- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-830-324/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Balticums draudimas“
- Atsakovas
- G.Žilinsko
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui Ričardui Ališauskui, atsakovo atstovui adv. Audriui Bandzaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Balticums draudimas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-96-769/2007 pagal uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Balticums draudimas“ ieškinį atsakovui G.Žilinsko firmai „Žilina“, trečiajam asmeniui J. B. dėl draudimo išmokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 18483,32 Lt draudimo išmoką bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 4 d. su atsakovu sudarė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta krovininio automobilio priekabos valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2005 m. sausio 11 d. Vokietijoje įvykusiame eismo įvykyje buvo apgadintas automobilis Opel Tigra. Už įvykio metu jo savininkui padarytą žalą 2006 m. balandžio 12 d. ieškovas išmokėjo 18483,32 Lt draudimo išmoką. Kadangi eismo įvykį sukėlė ir iš įvykio vietos pasitraukė atsakovo įmonei priklausančios krovininio automobilio priekabos vairuotojas, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį (Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 53.4 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, jog nėra įrodymų apie trečiojo asmens J. B. kaltę dėl ieškovo nurodyto autoįvykio bei tai, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Laikė, jog Vokietijos Neuss pirmosios instancijos teismo potvarkis byloje nr. 85C533/05, kurioje viena iš šalių yra asmuo, pranešęs apie eismo įvykį, to nepatvirtina, nes iš šio dokumento turinio negalima spręsti apie byloje nagrinėto ginčo pobūdį ir šalis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus.
Eismo įvykių, įvykusių Europos Sąjungos valstybėje, administravimui draudikai sudaro sutartis su tarptautinėmis tokio pobūdžio paslaugas teikiančiomis organizacijomis, kurios administruoja žalas, padarytas transporto priemonių valdytojų, apdraudusių savo civilinę atsakomybę pas Lietuvos Respublikoje įregistruotą draudiką. Minėtos organizacijos veikia Lietuvos draudiko, sudariusio su jomis sutartis, vardu, bei pilnai administruoja eismo įvykį, atstovaudamas draudiką santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Ieškovo įmonė neatliko papildomo eismo įvykio tyrimo, nes pilnai pasitiki jos interesus atstovaujančia organizacija. Išmokėjusi draudimo išmoką, įvykį administravusi tarptautinė asistavimo organizacija AVUS Lietuvos draudikui pateikė visus su įvykiu susijusius dokumentus, patvirtinančius žalos dydį. Šių dokumentų pagrindu ieškovo įmonė jai sumokėjo draudimo išmoką.
Tai, kad atsakovo vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, pilnai įrodo pranešimas apie avariją registro nr. 6088000-004368-05/5. Jis surašytas kompetentingos institucijos – Aachen policijos prezidiumo miesto budinčiosios tarnybos. Pranešime nurodyta, kad eismo įvykyje dalyvavo transporto priemonė, kurios registracijos nr. (duomenys neskelbtini), o autoįvykio dalyvis nežinomas, nes pasišalino iš įvykio vietos.
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog autoįvykio protokolas Vokietijos kelių policijos įstaigoje buvo surašytas pagal nukentėjusiojo asmens, taip pat pasišalinusio iš įvykio vietos, parodymus. Acheno miesto teismas iškėlė bylą, kurioje atsakovu dalyvavo Vokietijos Žaliosios kortos biuras. Byloje nėra įrodymų, kad šioje ar kitoje Vokietijos teismo nagrinėtoje byloje tretysis asmuo buvo patrauktas atsakomybėn dėl minimo eismo įvykio, taip pat nėra duomenų apie jo pasitraukimą iš įvykio vietos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegija nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų aplinkybių skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2004 m. gegužės 2 d. draudimo sutartimi ieškovo draudimo įmonėje buvo apdrausta atsakovo įmonei priklausančio krovininio automobilio priekabos „Schmitz Cargibull“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė (b.l. 4). 2005 m. sausio 11 d. 16.14 val. Vokietijoje Aachen policijos prezidiumo miesto budinčioje tarnyboje užregistruota autoavarija, apie kurią pranešė lengvojo automobilio Opel Tigra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Šis asmuo nurodė, kad tos pačios dienos 7.10 val. atsakovui priklausantis sunkvežimis atsitrenkė į jo automobilio dešiniąją pusę ir nesustodamas nuvažiavo Aachen kryptimi (b.l. 28-30). 2006 m. balandžio 12 d. ieškovas už sugadintą automobilį Opel „Tigra“ pagal bendrovės AVUS-SSH vertinimus išmokėjo 5353,14 eurų (18483,32 Lt) draudimo išmoką.
Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, Privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Privalomojo draudimo taisyklių 63 punkte nustatyta, kad išmokėjęs draudimo išmoką draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į apdraustąjį tik šių taisyklių XII skyriuje numatytais atvejais. Civilinė atsakomybė tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės atvejais atsiranda tada, jeigu skolininko veiksmai yra neteisėti. Ši civilinės atsakomybės sąlyga nėra preziumuojama, todėl ją privalo įrodyti ieškovas (CK 6.246 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui ieškovas pagal Privalomojo draudimo taisyklių 91.4 punktą įgyja subrogacinio reikalavimo teisę tik įrodęs, jog apdraustasis dėl savo kaltės neįvykdė šiose taisyklėse nustatytų pareigų (pasišalino iš eismo įvykio vietos).
Aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi įrodyti šalys ( CPK 178 str.). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais.
Apdraustos transporto priemonės valdytojo pasišalinimas iš įvykio vietos buvo įrodinėjamas autoįvykyje nukentėjusiojo asmens automobilio Opel Tigra valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo paaiškinimo pagrindu surašytu pranešimu apie autoavariją nr. 608000-004368-05/5. Iš jo matyti, kad Aachen policijos prezidiumo miesto budinčioje tarnyboje buvo užregistruotas eismo įvykis, atitinkantis nusikaltimą/tvarkos pažeidimą BK 142 (b.l 29). 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktu teismams išaiškinta, jog apie tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą arba neegzistavimą teismas turi spręsti, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais ( 3 punktas). Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir šiuo įrodymų vertinimo principu kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog vien minėtasis dokumentas neįrodo transporto priemonės valdytojo vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos ir nepranešimo apie jį policijai fakto, nes ieškovas nepateikė duomenų apie Vokietijos kompetentingų institucijų sprendimą (nutarimą), pagrindžiantį trečiojo asmens kaltę dėl aptariamo eismo įvykio arba faktą, kad pastarasis iš jo pasišalino. Kitas ieškovo pateiktas dokumentas – Neuss pirmosios instancijos teismo potvarkis byloje nr. 85C533/05 ir bendro pobūdžio procesiniai dokumentai b.l. 26-27 - neleidžia manyti, jog teisminis procesas vyko būtent dėl ieškinyje nurodomo autoįvykio, kad bylos dalyviais buvo ieškovo nurodomi asmenys bei kad šio proceso metu buvo nustatytos ieškinyje nurodytos aplinkybės. Tretysis asmuo nurodė, jog autoįvykyje jis nedalyvavo, nebuvo baustas už avarijos padarymą. Nėra įrodymų apie transporto priemonės apgadinimus. CK 6.245 straipsnio 6 dalis įpareigoja subsidiarųjį skolininką, prieš atlyginant kreditoriui nuostolius, apie tai įspėti pagrindinį skolininką. Tokių įrodymų ieškovas taip pat nepateikė. Minima civilinės teisės norma įtvirtina, kad tais atvejais, kai subsidiariai atsakingam skolininkui pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, jis turi patraukti dalyvauti byloje pagrindinį skolininką. Atsakovas nebuvo įspėtas apie Vokietijoje vykusį teismo procesą ginčo klausimu. Iš teismo procesinių dokumentų ( b.l. 27 esančių nuorodų apie ieškinį) matyti, jog byloje nr. 85C533/05 galėjo būti sprendžiami ir materialiniai reikalavimai, tačiau ieškovas negalėjo konkretizuoti bylos pobūdžio, šalių ir nagrinėjimo dalyko. Teismo potvarkį ieškovui pateikė draudiminį įvykį administravusi Vokietijos įmonė. Apeliantas teisingai nurodė, kad jos pristatytieji dokumentai patvirtina žalos dydį, tačiau dėl nurodytų aplinkybių jie nėra pakankami atsakovo kaltės – pasitraukimo iš autoįvykio vietos ir nepranešimo apie įvykį – įrodymui. Nesant objektyvių duomenų, atsakovo ir trečiojo asmens kaltės įrodymu teisme negali būti laikomas ieškovo pasitikėjimas savo veiklos partneriais ( CPK 185 str.).
Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant apeliaciniame skunde nurodytų ribų ( CPK 320 str. pirmoji dalis). Kreipęsis į teismą, ieškovas neprašė išreikalauti Vokietijos kompetentingų institucijų, kurių procesinių sprendimų dalimis įrodinėja ieškinį, priimtų sprendimų, nutarimų dėl ginčo autoįvykio. Nesant viešojo intereso gynimo būtinybės, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuos procesinius veiksmus atlikti savo iniciatyva ( CPK 320 str. 2 d.). Dėl tos pačios priežasties negalimas bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pastarajam procesiniam sprendimui nėra ir kitų įstatyminių pagrindų.
Tuo vadovaujantis apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo procesinis dokumentas atitinka įstatymų leidėjo reikalavimus sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 263 straipsnis). Apeliantui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiamas apeliacinis skundas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, 2007 m. balandžio 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.