Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. birželio 10 d., 13.55 val., Kaune, Vytėnų g. – Užuovėjos g. sankryžoje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus – 2.85 promilės girtumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, tačiau jo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas ir jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. K. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir siekia, kad jo atžvilgiu iškelta administracinė byla būtų nutraukta. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog būtent A. K. 2010 m. birželio 10 d., 13.55 val., Kaune, Vytėnų g. – Užuovėjos g. sankryžoje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. K. kaltės įvykdžius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, padarytos pakankamai argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais policijos pareigūnus Ž. D. ir R. V., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto iškelta įvykio versija, jog transporto priemonę vairavo ne jis, o D. K.. Jokių prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų ir kitos bylos medžiagos nėra, be to, tiek jų paaiškinimuose, tiek parodymuose duomenys apie esminę aplinkybę – A. K. vairavimo faktą – bylos nagrinėjimo metu nekito. Pabrėžtina, jog jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas. Pažymėtina, kad liudytojos D. K. parodymais teismas pagrįstai nesirėmė, nes jos nurodyta įvykio eiga prieštaravo kitiems bylose surinktiems įrodymams, ji savo įvykio versiją pateikė tik teismo posėdžio metu, o ne iš karto po įvykio, galimai susitarusi dėl nurodytų įvykio aplinkybių. Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ( ATPK 257 str.).

ATPK 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekusiais specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Aiškindamas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą kitų kodekso nuostatų kontekste, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmenys laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-636/2011, N444-904/2011). Ši taisyklė yra išimtis iš bendro pobūdžio taisyklių, kad, apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (ATPK 304 str. 2 d.), kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo (ATPK 297 str.). Iš byloje esančio Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo matyti, kad jau šiuo nutarimu A. K. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Įvertinus tai, kad A. K. nuobauda skirta už tai, jog jis vairavo neblaivus, spręstina, kad jis teisės vairuoti transporto priemones neteko nuo šio nutarimo priėmimo, nepaisant to, jog minėtas teismo nutarimas buvo apskųstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktu,

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„A. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti administracines nuobaudas – 2000 (dviejų tūkstančių) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Nutarimo dalis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdoma nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo.“

Nutartis neskundžiama.