- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- N-62-571-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. B. 2008 m. sausio 8 d. atliko savavališką gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją be suderinto projekto ir statybos leidimo. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12, 23 straipsnius, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyrių. Ši A. B. veika kvalifikuota atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalį.
Institucija 2008 m. sausio 10 d. nutarime konstatavo, kad A. B., neturėdamas suderinto projekto ir statybos leidimo, savavališkai rekonstravo gyvenamojo buto (duomenys neskelbtini) patalpas, išgriaudamas sienas, atitveriančias patalpas nuo balkonų, ir taip padarė ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam skirta 2000 Lt bauda.
II.
A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti Institucijos nutarimą, jei teismas nuspręs, kad atlikti darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, arba nutarimą pakeisti, jeigu teismas manys, kad atlikti statybos darbai priskirtini rekonstrukcijai. Nurodė, kad prieš pradėdamas darbus kreipėsi į UAB „Darnios konstrukcinės sistemos“ ir jo užsakymu buvo parengtas buto sienų po palangėmis kirtimo techninis projektas. Pagal jį atliekant numatytus darbus, neigiamas poveikis statinio atraminėms konstrukcijoms nebūtų daromas. Dviejose patalpose su balkonais buvo iškirsta tik nedidelė sienos dalis nuo palangės iki grindų, paliekant esamas angas, t. y. jų plotis nepasikeitė, o buto sienos neatraminės dalies pašalinimas buvo įvertintas kaip paprastasis remontas. Dėl to jis nesikreipė dėl statybos leidimo išdavimo, nes tokiems remonto darbams gauti statybos leidimą neprivaloma. Buto sienų dalies po palangėmis kirtimo darbai nepažeidė daugiabučio namo gyventojų interesų, nes po atliktų darbų sienų atraminė galia nepakito. Kadangi po darbų pastato stiprumas nesumažėjo, daugiabučio namo gyventojams žalos nepadaryta.
Institucija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad A. B. atliko savavališką gyvenamojo buto rekonstrukciją be suderinto projekto ir statybos leidimo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12, 23 straipsnius ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 31 d. nutartimi A. B. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad tiek Institucijos nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodytos iš esmės tos pačios esminės faktinės aplinkybės ir tuo atskleista pažeidimo objektyvioji pusė – tai, kad A. B. atliko savavališką gyvenamojo buto rekonstrukciją be suderinto projekto ir statybos leidimo. Tai, kad Institucijos nutarime nurodytos papildomos aplinkybės, susijusios su konkrečiais savavališkos rekonstrukcijos veiksmais (savavališkai rekonstravo gyvenamojo buto patalpas išgriaudamas sienas, atitveriančias patalpas nuo balkonų), tik papildė protokole nurodytas aplinkybes ir tai vertinta kaip ATPK 286 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo – nutarime pateikti motyvus – įvykdymas. Nutarime išdėstyti Institucijos motyvai kaltinimo esmės nepakeitė. Institucijos priimtas 2008 m. sausio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įrodžius, jog A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 3 dalyje. Iš į bylą pateiktų buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukų, savavališkos statybos akto ir kitų įrodymų matyti, kad A. B. išgriovė sienas, atitveriančias patalpas nuo balkonų. Šių aplinkybių neneigia ir pats A. B.. Tokie statybos darbai atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje numatytą statinio rekonstravimo sąvoką. Vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, 2 punktu, statinio rekonstravimui yra privalomas įstatymo nustatyta tvarka gautas statybos leidimas bei statinio projektas. A. B. statybos leidimo neturėjo ir nepateikė, todėl jis neturėjo teisės atlikti buto rekonstravimo darbų. Todėl jis pagrįstai Institucijos nutarimu pripažintas padaręs ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkos statybos aktu, statybos sustabdymo aktu bei kitais įrodymais. A. B. motyvai ir paaiškinimai vertinti kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekis išvengti administracinės atsakomybės. Argumentai dėl to, kad jam paskirta nepagrįstai griežta nuobauda, atmesti. Byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą. Nesant nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, A. B. pagrįstai paskirta minimali sankcijoje nustatyta 2000 Lt bauda.
II.
A. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį bei Institucijos 2008 m. sausio 10 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, kad:
1. Teismas nevertino byloje pateikto papildomo įrodymo – 2008 m. kovo 6 d. ekspertizės akto, nors jo turinys reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui. Ekspertas jame padarė išvadą, kad statybos darbais, kuriais iškirstos buto išorinių sienų po palangėmis dalys, nebuvo padarytas neigiamas poveikis statinio mechaniniam atsparumui ir pastovumui (esminis statinio reikalavimas pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį). Sienos kaip atskiros konstrukcinės dalies funkcinės savybės dėl atliktų darbų nepablogėjo, be to, pati siena nebuvo pašalinta, nes ji ir toliau atlieka savo funkciją. Todėl atlikti darbai buvo pagrįstai vertinti kaip paprastasis remontas.
2. Nepanaikinus ginčijamos nutarties ir nutarimo, jis privalės savo lėšomis atstatyti sienas į pirmykštę padėtį, o tai pareikalautų didelių išlaidų. Po atstatymo atlikti darbai vėl būtų vykdomi iš naujo ir analogiškai, tad toks pertvarkymas vertintinas kaip neracionalus ir neprotingas.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis niekam žalos nepadarė ir tai jau vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte prasme. Jo kiti veiksmai (techninio projekto rengimas, kadastrinių matavimų atlikimas, bendradarbiavimas su Institucijos pareigūnais) vertintini kaip patenkantys į nebaigtinį lengvinančių aplinkybių sąrašą, įtvirtintą ATPK 31 straipsnyje.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydama:
1. Rengiant techninį projektą padaryta architekto konstruktoriaus išvada, jog atliekant projekte numatytus darbus neigiamas poveikis viso statinio laikančioms konstrukcijoms nebūtų daromas, laikytina tik prielaida. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, projektas turėjo būti suderintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinėje statybos komisijoje ir gautas statybos leidimas.
Šalies argumentai
2. Apelianto teiginys, kad darbai priskirtini paprastojo remonto darbų apimčiai, nepagrįstas, nes pagal Statybos techninį reglamentą nežymus fasado keitimas pagal 14,10.3 p. keičiami išorinėje atitvaroje elementai, tačiau išmatavimai (angų dydžiai) neturi skirtis nuo esamų daugiau kaip 10 procentų.
Motyvuojamoji dalis
3. Byloje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta pagrįstai. Netaikytina ir ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, nes nuostoliai ir žala tretiesiems asmenims gali atsirasti ateityje.
4. Iš neteisėtų veiksmų teisė negali kilti. Savavališka statyba yra neteisėti veiksmai ir skundžiamas nutarimas yra jų pasekmė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. B. gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko dviejų sienų, atitveriančių kambario patalpas nuo balkono, dalių pašalinimo darbus be suderinto projekto ir statybos leidimo. Šios faktinės aplinkybės nėra ginčijamos. Byloje keliamas tik atliktų statybos darbų teisinio vertinimo klausimas, o būtent, ar šie darbai laikytini statinio rekonstrukcija, ar remontu.
Minėtų sąvokų apibrėžimai pateikiami Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei detalizuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622. Vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 18 punkto bei reglamento VI skyriaus nuostatomis, statinio rekonstrukcija apibrėžtina kaip statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę. Naują kokybę esamas statinys įgauna, kai atliekamas bet kuris iš minėtuose teisės aktuose įvardytų darbų, tame tarpe ir pašalinamos ar naujai įrengiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos ar jų dalys (Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.6 punktas). Iš byloje pateiktų buto sienų po palangėmis kirtimo techninio projekto, savavališkos statybos akto ir kitų įrodymų nustatyta, kad gyvenamajame bute (duomenys neskelbtini), buvo pašalintos dviejų laikančiųjų sienų, atitveriančių kambarių patalpas nuo balkono, dalys po palangėmis, taip padidinant kambarių plotą. Toks statinio laikančiosios konstrukcijos dalies pašalinimas pilnai atitinka minėtose teisės normose apibrėžtą statinio rekonstrukcijos sąvoką, tad atlikti darbai pagrįstai nevertinti kaip paprastasis remontas, kaip tvirtina apeliantas. Ta aplinkybė, kad apelianto paruošto techninio projekto techniniuose nurodymuose nenumatytos papildomos konstruktyvios priemonės pastato stiprumui ir standumui užtikrinti, nes angų plotis ir aukštis lieka esamas, taip pat tai, kad jau atliktų statybos darbų ekspertizės pagrindu ekspertas padarė išvadą, jog pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas dėl atliktų darbų nesumažėjo, A. B. atliktų statybos darbų rūšies nepakeitė ir neatleido jo nuo pareigos prieš jų atlikimą gauti statybos leidimą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kuris, vykdant tokio pobūdžio statinio rekonstrukciją, yra privalomas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 2 punktas). Minėti apelianto surinkti dokumentai vertintini tik kaip pateiktini tam įgaliotai institucijai kartu su prašymu išduoti statybos leidimą, kuriuos įvertinus bei atsižvelgus į kitus teisės aktuose reglamentuotus faktorius, prašymas išduoti statybos leidimą galėtų būti tenkintas. Šių argumentų pagrindu spręstina, kad nagrinėjamoje byloje ATPK 159 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai.
Vertinant A. B. skirtos administracinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėtina, kad, vadovaujantis ATPK 20, 30² straipsnių nuostatomis, individualizuojant asmeniui skirtiną administracinę nuobaudą, jos rūšį bei dydį, būtina įvertinti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei administracinės nuobaudos tikslus. A. B. Institucijos nutarimu buvo skirta minimali 2000 Lt bauda. Galimybė skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali, taip pat švelnesnę administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti, yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis minėtame ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N16-561/2007, N17-103/2007, N1-1396/2007 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad A. B. veiksmais reali materialinė žala daugiabučio namo gyventojams padaryta nebuvo, kad darbai buvo atlikti pagal paruoštą techninį projektą, apibūdina jo padaryto pažeidimo pobūdį, leidžia jį vertinti kaip mažiau pavojingą, nedidelio masto, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, jos tėra pagrindas mažinti skirtiną administracinę nuobaudą iki minimumo, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Pagrindo keisti skirtą administracinę nuobaudą nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Remiantis tuo, kas pasakyta, apeliacinis skundas yra netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, o tuo pačiu ir Institucijos nutarimas, paliekami nepakeistais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.