Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant G. B., dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. 2024-07-19 apie 15:00 val., (duomenys neskelbtini), esančio buto patalpose ir kieme, mušė ir kitaip smurtavo prieš sugyventinę J. K., t.y. šeimos narę, tyčia paėmęs už kairės rankos ištempė iš buto koridoriaus į lauką, kur spyrė ne mažiau kaip po du kartus į dešinės kojos šlaunį ir nugaros kairę pusę, tuo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis G. K. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir parodė, kad su drauge gėrė alkoholį pas ją bute ir jis išėjo parūkyti į lauką, ir tuo metu ji užrakino duris, o jis negalėjo įeiti pasiimti dokumentų ir pinigų. Įlindo per langą, atsirakino durtis ir ištempė ją į lauką, ji ten parpuolė ant žemės. Apie spardymą neatsimena, promilių daug buvo, bet jei taip parašyta tai vadinasi, kad taip buvo.

Viskas vyko liepos 19 dieną. Vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini). Gėrė su J. K. dviese, po to išėjo į lauką. Galėjo būti apie 14:30 val. ar 15 val., jau buvo neblaivus tai gerai nepasakys. Gėrė degtinę, buvo išgėrę jau pusantros bonkos 0,5 l talpos, panašiai tiek. Jam buvo nustatytas girtumas trys su viršum promilių. Jis buvo iš vakaro gėręs alaus, o ant rytojaus degtinę gėrė.

Anksčiau prieš J. K. nėra smurtavęs.

Po šio įvykio jam buvo nustatytas sunkus neblaivumas, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Dabar su J. K. santykiai geri, atsiprašė, vienas kitam atleido, negeria. Lankosi pas psichologą nes reikia, jam paskyrė birža lankytis. Su nukentėjusiąja susitaikė, nori paprašyti, kad leistų kartu gyventi ir labai gailisi. Nori, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius. Sutinku su sutrumpintu procesu.

Po šio įvykio bendravo su nukentėjusiąja, kai buvo galima bendrauti tai ir pradėjome. Matė pas ją ant kojos mėlynių, ant šono taip pat matė. Vadinasi jis jai arba spyrė, arba ji krito ir nuo to atsirado mėlynės. Tikrai nepamena nes buvo neblaivus. Nepasakys ar įvykio metu jos atsirado, medikai ją apžiūrėjo. Jeigu spyrė tai nuo spyrimo galėjo atsirasti, jeigu krito tai nuo to. Jis pripažįsta visus smūgius. Jeigu buvo pergėręs tai taip ir buvo. Kaimynė jam sakė, kad spyrė, kaimynė D. R.. Kalbėjo su ja ir ji jam sakė, kad spyrė. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kaltę pripažįsta iš dalies nes neatsiminė, o po to su kaimyne pakalbėjo ir ji sakė, kad spyrė, tai suprato ir pripažįstu. Kai per langą lipo atsimena, nusivertė, atsimena, kad nupuolė, po to atsirakino duris ir išsivedė nukentėjusiąją. Jei kaimynė paliudijo vadinasi spyrė, kaip paėmęs už rankos tempė tai tikrai atsimena. (b.l. 132-133)

Nukentėjusioji J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad G. K. yra jos sugyventinis. Nieko daug nepapasakos, G. K. viską papasakojo. Tik dėl tų mėlynių, jai atrodo, kad jos bus nuo to kaip tempė, pajuto kai tempė. Dviese gėrė, viską alkoholis padarė ir ji jį pati truputį išprovokavo. Ji buvo pergėrus. Atsimena, kaip ją tempė, o ar spyrė nepamena, kaimynė sakė, kad matė kaip spyrė, bet ji nejuto skausmo, tik ant kojos pajuto. Nepamena, žino, kad tempė ir ėjo aplink ją. Buvo šoke, kad ją tempė ir dar plius gėrus buvo. Žada kartu gyventi ir toliau, anksčiau nesmurtavo prieš ją. Nedažnai išgeria, dabar negeria. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Po įvykio kelios dienos viską geriau atsiminė nei dabar. (b.l. 133)

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo bei nukentėjusiosios parodymų, kaltinimą pagrindžia šie bylos duomenys:

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad ant J. K. šono srityje yra kraujosruva (b.l. 48-52).

Liudytoja D. R. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2024-07-19 apie 15:00 val. jai būnant namo kieme pamatė kitoje kelio pusėje, esančio namo kieme vykstantį konfliktą. Matė kaip kaimynas G., pavardės nežino, kieme ne mažiau kaip 3 kartus spyrė savo sugyventinę J., pavardės taip pat nežino. Kur pateikė nematė, tačiau tuo metu kaimynė gulėjo. Kaimynė J. atgal jokių smūgių sugyventiniui nesudavė. Atstumas nuo jos namo kiemo iki kaimynės namo kiemo yra apie 20 metrų, todėl to ji viską matė. Ankščiau niekada nėra mačiusi, kad kaimynai konfliktuotų (b.l. 64-65).

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad J. K. nurodė, jog 2024-07-19 konflikto metu ji išvijo sugyventinį G. K. iš buto, tačiau šis įlindęs į butą pro langą ją paėmė už rankos ir išvilko į lauką bei lauke įspyrė ne mažiau kaip po du kartus į šlaunį ir šoną bei buvo nustatytos kraujosruvos šlaunyje ir šone (b.l. 7-10).

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu Nr. 0724000015517 nustatyta, kad 2024-07-16 apie 16.59 val. G. K. draudžiama artintis prie J. K. 100 m. atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (b.l. 68-83).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini). vidus ir namo kiemas (b.l 11-22).

PC garso įrašu nustatyta, kad moteris praneša, jog sugyventinis bando išplėšti buto, esančio (duomenys neskelbtini) langus ir ji pastarojo bijo (b.l. 43).

Alkotesteriu nustatyta, kad J. K. nustatytas - 2,8 prom. neblaivumas, G. K. - 3,3 prom. neblaivumas (b.l. 45-47).

G. K. nuo 2024-07-19 15.30 val. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, paleistas - 2024-07-20 11.14 val. (b.l. 86-88, 103-104).

G. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 100-102).

G. K. baustas už ANK pažeidimus (b.l. 114-115).

Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia vartojo smurtą savo sugyventinės J. K. atžvilgiu, suprato, kad gali jai sukelti fizinį skausmą ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Jo veika teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Tai yra baigtinis nusikaltimas.

Motyvuojamoji dalis

G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino ir gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika numatyta BK 140 str. 2 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas ( BK 11 str. 3 d.).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis G. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, administracine tvarka per metus nebaustas. Yra jo viena atsakomybę sunkinai ir viena lengvinanti aplinkybė. Jis susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji jam atleido. Kaltinamasis teistas nebuvo (teistumas išnykęs).

Teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas yra tos nuomonės, kad G. K. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d., vadovaujantis BK 38 str. 1 d., tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti. (BK 38 str., 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju sprendimas atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja J. K. įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį ir galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, užtikrins teisingumo interesus. Atsižvelgdamas į teismo aukščiau jau aptartas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, ypač kaltinamojo pozityvų elgesį po nusikaltimo įvykio, į tai, kad prieš devynis metus buvo teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą jam skirtina, baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių šioje byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų taip pat nėra. Nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kuomet gynėjo dalyvavimas pagal įstatymą yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kaltinamajam G. K. buvo teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (advokatas V. A.), kurios išlaidos pagal 2024 m. rugpjūčio 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. ATP-2024-31509 sudaro 286,25 Eur. Atsižvelgiant į pripažįstamą ganėtinai sunkia kaltinamojo turtinę padėtį (yra bedarbis, nekilnojamo turto ir (ar) transporto priemonių neturi), taip pat aplinkybę, jog aptariama teisinė pagalba kaltinamajam buvo paskirta ir teikiama ne jo iniciatyva (prašymu), tačiau teismo sprendimu dėl imperatyvaus proceso įstatymo reikalavimo, aptariamos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, nes tai prieštarautų teisingumo ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą principams (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 2 p., 304-305 str., 307 str.

nusprendė:

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamąją bylą G. K. atžvilgiu nutraukti.

Skirti G. K. Baudžiamojo poveikio priemonę numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte – 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti G. K., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui G. K., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, iš G. K. nepriteisti ir neišieškoti

Nuosprendis, per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.