- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-04
- Bylos Nr.
- N-575-239-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00700-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. liepos 2-19 d. organizuodamas ir vykdydamas atvejinį kirtimą, sanitarinius atrankinius kirtimus ir brandžių medžių kirtimus UAB „Woodimpex“ nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, esančiame Karčiupio km., Pravieniškių sen., Kaišiadorių raj., Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos 6 ir 18 kvartaluose, pagal 2010 m. liepos 2 d. išduotus leidimus kirsti mišką A Nr. 067369 ir 067370, organizavo ir įvykdė neteisėtą neplyną miško kirtimą IV grupės miške, iškirsdamas medžius, kurie nebuvo įrašyti į leidimus kirsti mišką ir kurių nebuvo galima kirsti: 6 kvartalo 8a, 9 sklypuose ir 18 kvartalo 10 sklype sanitarinių atrankinių kirtimų metu neteisėtai iškirsta 89,235 m³ žalių medžių, 6 kvartalo 3a, 13a, 15 sklypuose ir 18 kvartalo 1 sklype brandžių medžių kirtimo metu neteisėtai iškirsta 115,442 m³ žalių medžių, 6 kvartalo 5a sklype atvejinio kirtimo metu neteisėtai iškirsta 8,879 m³ žalių medžių. Iš viso UAB „Woodimpex“ nuosavybės teise priklausančiame miško sklype, vykdant atvejinį kirtimą, sanitarinius atrankinius kirtimus ir brandžių medžių kirtimus neteisėtai neplynai iškirsta 213,556 m³ žalių medžių, kurie nebuvo įrašyti į leidimus kirsti mišką ir kurių negalima kirsti. Protokole nurodyta, jog tuo A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62¹ straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu pripažino A. B. kaltu padarius ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 3000 litų baudą su sanitariniu atrankiniu kirtimu iškirstų 41,09 m³ pušų, 44,336 m³ beržų ir 3,809 m³ juodalksnių – viso 89,235 m³ ir atvejiniu kirtimu iškirstų 12 vnt. eglių, kas sudaro 8,879 m³, konfiskavimu. Bylos dalį dėl brandžių medžių neteisėto kirtimo teismas nutraukė, nenustatęs asmens kaltės, todėl A. B. veiką perkvalifikavo iš ATPK 62¹ straipsnio 3 dalies į 2 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl brandžių medžių kirtimo ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai šią bylos dalį nutraukė, motyvuodamas tuo, jog išduodant leidimą kirsti mišką brandžių medžių kirtimais buvo padaryta klaidų, galėjusių lemti šio pažeidimo padarymą nesant asmens kaltės. Institucija nurodo, jog suprojektuotas buvo tik beržų iškirtimas. Atrėždamas brandžių medžių kirtimo biržes, R. M. „Kirstinų medžių taškavimo lapuose“ (b. l. 25, 31) padarė keletą klaidų, žymėdamas beržų ir drebulių medžius, tačiau kirstinų medžių taškavimo lape (b. l. 29) klaidų nėra. Institucija pažymi, jog R. M. klaidų padarė tik žymėdamas beržų ir drebulių medžius, kurie nėra ginčo objektas, nes beržus ir drebules buvo galima kirsti 100 procentų. Tuo tarpu brandžių medžių kirtimų biržėse neteisėtai iškirsti pušų, eglių ir juodalksnių medžiai, kurie negalėjo būti kertami ir nėra įtraukti į biržių atrėžimo dokumentus bei į leidimą kirsti mišką. Be to, atkreipia dėmesį, kad R. M. brandžių medžių kirtimų biržėse medžių skersmenį iš akies nustatė beržo ir drebulės medžiams, dėl kurių iškirsto kiekio ginčo nėra. Taip pat apelianto nuomone, tai, kad R. M. neatribojo biržių spindžiais, neapmatavo ir nenubraižė brėžinių, negalėjo įtakoti pažeidimo padarymo, kadangi brandžių medžių kirtimais kertami tik konkretūs, kirtimui žymekliu paženklinti medžiai. Brandžių medžių kirtimų biržėse pušų, eglių ir juodalksnių kirtimas nebuvo suprojektuotas, šie medžiai nebuvo įtraukti į biržių atrėžimo dokumentus bei į leidimą kirsti mišką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 62¹ straipsnio 2 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad organizuodamas ir vykdydamas atvejinį kirtimą, sanitarinius atrankinius kirtimus ir brandžių medžių kirtimus pagal 2010 m. liepos 2 d. išduotus leidimus kirsti mišką A Nr. 067369 ir 067370, organizavo ir įvykdė neteisėtą neplyną miško kirtimą IV grupės miške, iškirsdamas medžius, kurie nebuvo įrašyti į leidimus kirsti mišką ir kurių nebuvo galima kirsti. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. B. atsakingu už neteisėtai iškirstus medžius vykdant atrankinį sanitarinį kirtimą (leidimas Nr. 067370, b. l. 32) bei atvejinį kirtimą (leidimas Nr. 067370, b. l. 32), tačiau bylą dalyje dėl brandžių medžių kirtimo (leidimas Nr. 067369, b. l. 23) teismas nutraukė, konstatavęs, jog dėl šio kirtimo metu neteisėtai iškirstų medžių A. B. kaltės nėra, kadangi miškininkas R. M., žymėdamas medžius bei pildydamas dokumentus, padarė klaidų, kurios galėjo lemti mišką kirtusių asmenų suklydimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, išsakyta dalyje dėl atrankinio sanitarinio kirtimo bei atvejinio kirtimo metu padarytų pažeidimų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo išvados dėl tyčios nebuvimo atliekant brandžių medžių kirtimą, laikytinos nepakankamai pagrįstomis.
Iš leidimo kirsti mišką Nr. 067369 (b. l. 23) matyti, jog UAB „Woodimpex“ priklausančiame miške 6 kvartalo 3a sklype buvo galima kirsti 34 beržus ir 20 drebulių, 6 kvartalo 13a sklype – 60 beržų ir 6 drebules, 6 kvartalo 15 sklype – 74 beržus ir 1 drebulę bei 18 kvartalo 1 sklype – 7 egles, 81 beržą bei 15 drebulių. Tuo tarpu A. B. kaltinamas dėl to, jog 6 kvartalo 3a sklype buvo iškirsta 21 pušis, 10 eglių, 3 juodalksniai (b. l. 14); 6 kvartalo 13a sklype – 23 pušys, 3 eglės ir 9 juodalksniai (b. l. 15-16); 6 kvartalo 15 sklype – 40 pušų ir 8 eglės (b. l. 17) bei 18 kvartalo 1 sklype – 66 pušys, 11 eglių ir 2 juodalksniai (b. l. 18-19). Akivaizdu, jog atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas tuo, jog buvo iškirsti tokie medžiai, kurie apskritai nebuvo įtraukti į leidimą kirsti mišką, todėl netgi miškininko netikslus medžių pažymėjimas lapuose ar jų netikslus sukleimavimas negalėjo įtakoti tokio masto neteisėto iškirtimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš medžių taškavimo lapų matyti, jog miškininkas suklydo lape taškais pažymėdamas drebules, beržus ir 18 kvartalo 1 sklype – 1 eglę (b. l. 25, 29, 31). Tuo tarpu ginčo dėl beržų ir drebulių iškirtimo byloje apskritai nėra, kadangi kaltinimas dėl šių medžių nebuvo pareikštas, o 18 kvartalo 1 sklype buvo galima iškirsti 7 egles, tad tai, jog pildant lapą dėl šiame sklype kirstinų medžių buvo pažymėtos 8 eglės vietoj 7 (b. l. 31), nesudaro pagrindo teigti, jog šiame sklype neleistinai iškirtus net 66 pušimis, 4 eglėmis ir 2 juodalksniais daugiau nei galima pagal leidimą, buvo veikiama sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai.
Aplinkybė, jog miškininkas R. M. neatribojo biržių spindžiais ar nenubraižė brėžinių, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog tai galėjo įtakoti tokio masto pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, jog valdos ribinės linijos yra aiškios (b. l. 5), sklypai aiškiai skyrėsi medynais, be to, tuose sklypuose jau anksčiau buvo daryta valksma (b. l. 89), pats A. B. turėjo miškotvarkos projektą, kuriame yra ir miško žemės planas, sužymėti sklypai (b. l. 41), bendrovei priklausančias miško valdas miškininkui parodė taip pat A. B. (b. l. 9). Be to, atsakomybėn traukiamas asmuo nekaltinamas tuo, jog neleistinai iškirto medžius gretimame sklype.
Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimą A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.