Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis (duomenys neskelbtini) santechniku, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T. 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 21.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo balkone, aplinkinių asmenų akivaizdoje, tyčia elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, vieną kartą iššovė iš vienvamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo Nr. r03178 į priešais namą esančioje krepšinio aikštelėje žaidžiančius vaikus ir tokiais savo veiksmais nepilnamečiui nukentėjusiajam A. P., gim. 2003 m., padarydamas žaizdą nugaroje sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir neturėdamas leidimo, savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos lygiavamzdį vienvamzdį 16-to kalibro ,,IžK“ modelio medžioklinį šautuvą Nr. r03178, skirtą šaudyti 16-to kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 3 vnt. pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, priskiriamų prie C kategorijos šaudmenų, skirtų šaudyti iš 16-to kalibro centrinio skėlimo lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų; 14 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsinių (signalinių) šovinių, priskiriamų prie C kategorijos šaudmenų, skirtų šaudyti pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio skėlimo pistoletų, šaudančių dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais; 3 vnt. šovinių tūtelių pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsinių (signalinių) šovinių, priskiriamų prie C kategorijos šaudmenų sudėtinių dalių (dvi iš jų šautos, viena-demontuota), skirtų šaudyti pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio skėlimo pistoletų, šaudančių dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais; 3 vnt. savadarbių šaudmenų, tai pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsinių (signalinių) šovinių, savadarbiu būdu užtaisytų netaisyklingos rutulio formos, metalo 6 mm skersmens kulkomis, pritaikytomis šaudyti savadarbiu ir perdarytu dujiniu-garsiniu pistoletu, kurio vamzdžio kanalo skersmuo artimas 6 mm; 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo Mosino tipo šovinį, priskiriamą prie A ir B kategorijų šaudmenų, skirtų šaudyti pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šautuvams, karabinams ir kulkosvaidžiams; 1 vnt. pramoninės gamybos 30-06 kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį, priskiriamą prie C kategorijos šaudmenų, skirtų šaudyti pramoninės gamybos 30-06 kalibro centrinio skėlimo medžiokliniams graižtviniams šautuvams; 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7.62x39) imitacinis šovinį, priskiriamą prie A ir B kategorijų šaudmenų, skirtų šaudyti 7,62 mm kalibro (7.62x39) įvairių modelių graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 1 vnt. pramoninės gamybos 45 AUTO (45 ACP, 11,43x23 mm) kalibro centrinio įskėlimo Kolto tipo šovinį, priskiriamą prie A ir B kategorijų šaudmenų, skirtų šaudyti pramoninės gamybos 45 AUTO ginklų -pistoletų ir pistoletų-kulkosvaidžių; 1 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinį, skirtą šaudyti iš graižtvinių, pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo revolverių, pistoletų, šautuvų, iki kol 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 22.30 val. policijos pareigūnai rado buto apžiūros metu ir paėmė.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai įgijo ir neturėdamas leidimo, savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikė nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos durklą, naudojamą prie 1940 metų 7,62 mm kalibro Tokarevo sistemos šautuvo, priskiriamą prie D kategorijos nešaunamųjų-šaltųjų ginklų, iki kol 2019 m rugpjūčio 15 d. apie 22.30 val., policijos pareigūnai rado buto apžiūros metu ir paėmė.

Kaltinamasis V. T. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nežino tikslaus laiko, kada ir prie kokių aplinkybių visus 28 vnt. šovinius įsigijo ir juos visus laikė savo bute iki kol 2019 m. rugpjūčio 15 d. vakare jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė policijos pareigūnai. Iš viso buvo 28 vnt. įvairaus kalibro šovinių. Juos namuose laikė sudėjęs į dėžutes, bet juos visus laikė kambaryje sumestus lovoje. Medžioklinį vienvamzdį lygiavamzdį šautuvą ,,IžK“ r03178 laikė kambaryje lovoje. Niekada jokiam medžiotojų būreliui nepriklausė ir nepriklauso. Taip pat nuo senai įsigijęs namuose laikė karinį durklą, kuris namuose likęs po tėvo mirties ir visada jį laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jam žinoma, kad yra baudžiamoji atsakomybė dėl uždraustų civilinėje apyvartoje ginklų ir šaudmenų laikymo jų neįregistravus, neturint tam leidimo, bet vis pamiršdavo ir nei medžioklinio šautuvo, nei durklo, nei šovinių, niekur nepridavė ir jų neįregistravo. Niekada neturėjo leidimo nešioti ir laikyti ginklą. Šeimos nariai, tai yra vaikai, nežinojo, kad jis namuose laiko ginklą ir šaudmenis. Apie tai žinojo tik sutuoktinė, kuri yra mirusi ir šiuo metu gyvena vienas. 2019 m rugpjūčio 15 d. vakare atsigulė miegoti, iš miegų pabudo, kai jau lauke buvo tamsus paros metas. Už lango girdėjosi triukšmas, rėkavo vaikai. Vaikų žodžiais jis nedrausmino, gal kokį žodį ir pasakė. Kieme šūkaujančius vaikus jis norėjo pagąsdinti garsu, tai iš lovos pasiėmė nelegaliai laikomą medžioklinį vienvamzdį lygiavamzdį šautuvą ,,IžK“ r03178 jį užsitaisė su namuose laikomu, kažkokiu šoviniu ir išėjęs į savo buto balkoną vieną kartą iššovė. Iššaudamas jis niekur nesitaikė, šovė į viršų. Specialiai į jokius vaikus nesitaikė. Iš medžioklinio lygiavamzdžio vienvamzdžio šautuvo ,,IžK“ r03178 iššovė vieną kartą stovėdamas savo buto balkone, esančiame (duomenys neskelbtini). Šaudamas iš nelegaliai laikomo medžioklinio šautuvo ir šovinių jis tikrai nenorėjo nieko sužaloti ir tam neturėjo jokio tikslo. Tiesiog norėjo šūvio garsu pagąsdinti kieme šūkaujančius vaikus. Po šūvio jis nematė ar kur pataikė, nes lauke buvo visiškai tamsu. Tuo metu jis buvo atsikėlęs iš miegų, bet atrodo, kad buvo gal apsirengęs, vilkėjo gal su kažkokia maikute, bet konkrečiau ką tuo metu vilkėjo neatsimena. Tuo metu, kai savo namų balkone vieną kartą iššovė iš nelegaliai laikomo medžioklinio vienvamzdžio lygiavamzdžio šautuvo ,,IžK“ r03178 buvo blaivas. Vieną kartą iššovęs iš balkono grįžo atgal į savo butą, medžioklinį vienvamzdį lygiavamzdį šautuvą ,,IžK“ r03178 padėjo kambaryje atgal į lovą, kartu su šoviniais, kur jį ir laikė, o bute ant palangės dar buvo kitų šovinių, kur juos buvo pasidėjęs anksčiau. Namuose visą laiką buvo vienas. Po šūvio padėjęs į lovą šautuvą, apie 21.30 val. jis iš savo buto išėjo pas S. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tai apie porą kilometrų nuo jo. S. K. namuose nerado, bet prie jo namų vienas išgėrė 0,5 l talpos butelį baltos degtinės, kurį turėjo su savimi. Neatsimena ar išeidamas iš buto užrakino buto duris. Buto durys užsitrenkia. Jam išeinant iš buto daugiau jo bute tikrai nieko nebuvo ir niekas jame neliko, nes visą laiką jis buvo vienas. Į namus parėjo apie 22 val. vienas ir namuose jau radau savo sūnų K. T., kuris buvo atėjęs pas jį į svečius. Sūnus K. T. buvo blaivas, jis atvažiavo su automobiliu. Su sūnumi alkoholio negėrė. Kai jis grįžo į namus su sūnumi kalbėjosi gal 5 min. ir jis sakė, kad atėjęs prieš 5 min. Jo buto durų raktų, sūnus K. T. neturi, o kadangi sūnų rado bute, tai matomai išeidamas neužtrenkęs buto durų, kurių yra prasta spyna. Grįžęs namo jis net nespėjo su sūnumi pasikalbėti, nes paskui jį iš karto atėjo policijos pareigūnai. Iš karto policijos pareigūnų į butą jis neįsileido, nes su sūnumi balkone rūkė, paskui jis pats įsileido policijos pareigūnus į savo butą, jie teiravosi dėl šaudymo. Policijos pareigūnai jo namuose rado nelegaliai laikomą medžioklinį vienvamzdį lygiavamzdį šautuvą ,,IžK“ r03178, rado viso 28 vnt. įvairaus kalibro šovinių ir durklą. Kadangi jis neprisipažino, tai policijos pareigūnai sulaikė jį ir pas jį bute buvusį sūnų K. T., kuris tikrai nešovė iš medžioklinio šautuvo, jis net nežinojo, kad jis medžioklinį šautuvą turi. Jo namuose virtuvėje spintelėse ir lubose yra šūvio žymių, kurios yra likę nuo tada, kai jis pats tvarkydamas namus prieš pusę metų, netyčia iššovė iš to paties medžioklinio šautuvo. Tikslios datos, kada tai buvo neatsimena. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Savo kaltę pilnai prisipažįsta (3 t., b. l. 69-71).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. nuo 19 val. jis žaidė krepšinį, netoli namų aikštelėje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Kartu krepšinį žaidė jo pusbrolis M. B., K. V., G. G., jo sesė G. P., pažįstamas M. S., A. A.. Daugiau krepšinio aikštelėje nieko nebuvo, kartais pro šalį praeidavo žmonių. Galėjo būti apie 21 val., kai pasigirdo didelis garsas, ir iš karto jis pajuto skausmą nugaroje. Tuo metu jis stovėjo, pačioje krepšinio aikštelėje. Skausmas nugaroje buvo stiprus, jis iš karto už nugaros susigriebė kaire ranka. Jis buvo apsivilkęs maikutę, bet sugriebęs ranka iš karto pajautė, kad šlapiuoja ir pasižiūrėjęs į ranką pamatė, kad ranka kruvina, suprato, kad yra žaizda ir bėga kraujas. Kad kraujuoja pamatė ir visi buvę kartu draugai, sakė, kad jis eitų iki močiutės, nes ji šalimais gyvena. Tuo metu jis gerai nesuprato kas atsitiko, buvo išsigandęs ir pasimetęs, nes tiesiog nesuprato kas čia pasidarė, nes jautė skausmą ir bėgo kraujas. Išgirdęs garsą jis pagalvojo, kad kažkas susprogdino, kažkokią petardą ir kažkuo jį sužalojo, galvojo, kad jam į nugarą įsmigo, koks stiklas. Kai atėjo pas senelius, jie apžiūrėjo nugarą, liepė nesijaudinti, nes jis buvo labai išsigandęs. Senelis sakė, kad nugaroje yra įstrigęs, kažkoks svetimkūnis, kad reikia važiuoti pas medikus, kad išimtų, tada atvažiavo mama ir jį išvežė į ligoninę, nes žaizda nugaroje kraujavo. Kas jam sužalojo nugarą nematė. Ligoninėje medikai iš nugaros išėmė kulką, tada suprato, kad kažkas į jį šovė, bet kas taip galėjo padaryti jis nežino. Medikai išleido gydytis į namus. Žaizda nedidelė. Kaip dabar žino, tai jį pašovė nepažįstamas vyras iš daugiabučio namo balkono, nes jam pasakojo kiti, kurie matė. Jis pats nematė. Jokio tarpusavio konflikto su tuo vyru tikrai nebuvo. Jis negirdėjo, kad kažkas juos drausmintų žaidžiant krepšinį. Kai žaidė krepšinį, tikrai nekėlė jokio ypatingai didelio triukšmo. Vyro šūvis iš ginklo buvo atliktas pašalinių asmenų akivaizdoje, nes kiti matė, tik jis pats nematė. Kai jam sužalojo nugarą, tai jis iš krepšinio aikštelės išėjo, toliau nežaidė ir nematė ar kiti liko žaisti. Matė, kad pro langus žiūrėjo iš butų žmonės, koks čia buvo triukšmas, nes garsas buvo labai didelis. Jis išsigando, kiek matė ir kiti buvo išsigandę, nes nesuprato kas čia atsitiko, ir kas ir kaip jį sužalojo. Dabar žino, kad su šautuvu pro balkoną šovė kažkoks vyras ir jį sužalojo (1 t., b. l.133-134).

Nukentėjusioji I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 21.00 val., jai būnant sode, adresu (duomenys neskelbtini) telefonu skambino sūnui A. P., bet jam neprisiskambino, tada paskambino mažametei dukrai G. P. ir ji atsiliepusi visa klykdama sakė, kad broliui, tai yra A. P., kažkas atsitiko. Tik telefonu išgirdusi dukros balsą iš karto suprato, kad kažkas yra labai negerai, kad kažkas atsitiko. Mažametė dukra buvo labai išsigandusi, verkė, net neverkė, bet pakeltu tonu rėkė. Ji perdavė telefoną močiutei Z. S., nes abu vaikai buvo pas ją namuose. Z. S. gyvena, (duomenys neskelbtini). Z. S. pasakė, kad A. P. nugaroje yra šautinė žaizda, kad nugaroje yra kažkas įstrigę. Po pokalbio ji iš karto atvažiavo, užtruko gal 5 minutes. Atvažiavo su sutuoktiniu V. P. ir jis iš karto su A. S. ėjo į sekantį daugiabutį namą, ėjo į tą butą, iš kurio balkono buvo šauta į jos sūnų. Vaikai, kurie matė tą vyrą šaudantį per balkoną, buvo pasakę A. S. ir jis su jos sutuoktiniu ėjo į tą butą žiūrėti. Ji iš karto apžiūrėjo sūnų ir pamačiusi, kad jo nugaroje galimai šautinė žaizda, iš karto sūnų A. P. išvežė į Kauno klinikas. Sūnus A. P. sakė, kad jis su kitais vaikais žaidė krepšinį ir kažkas jam pataikė į nugarą, jis pajuto skausmą. Sūnus buvo išsigandęs, buvo išgąsdinti ir kiti kartu su juo buvę vaikai. Bendraujant su sūnumi išsiaiškino, kad jam žaidžiant krepšinį jis išgirdo šūvio garsą, iš karto pajuto stiprų fizinį skausmą nugaroje. Vėliau bendraujant su kiemo draugais, sūnui pažįstamas vaikinas, P. P. pasakė, kad matė kaip adresu, (duomenys neskelbtini), balkone stovėjo nepažįstamas vyras laikydamas šautuvą, o daugiau apie tai ji pati nieko nežino, nes nieko nematė. Toks vyro elgesys, šaudymas iš ginklo, viešoje vietoje tarp žmonių ir vaikų, kelia didelį pasipiktinimą. Šauta į žaidžiančių vaikų būrį, kur buvo ir visai mažų vaikų, tai labai baisu, tikrai yra didžiulė baimė. Po šio įvykio, toje aikštelėje niekas beveik nežaidžia, nes visi aplinkui jaučia baimę. Po to įvykio bendraujant su sūnumi jo teiravosi ar vaikai kėlė triukšmą, ar aplinkiniai asmenys buvo priėję juos raminti, bet jis sakė, kad aplinkinių pasipiktinimo nesulaukė, triukšmo nekėlė. Ji yra pasipiktinusi dėl tokio elgesio, kad jai nepažįstamas vyras gyvenantis adresu, (duomenys neskelbtini), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, neadekvačiu savo elgesiu ir sužalojo jos sūnų A. P., sukėlė fizinį skausmą, padarė nugaros sužalojimą. Išgąsdino ir kitus, kartu su jos sūnumi buvusius vaikus. Tame tarpe ir jos mažametę dukrą G. P. gim. 2008 m. Dėl šio įvykio finansiškai nenukentėjo, dėl vaikų saugumo yra labai išgąsdinti, didelis nerimas. Tokiu vyro elgesiu yra labai pasipiktinusi ir tikrai jis turi būti už tai nubaustas griežčiausia bausme, nes jis šaudė į nepilnamečius žaidžiančius vaikus (1 t., b. l. 118-119).

Liudytojas P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. dienos vakare, laiko tiksliai nežino, apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) ėjo su draugėmis E. K., P. S. ir G. M., pasivaikščiodami (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pro aikštelę, kur vaikai žaidė krepšinį. Kai buvo nuo krepšinio aikštelės, per kokius 100 metrų atstumą, tada išgirdo labai garsų garsą, buvo kaip sprogimas, jis tuo metu pagalvojo, kad susprogdino petardą. E. K. pasižiūrėjusi į viršų pasakė, kad žiūrėkit, tada jis taip pat pasižiūrėjo į viršų ir daugiabučio namo trečiame ar ketvirtame aukšte, tiksliai pasakyti negali, balkone, pamatė šautuvo vamzdį, kuris buvo nulenktas, o šautuvą laikė vyras, kuris kažką šūkavo. Jis jau nei žiūrėjo, nei jo klausė, bet atrodo, kad tas vyras šūkavo jau nuėjęs į butą. Kaip tas vyras atrodė, labai tiksliai apibūdinti negali, bet lyg jis buvo pliktelėjęs, o dėl jo amžiaus pasakyti negali. Jis buvo nuogas be viršutinių rūbų. Tuo metu labai nežiūrėjo, nes tik pamatęs šautuvą išsigando ir kartu su merginomis bėgo link (duomenys neskelbtini) E. K. pasislėpė po medžiais prie namo, o paskui prie jų atėjo (duomenys neskelbtini), tada visi grįžo atgal prie krepšinio aikštelės, netoli namo, iš kurio balkono matė, kad vyras šovė iš šautuvo ir ten buvo tie, kas žaidė krepšinį, kažkas jau buvo iškvietęs policiją. Kai jie atėjo į krepšinio aikštelę, sužaloto vaikino jau nebuvo tik kiti pasakojo, kad šūvis sužalojo A., kurio pavardės nežino, bet iš matymo jį pažįsta. Kiek kiti pasakojo, A. buvo sužalotas į nugarą, pradžioje kalbėjo, kad jam nugaroje įstrigo šukė, paskui paaiškėjo, kad buvo jam nugaroje įstrigęs šaratukas. Tas šūvis buvo labai garsus, jis su merginomis, kaip tik ėjo pro tą namą. Jie tuo metu ėjo į šūvio pusę, ir mums dar gatve nepriėjus tos vietos, buvo šūvis ir pasisukęs į šūvio pusę pamatė balkone vyrą su šautuvu rankose. Tada labai išsigando ne tik jis, bet ir visi kiti tuo metu tenai buvę, vieni ėjo, kiti bėgo į šalį. Tuo metu buvo nejauku. Matė, kad keli žmonės žiūrėjo kas vyksta pro daugiabučio namo langus, balkonus. Taip pat jo su draugėmis pasivaikščiojimas po šūvio baigėsi, nes išsigando ir ėjo namo. Toks vyro elgesy, sukėlė šoką, pasipiktinimą, nes šūvis buvo visiems netikėtas, kad šaudamas vyras sužalojo A. (2 t. b. l.3-4).

Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. apie 21 val. ji su draugais P. P., G. M. ir P. S. ėjo (duomenys neskelbtini) netoli daugiabučio namo, kurio numerio nežino, bet priešais tą namą yra krepšinio aikštelė, kurioje vaikai žaidė krepšinį, toje aikštelėje buvo daug vaikų ir didesnių ir mažesnių. Einant gatve pasigirdo stiprus garsas, galvojo, kad vaikai sprogdina petardas, bet tas garsas sklido iš viršaus, nes visi medžių lapai ir paukščiai pakilo, kaip nuo kokio vėjo gūsio ir tada ji pakėlusi akis, daugiabučio namo trečiame aukšte, balkone pamatė šautuvo ilgą vamzdį. Matė, kad balkone stovėdamas pusnuogis vyras laikė šautuvą, kurio vamzdis buvo nukreiptas tiesiai. Tas vyras stovėjo balkone sulenkęs rankas prie krūtinės ir rankose laikė šautuvą su ilgu vamzdžiu, kuris buvo nukreiptas tiesiai, priešais. Vyras buvo nuogas be viršutinių rūbų, jai matėsi tas vyras tik iki pusės. Vyras buvo apie 50, virš 50 metų amžiaus, buvo plikas, plaukų ant galvos nebuvo, buvo pailgo veido, pailgos nosies, plonų lūpų, mano, kad jį atpažintų. Pamačius vyrą su šautuvu, buvo tiesiog šokas, nes suprato, kad tas garsas buvo šūvio ir, kad vyras šovė į tą pusę, kur vaikai aikštelėje žaidė krepšinį. Pamačiusi balkone vyrą su šautuvu iš karto pasakė kartu buvusiems draugams. Visi labai išsigando, toliau nėjo pro namą, o apėjo namą aplink iš kitos pusės, todėl kas toliau vyko nematė. Kai su draugais nuėjo į (duomenys neskelbtini) kalbėjosi apie tai, kad matė vyrą su šautuvu ir, kad reikia pranešti policijai, tada visi keturi grįžo atgal prie to namo, kad pažiūrėti, koks namo numeris, bet tada iš gretimo namo ant jų pradėjo šaukti vyras su moterimi, kad ką jie padarė, kad iškvies policiją. Žmonės pagalvojo, kad jie sprogdino petardas, sakė, kad jų vaikui nugaroje įstrigęs stiklas, tada ji suprato, kad kažkas yra sužalotas. Ji priėjusi prie tos moters jai paaiškino, kad namo balkone matė šaudantį vyrą ir, kad įstrigęs bus ne stiklas, o kulka po šūvio. Sužaloto vaikino nematė. P. S. parodė žmonėms iš kurio balkono vyras šovė. Suaugę vyrai ėjo pas šaudžiusį vyrą į butą, bet jis jų neįsileido, neatidarė buto durų. Kadangi jai iki 22 val. reikėjo grįžti namo, tai kartu su P. P. išėjo namo, nes abu gyvena netoli vienas kito. Po šio įvykio ji labai išsigando, visi išsigando, nes toks vyro elgesys, šokiravo ir buvo didžiulė baimė dėl savo ir kitų žmonių ir vaikų buvusių kieme, gatvėje, sveikatos bei gyvybės. Po šūvio, vaikų žaidimas aikštelėje buvo nutrauktas, visi išsibėgiojo (2 t., b. l.20-21).

Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. vakare, apie 22 val. į namus grįžo dukra E. K. ir pasakė, kad kai ką labai svarbaus papasakos, bet truputį vėliau, ji pasakė, kad ,,einu atsigauti“ ir nuėjo į savo kambarį. Dukra pas ją atėjo gal po 10 minučių ir, tada pamatė, kad dukros akys didelės, kad ji tikrai yra labai išsigandusi, kad yra sukrėsta ir dukra papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) vaikščiojo su draugais, kad ėjo pro krepšinio aikštelę (duomenys neskelbtini)., kai išgirdo sprogimą. Sakė, kad pagalvojo, kad sprogo petarda, bet pakėlusi akis į viršų pamatė, daugiabučio namo balkone pusnuogį vyrą su šautuvu, matė ilgą šautuvo vamzdį, ji suprato, kad šovė tas vyras, tada visi labai išsigando ir ėjo namo. Sakė, kad norėjo skambinti policijai, bet paskui, kai grįžo atgal prie to namo, tai suprato, kad jau policija buvo iškviesta, kad buvo sužalotas vaikas. Dukra pasakojo, kad sužaloto vaiko senelis, pradžioje užsipuolė juos, dėl to, kad vaikui įstrigęs stiklas, o paskui viską jie paaiškino suaugusiems. Ji matė, kad viso to įvykio dukra tikrai buvo labai sukrėsta, išsigandusi. Iš pradžių ji negalėjo patikėti, kad dukra matė iš balkono šaudantį vyrą, nes toks suaugusio žmogaus elgesys, nesuvokiamas. Ji pati labai išsigando. Tuo metu visiems grėsė pavojus sveikatai ir gyvybei ir tikrai labai išsigando dėl dukros, nes ji tena vaikšto, o dabar tikrai labai pergyvena dėl įvykio ir nesijaučia saugiai, toks elgesys kelia pavojų visuomenei (2 t., b. l.10-11)

Liudytoja P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. vakare su draugais G. M., P. P. ir E. K. vaikščiojo (duomenys neskelbtini), link krepšinio aikštelės, buvo apie 21 val., išgirdo didelį sprogimo garsą, net visi krūptelėjo. E. K. pasakė, kad ten ginklas ir iš karto visi prabėgo pro tą namą iš kurio šaudė. Jie visi ėjo link (duomenys neskelbtini) ir kai išgirdo šūvį buvo prie antro daugiabučio namo, kuris yra antras nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos, bet tiksliai namo numerio nežino. Jie visi nubėgo link (duomenys neskelbtini) tik E. K. nubėgo už namo į kitą pusę. Kai prabėgo pro namą, ji atsisukusi pasižiūrėjo ir pamatė namo trečio aukšto balkone, balkonas įstiklintas, kuris yra kairėje namo pusėje į (duomenys neskelbtini). pusę, tai tame balkone stovėjo pusnuogis vyras, jis buvo nuogas iki pusės, jį matė tik iki pusės. Tas vyras balkone tuo metu stovėjo į ją nusisukęs nugara, tai jo veido nematė, jo amžiaus nusakyti negali, bet jai atrodo, kad iš nugaros matė ant galvos, kažkokių tamsių plaukų, bet pilnai tuo nėra tikra. Pamačiusi tą vyrą iš jo stovėsenos suprato, kad jis palenkęs galvą, kažką žiūri ir turėjo rankose, nes kažką tenai darė ir kai jis jau ruošėsi pro balkono duris eiti į namo vidų ir dar daugiau pasisuko į ją nugara, jis, tada aukščiau pakėlė rankas ir ji pamatė, kad rankose vyras turi šautuvą, nes matė ilgą šautuvo vamzdį. Šūvį ji girdėjo tik vieną. Visi su E. K. susitiko (duomenys neskelbtini). ir nusprendę, kad apie šaudantį vyrą reikia pranešti policijai, visi grįžo atgal prie to namo, kad pažiūrėti namo numerio. Tada prie jų atėjo A. pusbrolis, kurio vardo ir pavardės nežino, kuris jų klausė ar jie kažką metė į žaidžiančius krepšinio aikštelėje vaikus, nes jiems taip pasirodė, kai jie po to didelio garso iš karto nubėgo. Tada jam paaiškino, kad iš namo balkono šaudė vyras. Iš kito namo pro balkoną, kažkokie suaugę žmonės ant jų šaukė, kad iškvies policiją, nes jie galvojo, kad jie kažką pridirbo. Kaip ji suprato, tie žmonės buvo A. seneliai. Kad A. sužalotas jiems pasakė kiti vaikai, kurie buvo krepšinio aikštelėje. Tada ji su E. K. A. seneliams papasakojo, kad jie nieko nedarė, kad iš ginklo šovė vyras iš namo balkono. Tada į kiemą atėjo A. senelis, gal su tėvu ir ji su G. M. jiems parodė, iš kurio balkono vyras šovė. Tuo metu E. K. su P. P. buvo nuėję namo. A. senelis buvo nuėjęs į butą, pro kurio balkoną šaudė, bet niekas neįsileido. Paskui A. išvežė į ligoninę, atvyko policijos pareigūnai. Po šūvio kieme visi buvo išsigandę, kiti išsibėgiojo, daug kas iš namų žiūrėjo pro langus, tas šūvis visiems sutrukdė savo veiklas, nes aikštelėje jau niekas nežaidė. Visi tikrai buvo išsigandę. A. pusbrolis sakė, kad tas vyras, kuris šovė iš ginklo, visą dieną ant jų šaukė pro balkoną, bet ji pati negirdėjo. Dėl tokio šaudymo pro balkoną iš ginklo, tikrai visi buvo pasipiktinę, tiesiog pasimetę ir išsigandę, nes tikrai taip nenormalu ir tikrai tuo metu buvo labai neramu dėl savo saugumo, kai pamatė, kad vyras balkone stovi su šautuvu, tada jau suprato, kad jis ir šovė iš to ginklo, tai tikrai visi labai išsigando (2 t., b. l.3-4).

Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d., apie 20-21 val., laiko tiksliai neatsimena, ji su draugais P. S., E. K. ir P. P. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) Einant (duomenys neskelbtini). pro daugiabutį namą, kurio numerio nežino, jis yra keturių aukštų nudažytas pilka spalva. Einant gatve ir kalbantis pasigirdo šūvis, ji pagalvojo, kad gal vaikai susprogdino, kažkokią petardą. Tuo metu sušuko, kartu su jais buvusi E. K., kad šaudo. Šaudo, ji pasakė kelis kartus. Ji tada įsikibo P. S. į paranką ir abi nubėgo link (duomenys neskelbtini) kartu su P. P.. Jau būnant netoli (duomenys neskelbtini) prie krepšinio aikštelės ji pasižiūrėjusi kur yra E. K., matė, kad ji buvo prie to namo įvažiavimo į kiemą ir pamatė, kad to namo trečio aukšto balkone stovi vyras, jį matė labai trumpai, tik pamatė, kad vyras stovi balkone šonu ir rankose laiko ginklą. Jai buvo matyti šautuvo vamzdis. Tas vyras rankose laikomą šautuvą pritraukė prie savęs nukreipdamas šautuvo vamzdį į viršų ir iš karto pro balkono duris įėjo į buto vidų. E. K. šaukė, kad susitiksime prie bendrabučio parduotuvės, kuri yra (duomenys neskelbtini) ir jie visi trys ėjo susitikti su E. K.. Tada visi keturi ėjo gatve, link mokyklos, kadangi galvojo paskambinti į policiją, tai ėjo prie to namo, kur matė vyrą su šautuvu, kad pasižiūrėti namo numerio. Tada iš kito namo, moteris pro balkoną šaukė ant jų, kad jiems reikia policiją iškviesti, nes ta moteris pagalvojo, kad čia jie kažką šaudo ar sprogdina. E. K. paaiškino, kad balkone buvo vyras su šautuvu. Ji buvo su kitais vaikais krepšinio aikštelėje ir jie pasakojo, kad vienam iš berniukų sužalojo nugarą. Paskui, kažkas iškvietė policiją, kuriems jie parodė, kur balkone matė vyrą su šautuvu. Vyrą balkone su šautuvu ji matė labai trumpai ir neįsidėmėjo, kaip jis atrodė, negali nusakyti jo amžiaus ir išvaizdos. Tikrai matė vyro rankose šautuvą. Tuo metu, kai iššovė ji ir pamatė tą vyrą su šautuvu ir iš karto suprato, kad tai yra šautuvo šūvio garsas, vyras vieną kartą iššovė. Ji labai išsigando, išsigando jie visi. Matė, kad kiti buvę krepšinio aikštelėje, kaip ir stovėjo pasimetę, nes pradžioje nelabai suprato kas vyksta, o paskui jau pasipiktino visi ir suaugę, kurie buvo aplinkiniuose daugiabučių kiemuose, kaip suprato buvo ir to sužaloto berniuko giminaičiai, o paskui atvyko policijos pareigūnai, o ji grįžo į namus (2 t., b. l. 48-49).

Liudytoja G. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Toje pačioje laiptinėje, trečiame aukšte, 16 bute gyvena V. T. Jis tame bute gyvena apie porą metų, nes susikeitė butais su savo dukra, kuri anksčiau gyveno tame bute, o paskui išsikraustė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte, o V. T. gyvena tos pačios laiptinės trečiame aukšte. 2019 m. rugpjūčio 14 d. ji su šeima išvyko iš namų ir grįžo tik 2019 m. rugpjūčio 18 d., todėl 2019 m. rugpjūčio 15 d. nebuvo namuose, bet dėl to, kad tą dieną buvo šauta į A. P. ir jis buvo sužalotas žino, nes berniukas yra jos giminaitis. 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 23 val. jai telefonu paskambino giminaitė Z. S., kuri klausė kas gyvena jos laiptinėje, trečiame aukšte virš jų, ir ji papasakojo, kad vaikai lauke matė, kad iš namo trečio aukšto balkono šovė, kažkoks vyras ir sužalojo jos anūką A. P.. Tada ji pasakė, kad tai galėtų būti tik V. T., kuris tikrai yra toks nepatikimas, nemielas žmogus. Kaip jai žinoma, tai ir pasitvirtino, kad iš balkono šaudė V. T.. Artimai su V. T. ir jo šeima ji nebendrauja, bet V. T. mato girtą, beveik kiekvieną dieną ir jį sutikus kieme ar laiptinėje šis dažnai išreiškia, kažkokį savo nepasitenkinimą, pastoviai užkabina sakydamas ,,kas yra, ką tau trukdau“ ir panašiai, nors su juo susitikusi laiptinėje ar kieme tik pasisveikina. Jis dažnai važinėja neblaivus automobiliu, kieme dėl jo elgesio nėra saugu, kieme pastoviai būna daug vaikų, todėl toks V. T. elgesys, kelia aplinkiniams pavojų. Negali pasakyti, kad triukšmas sklinda iš V. T. buto, bet kartais mato, kad pas jį ateina neblaivūs vyrai, bet labai didelių triukšmų negirdi. V. T. neblaivaus elgesys, tikrai kelia pavojų visuomenei, aplinkiniams gyventojams, nes jis neprognozuojamas. Visi gyventojai V. T. vengia, nes nesinori su juo nei bendrauti, nei susitikti, nes jam pastoviai, kažkas užkliūna. Įvykio, kai jis šaudė iš savo buto balkono ji nematė, nes nebuvo namuose. V. T. , kad namuose laiko ginklus nežinojo (2 t., b. l. 38-39).

Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tai maždaug 10-15 min. kelio pėsčiomis iki V. T. namų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) tiksliai adreso nežino. Su V. T. bendrauja, nes jis yra jo žento tėvas. Vienas pas kitą namuose lankosi. Šitame bute, kur jis dabar gyvena yra buvęs pora kartų ir paskutinį kartą pas V. T. namuose buvo šių metų gegužės ar birželio mėnesyje. Tuo metu bute, jokių šūvių pėdsakų nematė. Kad V. T. namuose laiko ginklą ir šaudmenis jis nežinojo, jie apie tokius dalykus nekalbėdavo. 2019 m. rugpjūčio 15 d. jis dirbo ir buvo išvažiavęs iš namų, buvo (duomenys neskelbtini) ir į namus grįžo vakare apie 22 val. Vakare jis V. T. nematė ir su juo jokio alkoholio negėrė. Paskutinį kartą V. T. jo namuose buvo šių metų liepos mėnesio pabaigoje, kai vaikai krikštijo anūkus, o nuo tada V. T. jo namuose nėra buvęs ir jis su V. T. niekur alkoholio negėrė. Apie 2019 m. rugpjūčio 15 dienos įvykius susijusius su V. T. sužinojo tik iš žiniasklaidos. K. T. paskutinį kartą matė taip pat per anūko krikštynas, šių metų liepos mėnesio pradžioje. Daugiau dėl šio įvykio nieko nežino ( 1 t., b. l. 144-145).

Liudytojas K. T. ikiteisminio tyrimo metu, išaiškinus teisę neduoti parodymus prieš savo šeimos narį V. T., kuris yra jo tėvas, pasinaudodamas įstatymu numatyta teise duoti parodymus, atsisakė (2 t., b. l. 141).

2019 m. rugpjūčio 16 d. I. P. pareiškimu iš kurio matyti, kad pateiktas pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 1-7).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1916, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. 23. 48 val. V. T. gim. 1956 m. spalio 17 d. nustatytas 2,12 % (promilių) girtumas (2 t., b. l. 61).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2218/2019(02) nurodyta, kad A. P. konstatuota žaizda nugaroje, vertinta, kaip aklas šautinis sužalojimas (dėl kanale rasto svetimkūnio). Sužalojimas padarytas labiausiai tikėtina šaunamuoju ginklu, užtaisytu nepatikslintos rūšies metaliniu sviediniu, vieno šūvio pasėkoje. Sprendžiant pagal aprašytus medicininiuose dokumentuose morfologinius, išorinių sužalojimų požymius, jis padarytas kelių valandų laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuoto sužalojimo A. P. nustatomas, nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 111).

2019 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), priešais namą kampu yra aptverta krepšinio aikštelė. Apžiūrėjus aikštelę, krepšinio stovus ir krepšinio lentą nieko kas liudytų šūvio pasekmes nerasta. Nuo aikštelės iki namo Nr. 32 žiūrint kampu, atstumas yra apie 50 m. Kitų tyrimui reikšmingų objektų nerasta. (1 t., b. l. 40-42). Pridėta fotolentelė su fotonuotraukomis iš įvykio vietos (1 t., b. l. 40-46).

2019 m. rugpjūčio 16 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele iš kurių matyti, kad apžiūrimas V. T., jo ūgis 178 cm, vidutinio kūno sudėjimo, vilki pilkos spalvos marškinėlius, pilkos spalvos striukę bei juodos spalvos kelnėmis. Apžiūrėjus jo kūną, ties dešinės rankos pečiu prie krūtinės, matoma pusapvalė išilginė spaudimo žymė, galimai palikta šūvio metu nuo šautuvo buožės (1 t., b. l. 62, 64-65).

2019 m. rugpjūčio 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad LSMUL Kauno klinikų vaikų skubios pagalbos skyriuje, gydytoja R. K. savanoriškai pateikė metalinę skeveldros dalį, ištrauktą iš A. P. nugaros (1 t., b. l. 72-73).

2019 m. rugpjūčio 15 d. apžiūros protokolu bei fotolentele, iš kurių matyti, kad apžiūros atlikimo vieta, esanti (duomenys neskelbtini), yra butas trečiame aukšte, durys tiesiai. Įėjus į butą patenkame į bendrą patalpą, kurioje yra virtuvė ir kambarys. Šalia durų yra drabužinė su stumdomomis durimis. Už drabužinės kambaryje yra kampinė lova. Lovos dalyje, arčiau drabužinės, pakėlus čiužinį tarp patalynės rasta, lygiavamzdžio šautuvo trys dalys. Tai buožė su vamzdžiu, sujungta diržui ir lovelis. Ant visų šių elementų yra tas pat numeris ,,r03178“. Šautuvo markės ir kalibro įskaityti nepavyko. Pauosčius šautuvo vamzdžio galą, jaučiamas sudegusio parako kvapas. šautuvas paimamas. Taip pat šalia rasta, trys lygiavamzdžio šautuvo šoviniai, kurių tūtelės dugnelyje yra užrašas ,,16“. Šoviniai paimami. Taip pat šioje lovos dalyje rasti, du brezentiniai krepšiai ir diržas lygiavamzdžio šoviniams dėti. Šie daiktai paimami. Kambario kairėje už lovos yra darbui skirtas stalas ant kurio įrankiai, medžiagos. Ant šio stalo rasta, skardinė, o jos viduje 17 vnt. šovinių su žaliu plastikiniu dangteliu ir trys šoviniai švino šaratu viršuje. Visų šovinių dugnelyje yra užrašas 8 mm. šoviniai paimami. Taip pat ant šio stalo rastas, karinis durklas makštyje, kuris paimamas. Ant kambario lango palangės, medinėje dėžutėje rasta, 5 vnt. skirtingų šovinių. Šovinys kurio dugnelyje yra užrašas ,,45 AUTO“ yra su pažeista kapsule. Vieno graižtvinio ginklo šovinys yra parudavęs, užrašai nematomi. Vienas graižtvinio šautuvo šovinys dugnelyje turi užrašą ,,30-06“. Vienas šovinys yra raudonu galiuku su užrašu ,,762x39“. Vienas šovinys yra mažo kalibro šautuvo. Visi šie šoviniai paimami. Tarp lovos ir virtuvės baldų, lubose yra išmuštas tinkas, kurio kryptis yra nuo lovos link virtuvės pakabinamų spintelių. Šiose virtuvės spintelėse yra padrikos kiauryminės ir ne kiauryminės skylutės. Vienoje, kurių rasta metalo gabalėlis, panašūs gabalėliai rasti ir spintelių su kiaurymėmis viduje. Šie metalo gabalėliai paimami, kitų tyrimui reikšmingų objektų nerasta. (1 t., b. l. 47-50). Pridėta fotolentelė su fotonuotraukomis iš įvykio vietos (1 t., b. l. 51-60).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-1000, kurioje nurodyta, kad 1) Tirti pateiktas šautuvas yra C kategorijos šaunamasis ginklas, tai lygiavamzdis, vienvamzdis, 16-to kalibro ,,IžK“ modelio medžioklinis šautuvas r03178, skirtas šaudyti 16-to kalibro centrinio įskėlimo šoviniais. 2) Šautuvas yra 1956 metų pramoninės gamybos. 3) Šautuvas šaudyti tinkamas. 4) Trys tirti pateikti šoviniai yra šaudyti tinkami C kategorijos šaudmenys. Tai 16-to kalibro, centrinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai, pramoniniu būdu užtaisyti 4,5 mm skersmens šratais. Šie šoviniai skirti šaudyti iš šio kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų. Jie tinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. 5) Keturiolika tirti pateiktų šovinių yra šaudyti tinkami C kategorijos šaudmenys. Tai pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsiniai (signaliniai) šoviniai, skirti šaudyti iš pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio skėlimo pistoletų, šaudančių dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais. Šoviniai netinka šaudyti iš pateikto šautuvo. 6) Trys tirti pateiktos šovinių tūtelės yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsinių (signalinių) šovinių, C kategorijos šaudmenų sudėtinės dalys. Dvi iš jų šautos, viena-demontuota. 7) Trys tirti pateikti šoviniai yra šaudyti tinkami savadarbiai šaudmenys. Tai pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsiniai (signaliniai) šoviniai, savadarbiu būdu užtaisytų netaisyklingos, rutulio formos pilkos spalvos, metalo 6 mm skersmens kulkomis. Šoviniai pritaikyti šaudyti savadarbiu ir perdarytu dujiniu-garsiniu pistoletu, kurio vamzdžio kanalo skersmuo artimas 6 mm. Šoviniai netinka šaudyti iš pateikto šautuvo. 8) Vienas pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, centrinio įskėlimo, Mosino tipo šovinys, skirtas pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro šautuvams, karabinams ir kulkosvaidžiams-A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams. Dėl metalo korozijos šovinys šaudyti netinkamas. Šovinys netinka šaudyti iš pateikto šautuvo. 9) Vienas pramoninės gamybos 30-06 kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį, skirtas pramoninės gamybos, 30-06 kalibro, centrinio skėlimo, medžiokliniam, graižtviniams šautuvams, yra šaudyt tinkamas C kategorijos šaudmuo. Šovinys netinka šaudyti iš pateikto šautuvo. 10) Vienas pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro (7.62x39) imitacinis šovinys, skirtas 7,62 mm kalibro (7.62x39) įvairių modelių graižtviniams A ir B kategorijų šaunamiesiems ginklams yra šaudyti tinkamas šaudmuo. Šovinys netinka šaudyti iš pateikto šautuvo. 11) Tirti pateiktas pramoninės gamybos 45 AUTO (45 ACP, 11,43x23 mm) kalibro centrinio įskėlimo Kolto tipo šovinio, skirto šaudyti iš pramoninės gamybos 45 AUTO ginklų-pistoletų ir pistoletų-kulkosvaidžių, A ir B kategorijų šaunamųjų ginklų, šautos kulka ir tūtelė yra šaudyti nebetinkamos šaudmens dalys. Jos netinka šaudyti iš pateikto šautuvo.12) Vienas pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinys, skirtas šaudyti iš graižtvinių, pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro, žiedinio skėlimo revolverių, pistoletų, šautuvų yra šaudyti tinkamas šaudmuo. Šovinys netinka šaudyti iš pateikto šautuvo. 13) Keturi metalo gabalėliai, išimti iš virtuvinių spintelių, tikėtina, yra šaudmens ar šaudmenų sviediniai. Nustatyti, kokio šaudmens, kokiems ginklams naudojamo, nėra galimybės. 14) Metalo gabalėlis, medikų išimtas iš A. P. žaizdos, tikėtina, yra šaudmens dalis-pramoninės gamybos, medžioklinio šovinio, užtaisyto šratų užtaisu, šratas. Tirti pateiktų medžioklinių šovinių šratai yra tokio pat dydžio bei svorio, kaip ir metalo gabalėlis, medikų išimtas iš A. P. žaizdos. Nežymus svorio netekimas galėjo atsirasti susiduriant su kliūtimis šūvio metu. 15) Tirti pateiktas durklas su makštimi nėra tirti pateikto medžioklinio šautuvo dalis. Klausimai ar tirti pateiktas durklas yra šaltasis ginklas, jei taip, kokiai kategorijai priskiriamas, iš kokių medžiagų ir kokiu būdu pagamintas, nėra balistinio tyrimo klausimai. Pastaba: eksperimentų metu 11 vnt. šovinių buvo sunaikinta (1 t., b. l. 78-89).

2019 m. rugpjūčio 16 d. policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos matyti, kad V. T. leidimų neturėjo (2 t., b. l. 150).

2019 m. spalio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus nutarime nurodyta, kad ginklai priduoti saugojimui į Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriaus ginklų saugyklą (1 t., b. l. 96-102).

2019 m. spalio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad paimti V. T. daiktai perduoti į saugyklą (1 t., b. l. 103-104).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia bent vienu iš šių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Pagal teismų praktiką viešoji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys, o įžūlus elgesys, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo akto. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių nori.

Visais atvejais BK 284 straipsniui taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių ar ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam kas neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žaloti pritaikytą daiktą.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo V. T. prisipažinimu, nukentėjusiųjų A. P., I. P., liudytojų P. P., E. K., J. K., P. S. parodymais byloje, esančiais surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad V. T. 2019 m. rugpjūčio 15 d. apie 21.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo balkone, aplinkinių asmenų akivaizdoje, tyčia elgdamasis įžūliai ir demonstruodamas ne pagarbą aplinkiniams, vieną kartą iššovė iš vienvamzdžio lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo Nr. r03178 į priešais namą, esančioje krepšinio aikštelėje žaidžiančius vaikus ir tokiais savo veiksmais nepilnamečiui nukentėjusiajam A. P. padarydamas žaizdą nugaroje ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl kaltinimo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai įgijęs ir neturėdamas leidimo, savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą-pramoninės gamybos lygiavamzdį vienvamzdį 16-to kalibro ,,IžK“ modelio, medžioklinį šautuvą Nr. 03178, skirtą šaudyti 16-to kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 3 vnt. pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, priskiriamų prie C kategorijos šaudmenų, skirtų šaudyti iš 16-to kalibro centrinio skėlimo lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų; 14 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsinių (signalinių) šovinių, priskiriamų prie C kategorijos šaudmenų, skirtų šaudyti pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio skėlimo pistoletų, šaudančių dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais; 3 vnt. šovinių tūtelių pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsinių (signalinių) šovinių, priskiriamų prie C kategorijos šaudmenų sudėtinių dalių (dvi iš jų šautos, viena-demontuota), skirtų šaudyti pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio skėlimo pistoletų, šaudančių dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais; 3 vnt. savadarbių šaudmenų, tai pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsinių (signalinių) šovinių, savadarbiu būdu užtaisytų netaisyklingos rutulio formos, metalo 6 mm skersmens kulkomis, pritaikytomis šaudyti savadarbiu ir perdarytu dujiniu-garsiniu pistoletu, kurio vamzdžio kanalo skersmuo artimas 6 mm; 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo Mosino tipo šovinį, priskiriamą prie A ir B kategorijų šaudmenų, skirtų šaudyti pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šautuvams, karabinams ir kulkosvaidžiams; 1 vnt. pramoninės gamybos 30-06 kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį, priskiriamą prie C kategorijos šaudmenų, skirtų šaudyti pramoninės gamybos 30-06 kalibro centrinio skėlimo medžiokliniams graižtviniams šautuvams; 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7.62x39) imitacinis šovinį, priskiriamą prie A ir B kategorijų šaudmenų, skirtų šaudyti 7,62 mm kalibro (7.62x39) įvairių modelių graižtviniams šaunamiesiems ginklams; 1 vnt. pramoninės gamybos 45 AUTO (45 ACP, 11,43x23 mm) kalibro centrinio įskėlimo Kolto tipo šovinį, priskiriamą prie A ir B kategorijų šaudmenų, skirtų šaudyti pramoninės gamybos 45 AUTO ginklų -pistoletų ir pistoletų-kulkosvaidžių; 1 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinį, skirtą šaudyti iš graižtvinių, pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo revolverių, pistoletų, šautuvų bei, kad neteisėtai įgijo ir neturėdamas leidimo, savo namuose, laikė nešaunamąjį ginklą-pramoninės gamybos durklą naudojamą prie 1940 metų 7,62 mm kalibro Tokarevo sistemos šautuvo, priskiriamą prie D kategorijos nešaunamųjų-šaltųjų ginklų iki kol 2019 m rugpjūčio 15 d. apie 22.30 val., policijos pareigūnai rado buto apžiūros metu ir paėmė, pasitvirtino, įvykio vietos apžiūros protokolais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-1000, atlikta 2019 m. rugsėjo 17 d., 2019 m. spalio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato perdavimo-priėmimo aktu, kuriame nurodyta, kad paimti V. T. daiktai perduoti į saugyklą. Nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo V. T. veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už viešosios tvarkos pažeidimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstančiomis medžiagomis gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – areštu arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už neteisėtą nešaunamojo ginklo ar kitokio žaloti pritaikyto daikto įgijimą ir nešiojimą galiu būti skiriama bauda arba areštas/

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis V. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (3 t., b. l. 74-81).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 1 dalis, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

V. T. padarė vieną nesunkų, vieną apysunkį nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos baigtos, kaltinamasis neteistas (3 t., b. l. 7), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 1-6), dirbantis (2 t., b. l. 149), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (3 t., b. l. 11), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė ir nesigydė (3 t., b. l. 12). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma BK 284 straipsnio, BK 253 straipsnio 1 dalies ir BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – areštas.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis V. T. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemones:

1. Uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, laikyti ir nešioti ginklą 5 (penkerių) metų laikotarpiui;

2. Konfiskuoti V. T. priklausančius daiktus: medžioklinį šautuvą Nr. „r03178“, 3 vnt. pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, 14 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsinių (signalinių) šovinių, 3 vnt. šovinių tūtelių (dvi iš jų šautos, viena-demontuota); 3 vnt. savadarbių šaudmenų; 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo Mosino tipo šovinį, 1 vnt. pramoninės gamybos 30-06 kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį; 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7.62x39) imitacinis šovinį; 1 vnt. pramoninės gamybos 45 AUTO (45 ACP, 11,43x23 mm) kalibro centrinio įskėlimo Kolto tipo šovinį; 1 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinį; nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos durklą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiui, į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas – nuo 2019 rugpjūčio 15 d. 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 10.31 val. (3 t., b. l. 19, 6-28, 40).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas 2 mėnesių laikotarpiui ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 36-40). Namų arešto taikymas jau pasibaigęs, todėl baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti panaikintina kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti – 2 vnt. šūvio pėdsakų dėžutėse, 1 vnt. vatos kamštis, esantis voke, saugomi policijos daiktų saugykloje, sunaikintini kaip menkaverčiai. Laisvalaikio marškinėliai, 2 vnt. krepšių, 1 vnt. šovinių diržas, saugomi policijos saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini V. T., o jam atsisakius sunaikintini. Kompaktiniai diskai, esantys baudžiamojoje byloje (1 t., b l. 7, 24, 35, 52, 2 t., b. l. 137), baudžiamojoje byloje ir paliktini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų areštą.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 20 (dvidešimt) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti subendrintą bausmę – 69 (šešiasdešimt devynių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. T. galutinę bausmę – 46 (keturiasdešimt šešių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti V. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. 22.30 val. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. 10.31 val., t. y. 12 parų, vieną laikinojo sulaikymo parai prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, kad V. T. yra atlikęs 12 parų arešto.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – naikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs V. T. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio V. T. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti V. T., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371), apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynis dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti V. T. baudžiamojo poveikio priemones:

1. Uždrausti naudotis specialia teise laikyti ir nešioti ginklą 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2. Konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės V. T. priklausančius daiktus: medžioklinį šautuvą Nr. „r03178“, 3 vnt. pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, 14 vnt. pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo garsinių (signalinių) šovinių, 3 vnt. šovinių tūtelių (dvi iš jų šautos, viena-demontuota); 3 vnt. savadarbių šaudmenų; 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo Mosino tipo šovinį, 1 vnt. pramoninės gamybos 30-06 kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį; 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7.62x39) imitacinis šovinį; 1 vnt. pramoninės gamybos 45 AUTO (45 ACP, 11,43x23 mm) kalibro centrinio įskėlimo Kolto tipo šovinį; 1 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinį; nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos durklą.

Daiktus, turintys reikšmės bylai nagrinėti – 2 vnt. šūvio pėdsakus dėžutėse, 1 vnt. vatos kamštį, esantį voke, saugomus policijos daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkaverčius.

Laisvalaikio marškinėlius, 2 vnt. krepšių, 1 vnt. šovinių diržą, saugomus policijos saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti V. T., o jam atsisakius sunaikinti.

Kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.