Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims - M. Š. ir M. M., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja D. J. 2021 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po palikėjos O. B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžiu metu nustatytų aplinkybių matyti, kad palikėja O. B. S., gimusi (duomenys neskelbtini)., mirusi (duomenys neskelbtini) pareiškėja D. J. ir suinteresuoti asmenys - M. Š. bei M. M. yra seserys. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos O. B. S. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų, taip pat pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Gyventojų registro duomenimis, O. B. S. mirė netekėjusi, paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. liepos 1 d. išrašas patvirtina, kad O. B. S. vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, t.y. įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja yra palikėjos O. B. S. įstatyminė ketvirtos eilės įpėdinė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis). D. J. tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu vienareikšmiškai ir be jokių abejonių patvirtino faktą, kad būtent ji po sesers O. B. S. mirties toliau rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai - įvairių komunalinių ir kitų mokesčių mokėjimo pavedimai, daryti jau po O. B. S. mirties (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis). Minėti rašytiniai įrodymai leidžia teismui daryti išvada, kad būtent pareiškėja mirus seseriai toliau rūpinosi likusiu jos nekilnojamuoju turtu. Duomenų, kad tam būtų prieštaravę suinteresuoti asmenys - M. Š. bei M. M., nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Suinteresuotų asmenų elgesys, t.y. kad savarankiškai, per įstatymų nustatytą terminą, nebuvo kreiptasi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo liudija, kad M. Š. bei M. M. būtent pareiškėją laikė vienintele po O. B. S. mirties likusio turto savininke.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius dokumentus, teismas daro išvadą, kad D. J. reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos O. B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėja D. J. priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis; CPK 448 straipsnis).

Prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Valstybės naudai iš pareiškėjos priteistinos 7,09 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 270 straipsniu, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pareiškėja D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjai priklausantį palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,09 Eur (septynių eurų ir 9 ct.) dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.