. Su sesėmis visai nebendrauja, pats pas jas neateina visiškai. Jam su G. yra teismo įpareigojimas neieškoti jokių ryšių absoliučiai, tačiau su sesėmis jis gali bendrauti, tačiau jos noro su tėvu bendrauti taip pat nepareiškia, jo bijo. Š. yra G. tėvas, ji jau yra pilnametė 5 metai. Tėvai visą laiką gyveno kartu, tačiau buvo ir taip, kad ne kartą tėvas gyveno skyrium, nes buvo teismo įpareigotas. Tėvas gyvena atskirai 50 metrų atstumu nuo jos. Kiemai nesusieina, tik susieina ūkiniai pastatai. Jis gali ateiti ir sesės pas jį gali nueiti, tik jos nenori. Tėvas nuolat skyrium gyvena nuo 2018 metų sausio vidurio kažkur, dar kai motina buvo gyva. Nuo to laiko su juo bendraudavusi tik teismo posėdžiuose. Telefono mobilų kiek žinanti, jis turi. Ir sesės telefonus turi, tėvas jų numerių nežino. Tėvas noro nepareiškė, kad sužinotų dukrų telefonų numerių. Seserims yra vienai 13, kitai 11 ir 8 metai. Kai gyvena sesės atskirai ryšių nepalaiko, pas jį irgi nenueina, o kai gyveno kartu buvo komplikuoti santykiai, dėl alkoholio vartojimo, dėl pastovaus smurto su visais vaikais. Nė viena mergaitė su juo bendrauti nenori, joms niekas to nedraudžia, tik jos pačios nenori. Sako ko mums ten eiti. Tėvui daugiau kaip metai uždrausta su ja bendrauti, draudimas baigiasi š. m. gruodžio 5 d. Tėvui neterminuotai tėvo valdžia turi būti apribota dėl jo nesikeičiančio elgesio, nebendrauja, jokio išlaikymo iš jo pusės nėra. Kai jam buvo uždrausta, jis išgėręs buvo atėjęs į namus. Gyvennti iš pinigų, kuriuos moka valstybė, ir dar turinti darbą. Tėvas niekada jokios paramos neteikė. Ji dirba socialinės pagalbos centre lankomosios priežiūros darbuotoja. Darbas yra 2 valandos per dieną. Taip , kad Š. ateitų ir būtų iškviesta policija nuo praeitos liepos nebuvo, nebent neprisimena. Ar turi jis pajamų, kokių nežino. Tvirtina, kad nuo vaikų paėmimo jokio išlaikymo neteikė ir prieš tai jo nebuvo. Anksčiau išlaikydavo mama iš savo neįgalumo pašalpos. Ar jis turi sveikatos problemų, kad negalėtų dirbti, nėra žinoma ir dėl ko jis nedirba taip pat nėra žinoma. Kaime šiuo metu su juo ramu, kol yra nuteistas. Kol yra prižiūrimas probacijos laikosi nurodymų, bet retkarčiais paslysta. Apie probacijos teikimą jokių žinių nėra. Jam kažkiek susitvarkyti padėjo teismo nuosprendis, nes jei jo nebūtų, tai neaišku kaip dabar gyventų. Nes jokių požymių, kad tėvas susitvarkytų, negertų, netriukšmautų nebuvo. Socialinės darbuotojos pas jį važiuodavo, nes kai nerasdavo, užsukdavo paklausti kur tėvas yra. Kai vyko atvejo vadyba važiuodavo dažnai ir kai vyko posėdis taip pat sakė, kad buvo nuvykę. Šansų, kad padėtis pasikeistų jos nuomone nėra. Daug metų atgal jis buvo kitoks, kokia 10 metų atgal, tada buvo pavyzdinga šeima. Čia viską padarė jo liga – alkoholis. Tėvas jau prieš sūnaus mirtį stipriai buvo pradėjęs gerti. Paskutinį kartą neblaivų matė pas save kieme lapkričio mėnesį, 9 valandą ryto, yra parašytas pareiškimas. Ir dar buvo vienas atvejis to paties mėnesio pradžioje. Ko jis atėjo nežinoma ir abudu kartus buvo neblaivus. Vaikų aplankyti neprašė, o blaivas nebuvo atėjęs (2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 41 min. 10 sek. – 52 min. 00 sek.). Per gimtadienius tėvas nė karto vaikų nėra pasveikinęs, bent jau neatsimena kada taip būtų buvę. Ką atsakovas papasakojo yra teisybė. Kad tėvas pasitaisytų tikrai netiki, nes laiko turėjo pakankamai. Kai dar mama buvo gyva jis vaikų neaugino. G. Š. su tėvu gyventi kategoriškai nenorėtų, nemano, kad ir sesės su juo gyventi norėtų. Kai kalbasi su mergaitėmis tėvo žodžio nėra, o yra tik J. ir mažosios jį vadina vardu. Niekas mergaičių nenuteikinėja prieš tėvą (2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 1 val. 17 min. 2 sek. - 1 val. 18 min. 10 sek.).

Trečiojo asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilkaviškio pagalbos centro atstovė direktorė R. M. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko, bei paaiškino ieškinį palaiko pilnai. Daugiau jokių duomenų kaip įstaigos vadovė pateikti negali, nes kontakto su klientu neturi, o papildomos informacijos aparto ką pateikia darbuotojai neturi. Su Š. konkrečiai dirbo atvejo vadybininkė K. Š., o socialinė darbuotoja J. Į. teikė prevencines paslaugas, nes jis neįsileido, todėl tikros socialinės paslaugos jam paskirtos ir nebuvo. Klientai į posėdžius kviečiami nustatyta tvarka, kuri numatyta vaiko teisių apsaugos įstatyme ir vadybos atvejo tvarkos apraše ir pagal jį nenustatyta kokia tvarka žmogus turi būti pakviestas. Kartais su žmogumi susiskambina arba pas jį nuvažiuoja jeigu jis neatsiliepia telefonu ir pakviečia. Kitokios tvarkos nėra nustatyta, kad jam būtų privalomai išsiųsta raštu. Nes žmogus pats turi dėti pastangas, domėtis ir norėti pakeisti savo elgesį, šioje vietoje prievartos nėra. Kol yra laikinoji globa vadyba nenutraukiama, kada nustatys nuolatinę globą tada bus nutraukta. Kol yra laikinoji globa per pusę metų yra numatytas vienas posėdis 2018 m. buvo paskirta atvejo vadyba ir sudarytas planas. Planus rašo atvejo vadyba ir dalyvaujantys posėdyje asmenys. Vadovas tokiose posėdžiuose nedalyvauja ir sprendimų nepriima. Sprendimus priima atvejo vadybininkas kartu su vaiko teisėmis. Jokio suinteresuotumo byloje nėra, tik bus nutraukta vadyba, jei teismas sprendimu neterminuotai apribos tėvo valdžią (2020 m. sausio 7 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 52 min. 53 sek. - 56 min. 5 sek.).

Liudytoja K. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad jos su J. Š. santykiai yra neutralūs, ji yra atvejo vadybininkė. Su G. Š. yra susidūrusi tik atvejo proceso pradžioje, iki kol buvo paskirta mergaitėms laikinoji globa. Yra turėjusi kontaktą ir eigoje, nes ji dalyvaudavo atvejo vadybos posėdžiuose. Santykiai su G. neutralūs, darbiniai. Dirba Vilkaviškio socialinės pagalbos centre, atvejo vadybininke. Šias pareigas eina antri metai nuo 2018 m. liepos mėnesio, aplamai Vilkaviškio pagalbos centre dirba septynerius metus. Ji yra J. Š. šeimos atvejo vadybininkė nuo 2018 m. ir šis procesas tęsiasi. 2018 -07-12 dieną buvo pradėtas atvejo procesas. Šeimai buvo paskirta atvejo vadyba, pradžioje dvi savaites dirbo mobilios komandos specialistai iš Marijampolės vaiko teisių apskrities, vėliau kontaktą su J. Š. bandė atrasti Vilkaviškio pagalbos centras, tačiau iki spalio mėnesio visiškai nepavyko, nes pradžioje Š. atsisakė kategoriškai bendrauti. Vėliau kai sugrįžo iš įkalinimo įstaigos, buvo organizuojamas posėdis, su juo susitiko socialinė darbuotoja, kuri šiai dienai teikia taip pat prevencinę pagalbą, tačiau jis nė vienam posėdyje nedalyvavo. Paskutinį kartą 2018 m. spalio 15 d. Š. turėjo kontaktą su J. Š., kada po posėdžio visi specialistai priėmė sprendimą, kad vaiko teisės kreipsis dėl tėvo valdžios apribojimo dukrų atžvilgiu. Buvo vykstama pas J. Š., dar kartą bandyti motyvuoti jį pokyčiams, pagalbai. Tą kartą Š. su specialistais kalbėjosi, bet pagalbos kategoriškai atsisakė. Bet socialinė darbuotoja iki šios su Š. turi kontaktą, retą vieną arba du kartus per mėnesį, bet pagalbos jis atsisako. Jam teikiama tik prevencinė. Kontaktas buvo toksai. Buvo vėl organizuojamas 2019 m. rugsėjo 16 d. atvejo nagrinėjimo posėdis, į kurį atvyko tik G. su seserimis, Š. neatvyko, atsisako dalyvauti šiame procese. Su šeima daugiau dirba socialinė darbuotoja J. Į., kuri turi tiesioginį kontaktą. Š. tik yra atvejo vadybininkas, kuris koordinuoja, organizuoja posėdžius. Iki 2020 m. sausio mėnesio kvietimas į posėdį būdavo žodiniu kontaktu arba telefonu. J. Š. į pirmąjį posėdį buvo kviečiamas žodžiu, jeigu gerai prisimena, kontaktuodama socialinė darbuotoja pakvietė, o į antrąjį posėdį buvo kviestas tiesiogiai. Šiaip konsultacijos vyksta randant jį namuose, tiesiog kieme, nes jis į namus neįsileidžia. Kai prasidėjo procesas vaikų mama Š. jau buvo ligoninėje su ja kontakto darbuotojai neturėjo. Atvejo vadybos proceso negalima nutraukti kol nėra teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo. Nes turi būti vykdytos peržiūros laikinos globos. Pagal galimybes su J. Š. peržiūros procesas dėl laikinosios globos vyko vieną kartą, nes su juo sunku labai užmegzti kontaktą ir jis buvo įkalinimo įstaigoje kurį laiką. Pradžioje J. Š. specialistus vijo iš kiemo. Vieną kartą buvo būtent Š., jis elgėsi agresyviai, šaukė. Dėl tokio jo elgesio pradžioje darbas su J. Š. nepavyko. Kai jis grįžo, buvo darytas posėdis spalio 15 d., bet posėdžio metu G. Š. pasakė, kad grįžęs jis yra anksčiau. Darbuotojai vyko pas jį, tada Š. jau bendravo. Tuo metu pagalbos atsisakė, bet sutiko vykdyti probacijos įpareigojimus. Jeigu gerai pamena, liudytoja Š. taip ir nurodė, kad jis gauna pagalbą ir lankosi. Jis nelabai galbūt skyrė Vilkaviškio pagalbos centrų specialistų pagalbą nuo probacijos įpareigojimų. Darbas su Š. šiuo metu vyksta prevencinis, tai reiškia, kad jis atsisako specialistų paslaugų, tačiau socialinė darbuotoja 1-2 kartus per mėnesį vyksta pas Š. į namus ir jeigu jį randa, su juo kontaktuoja. Kontaktas yra toks, kad jis pokalbio metu motyvuojamas pagalbai. Dažniausiai kompleksinei pagalbai, kurią Vilkaviškio rajone teikia Švietimo pagalbos tarnyba, Dekanato šeimos namai, bet iki šiol per visą tą laiką nepavyko sumotyvuoti pagalbai. Paskutinio posėdžio metu specialistai neįžvelgė, kad gali keistis situacija. Nešnekant apie pagalbą asmeniui, jis nerodė jokios iniciatyvos siekti, bent jau pabandyti atkurti ryšį su mergaitėmis kurios gyvena netoli jo. Š., kiek yra žinoma, neišreiškė noro niekada, kad jis norėtų keisti situaciją, iš jo pusės jokios motyvacijos nėra. A. Š. nusiskundimus, kad jam trukdoma bendrauti su vaikais žinių nėra, nes Š. su juo kontakto neturėjo. K. Š. draudžiama artintis prie G. Š. pradžioje žinojo, bet ar dabar tas draudimas galioja nežino. (2020 m. vasario 3 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 5 min. 15 sek. –14 min. 00 sek.).

Liudytoja J. Į. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba apie 13 metų Vilkaviškio pagalbos centre socialine darbuotoja Kybartų seniūnijoje. Santykiai su Š. yra tokie, kad teko bendrauti ir konsultuoti klientą. Su Š. dirba nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Buvo teikiamos prevencinės paslaugos ir ne tik ir ugdomi įgūdžiai, motyvacija konsultacija. Per tą laikotarpį klientas buvo nuolat motyvuojamas keisti savo gyvenimo būdą, suprasti kas yra šeima, keisti santykius su vaikais, suvokti, kad reikia su jais bendrauti, kokiu būdu bendrauti. Motyvuojamas pasirūpinti jais ir jų priežiūra, domėtis kaip jiems sekasi. Taip buvo daroma konsultacijų metu pas klientą. Vaikai tuo metu, kai buvo teikiamos konsultacijos, gyveno kitu adresu su G. Š.. K. Š. buvo uždrausta artintis prie G. Š. socialinei darbuotojai buvo žinoma. Jos tikslas buvo motyvuoti keisti gyvenimo būdą klientui, kad su laiku galėtų keisti santykius. Pas jį lankydavosi du kartus per mėnesį. Š. priimdavo kieme, į namus neįsileisdavo, konsultacijos vykdavo prie namų. Taip būdavo ir žiemą. Kad būtų kartu vaikai kai buvo teikiamos konsultacijos nebuvo. Darbuotoja dirbo su klientu be vaikų. Vyko mokymas, konsultavimas, orientavimas į kompleksinių paslaugų Vilkaviškio rajone lankymą, ten yra psichologai. Kadangi J. Š. artintis negalima prie G. Š., tačiau laikas nuo laiko kontaktas buvo su G. Š., pasidomėti kaip sekasi ar tėvas bendrauja su vaikais. I. darbas buvo dirbti su klientu. Kad būtų atstatytas ryšys tarp tėvo ir vaikų buvo orientuotas klientas į kompleksinių paslaugų Vilkaviškio rajone kur yra specialistai. Į jos pareigas neįeina tėvo suvedimas pabendrauti su vaikais. Su vaikais suvesti net nebuvo galima, nes jis negalėjo artintis prie namų. Kiek specialistė turi domenų, tai ir vaikai pas Š. negalėjo ateiti. Fakto, kad Š. būtų girtas, kai ateidavo socialinė darbuotoja užfiksuota nebuvo. Bet bendrauta buvo lauke, todėl labai sunku pasakyti, ar jis galėjo būti išgėręs. Atsakovas jos pagalbos nepriimdavo, tik tiek, kad jis įsileisdavo į kiemą ir viskas. Buvo tam tikras laikas kažkur 2018 m. tikslių datų pasakyti negali, kad atsakovas vydavo specialistus iš kiemo, elgdavosi agresyviai, tai buvo pačioje pradžioje. Pažanga nuo pradinio šiek tiek buvo padaryta, jau nuo kiemo specialistų nevydavo, tačiau Š. nebuvo motyvuotas keisti santykių su vaikais. Š. noro, kad nori gyventi su vaikais neišreiškė. Tikslių žinių ar Š. prisideda prie išlaikymo specialistė neturi, tik šį faktą žino iš pačio kliento, kad jis neprisideda prie vaikų išlaikymo. Dėl ko jis neprisideda, klientas motyvuodavo dėl sunkios finansinės padėties. Tada būdavo motyvuojamas ieškotis darbo, kitų būdų gauti pajamų. Tačiau darbo nesiieškojo. Su Š. prevencinis darbas nutrauktas nebuvo, buvo kontaktuojama per mėnesį du kartus. Prevencinis darbas tai socialinių įgūdžių ugdymas ir motyvavimas keisti gyvenimo būdą, informuojamas kur kreiptis pagalbos, jeigu klientas suvokia, kad reikia keistis. Specialistės nuomone, padėtis nepagerėjo ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje gali pasikeisti. Jeigu klientas būtų norėjęs ir sutikęs priimti siūlomą pagalbą būtų sudarytos galimybės susitikti su vaikais, vykti pas specialistus, kad būtų atkurtas emocinis ryšys su vaikais ir pan. Konkrečiai klientui nebuvo siūloma vykti su vaikais pas psichologą, nes jis turėjo sutikti, ne be jo sutikimo tai padaryti negalima. Be kliento sutikimo, tik galima konsultuoti, jeigu išvytų kitą kartą vėl važiuojama ir bandoma bendrauti. Klientui buvo paaiškinta kaip jis gali bendrauti su vaikais, duomenų, kad jam draudžia bendrauti su vaikais tokių duomenų nebuvo. T. Š. sakydavo, kad jis prie vaikų artintis negali. Socialinė darbuotoja su vaikais nebendravo, kad juos motyvuoti bendrauti su tėvu. Buvo kalbama tik su G. Š., iš tų pokalbių išvados buvo tokios, kad tėvas pats nemotyvuotas bendrauti su vaikais (2020 m. vasario 3 d. teismo posėdžio protokolo – garso įrašo 15 min. 40 sek. –26 min. 53 sek.).

Ieškovas savo ieškinio reikalavimą apriboti atsakovui neterminuotai tėvų valdžią grindžia tuo, kad siekiant įgyvendinti vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslą - grąžinti vaikus į šeimą buvo išnaudotos visos priemonės grąžinti E., K. ir V. Š. į šeimą, tačiau atsakovas J. Š. visiškai nebendravo ir nebendrauja su socialine darbuotoja ir kitais šeimai pagalbą teikiančiais specialistais, nepriėmė siūlomos pagalbos, nesprendė alkoholio problemos, nesikreipė ir nepriėmė siūlomos pagalbos dėl agresijos, emocijų valdymo, nėra motyvuotas gerinti tarpusavio santykius su savo vaikais, nesidomėjo ir nesidomi vaikų sveikata, savijauta, nesiekia atkurti emocinio ryšio su dukromis, nesirūpinu vaikų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, taip pat naudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje (pilnametės dukters G. Š. atžvilgiu) nepilnamečių vaikų E., K. ir V. Š. akivaizdoje, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis ateityje, todėl tėvo valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu turėtų būti apribota neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.).

CK 3.180 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kai šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą. CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis sąrašas yra baigtinis. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių: nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (LAT nutartis Nr.3K-3-209/2008, 3K-3-92/2009). E. Ž. Teisių Teismas formuoja praktiką, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios darytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen vs. Norway judgement of 7 August 1996, Reports og Judgements and Decisions 1996-III, p.1008-09). CK 3.180 str. 1 d. reglamentuotos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Tėvų valdžia ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas ribojimas. Ribojant tėvų valdžią yra svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą yra gerokai griežtesnė sankcija negu laikinas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad tėvas daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Laikinasis tėvų valdžios ribojimas gali būti nustatomas konkrečiam terminui su perspektyva, kad tėvai pasitaisys ir ateityje galės tinkamai auklėti savo vaikus. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys yra reglamentuotas CK 3.165 straipsnyje, nustatančiame, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus.

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti vaikų išlaikymą po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovas, būdamas nepilnamečių vaikų E. Š., K. Š. ir V. Š. tėva, privalo prisidėti prie jų išlaikymo. Nustatyta, kad atsakovas šios savo pareigos nevykdo. Vadovaujantis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, jeigu nepilnamečių vaikų tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymas iš jų priteistinas. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui, kadangi periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14 ir kiti straipsniai) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra apie 437,00 Eur į rankas (priskaičiuotas 607 Eur.). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.