Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

2023 metų gegužės 11 d., apie 18.30 val., H. M. Laugalių gatvėje, Gargžduose, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,21 promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis H. M. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, supranta, kad pasielgė blogai ir parodė, kad 2023 m. gegužės 11 d. automobiliu važiavo iš Liepų g. į degalinę nusiplauti savo automobilio; nors teisės vairuoti neturi, tačiau vis tiek automobilį nusipirko. Įvykio metu apsvaigęs nesijautė. Anksčiau alkoholio tiek nevartodavo, tačiau po Šv. Velykų pradėjo; alkoholio gali atsisakyti ir nevartoti. Gyvena iš 170 Eur dydžio bedarbio pašalpos, santaupų, išlaikytinių, skolų neturi; naktimis būna namie.

Kadangi kaltinamasis H. M. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo H. M. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš 2023 m. gegužės 11 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjo S. O. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 11 d. dirbdamas kartu su Klaipėdos r. PK RS tyrėju M. S., apie 18.33 val., iš Klaipėdos AVPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad adresu Klaipėdos r., Gargždai, Kretingos pl. 1, į degalinę atvažiavo automobilis „Opel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus, bando įsistumti nuplauti automobilį, sunkiai sekasi. Atvykus nurodytu adresu, apie 18.39 val., pastebėjo kaip iš degalinės išvažiuoja nurodytas „Opel“ markės automobilis, kuris nuvažiavo link Laugalių g.; privažiavus prie nurodyto automobilio, panaudojus specialiuosius mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą automobilis buvo sustabdytas; priėjus prie automobilio vairuotojo pusės durelių, transporto priemonę vairavusio asmens pareikalavus pateikti vairuotojo pažymėjimą nustatyta, kad automobilį vairavo H. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Panaudojus alkotesterį Alcotest 7510 Br. ARPK-0190, patikros sertifikato Nr. 1936257, pirmuoju tikrinimu atliktu 18.42 val. H. M. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, antruoju atliktu 19.00 val. nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (b. l. 1-3).

Analogiškos aplinkybės nurodytos 2023 m. gegužės 11 d. įvykio suvestinėje ROIK 0123000264169 (b. l. 4-7).

Iš 2023 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta Gargžduose, Laugalių gatvėje; akmenimis grįstoje gatvėje sustabdytas automobilis „Opel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-19).

Iš 2023 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėtas tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameros įrašas, kuriame matosi, kaip policijos pareigūnai, važiuodami tarnybiniu automobiliu, įjungę garsinius spec. signalus, stabdo važiuojantį automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus policijos pareigūnų „body“ kamerų garso ir vaizdo įrašus matyti, kaip policijos pareigūnas prieina prie automobilio vairuotojo, kaip nustatyta H. M., kuris nurodė, kad prieš valandą vartojo alkoholį. Policijos pareigūnas alkotesterio kiekio matuokliu tikrina H. M. neblaivumą, pirmu pūtimu 18.42 val. nustatomas 2,21 promilių neblaivumas. Girdima, kaip H. M. pasakoja, kad važiavo nuplauti mašiną į plovyklą; važiavo iš namų, Liepų gatvės; nurodo, kad supranta, jog yra neblaivus. 19.00 val. alkotesterio kiekio matuokliu antrą kartą tikrinamas neblaivumas, nustatytas 2,42 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnas H. M. atlieka neblaivumo testą, paprašo H. M. rodomuoju pirštu paliesti nosies galą bei eiti tiesia linija. H. M. už tikrinimo rezultatus pasirašo (b. l. 20-22).

Iš 2023 m. gegužės 11 d. alkotesterio kiekio matuoklio parodymų ir neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad H. M. pirmu pūtimu 18.42 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, antru pūtimu 19.00 val. nustatytas 2,42 promilių neblaivumas (b. l. 23-26).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), paskutinis savininkas buvo A. S. (b. l. 28-29).

Iš 2023 m. balandžio 7 d. pirkimo pardavimo sutarties kopijos nustatyta, kad 2023 m. balandžio 7 d. A. S. automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pardavė H. M.; už automobilį sumokėta 400 Eur (b. l. 31).

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo H. M. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis H. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, jam keturis kartus taikyta administracinė nuobauda už tai, jog vairavo dviratį būdamas neblaivus, paskirtas baudas sumokėjęs, pats pripažino, kad įsigijo automobilį ir jį vairavo, net neturėdamas teisės vairuoti. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ir į tai, jog kaltinamasis pragyvena tik iš pašalpos (170 eurų), teismas sprendžia, jog skirti jam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą netikslinga; kaltinamasis negalėtų jos sumokėti, priverstinis išieškojimas irgi būtų sudėtingas, todėl bausmė nepasiektų savo tikslų. Įvertinus šias aplinkybes, H. M. skirtina arešto bausmė, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, paskirdamas jam intensyvią priežiūrą ir/arba vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad H. M. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, įvertinus jo asmenybę, jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau nustatant galinčius taisomai paveikti jo elgesį apribojimus.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas atleistam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 68 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis, net neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę gyvenvietėje, būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Prieš tai jam jau buvo ne kartą taikyta administracinė nuobauda už dviračio vairavimą esant neblaiviam, tačiau teisiamas pirmą kartą. Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, H. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant dvejų metų terminą.

Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad H. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „Opel Astra”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris pagal pirkimo – pardavimo sutartį priklauso jam. Automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl H. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam H. M.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog prokurorės prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

H. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam galutinę 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, H. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, H. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.