Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-71-884/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
2-71-884/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Skaistė Valinskytė
Pareiškėjas
Z. L.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, A. M., V. J., Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Civilinė byla Nr. 2-71-884/2015Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00018-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 125.1; 125.3; 128.2.
Skuodo rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,sekretoriaujant Zentai Seduolytei,dalyvaujant pareiškėjai Z. L., jos atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,išvadą teikiančios institucijos atstovei Z. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. L. pareiškimą dėl tėvystės fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, A. M., V. J., Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) , yra A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) , tėvas. Taip pat prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) , yra A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , duktė, A. L. suteikti pavardę „J. Nurodė, kad ji buvo susituokusi su A. L., ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. L., jos tėvas yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , kuris (duomenys neskelbtini) . 1998 metų sausio mėnesį susipažino su A. J., pradėjo gyventi su juo faktiniuose santuokiniuose santykiuose, tvarkyti bendrą ūkį. Iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini) , A. J. dirbo (duomenys neskelbtini) o ji (duomenys neskelbtini) . Prieš gimstant vaikui persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) A. J. motinai M. J. priklausančius pastatus, kur gyveno apie ketverius metus. A. J. pradėjo girtauti, todėl nuo 2004 metų ryšius su juo nutraukė. Išsikėlė gyventi tuose pačiuose soduose pas kitus žmones. Dukrai yra žinoma apie tėvo mirtį, ji kalbėjo su dukra dėl pavardės, dukra nori turėti tėvo pavardę.

Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovė reikalavimus palaikė, pareiškėja papildomai paaiškino, kad susipažino su A. J. gyvendama (duomenys neskelbtini) , pradėjo bendrauti, vaikams jis buvo geras. Ji važiuodavo su juo pas jo motiną į sodą, padėdavo prie daržo darbų. Kai ji buvo nėščia penktą mėnesį, juodu apsigyveno J. motinai priklausančiame sodo namelyje, jo motina gyveno Klaipėdoje, į sodą tik atvažiuodavo. Gimus dukrai, į namus jas parsivežė A. J., kartu buvo ir jo motina M. J.. Pakeliui į namus užvažiavo į Civilinės metrikacijos skyrių užregistruoti vaiko, dukros tėvo vardas gimimo liudijime įrašytas „A.“, taip prašė J.. A. J. uždarbiavo soduose. Kadangi jis pinigus išleisdavo alkoholiui, ji žinodavo, kada jis gaus uždarbį, ir saugodavo prie parduotuvės, kad galėtų nupirkti šeimai reikalingų produktų. Ji pati augino daržoves, ožkas, gaudavo už vaiką 92 Lt, taip ir gyveno. Dėl A. J. girtavimo ji ir paliko jį, apsigyveno tuose pačiuose (duomenys neskelbtini) . Dėl išlaikymo vaikui nesikreipė, nes žinojo J. gyvenimo būdą. Jos šeima gaudavo socialines pašalpas, seniūnijoje pareikalavo dukters A. tėvystės nustatymo dokumentų, todėl kreipėsi 2014 metų spalio mėnesį į juridinį skyrių. Tuomet ir sužinojo, kad A. J. rugsėjo 1 dieną yra miręs. Dukra žinojo, kas yra jos tikrasis tėvas, buvo su juo mačiusis, dėl tėvo mirties išgyveno. Dukra nori, kad jai būtų suteikta tėvo pavardė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti, nurodė, kad byloje nepateikta neginčijamų įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad spėjamas A. L. tėvas yra A. J. ir pareiškėja su juo kartu gyveno iki 2004 m., bendrai auklėjo dukrą, A. J. dukrai ir pareiškėjai ir/arba tik dukrai teikė išlaikymą, nėra pateikta įrodymų ir/arba dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai nebuvo galimybės laikotarpiu nuo 2000-11-19 iki 2014-09-01 imtis veiksmų dėl dukters pavardės „L.“ pakeitimo į „J.“. Asmenys, galintys suteikti bet kokią informaciją realiai patvirtinant ir/arba paneigiant pareiškėjos teiginius dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (A. J. yra A. L. tėvas) mirę arba jų buvimo vieta nėra žinoma. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja nepalaikė santykių su buvusiu sutuoktiniu A. L.. Pagal liudytojų nurodytas gyvenamąsias vietas galima teigti, kad jie gali patvirtinti tik faktą, jog pareiškėja prieš gimstant vaikui persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) o liudytojų, kurie galėtų patvirtinti, kad Z. L. su A. J. gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini) sausio mėnesio iki atvykstant gyventi aukščiau nurodytu adresu, nėra. A. L. gimimo liudijime, kaip teigia pati pareiškėja grafoje tėvas, yra nurodyta A. L. pavardė, tačiau spėjamas vaikų tėvas A. J. buvo gyvas ir galėjo (14 m.) pripažinti tėvystę. Pareiškėja nurodo, kad A. J. su kuriuo gyveno laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) , pripažino dukrą, tačiau nepadavė pareiškimo Civilinės metrikacijos skyriui, kad dukrai būtų suteikta jo, t. y. tėvo A. J. pavardė, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja taip pat 14 metų nebuvo suinteresuota, kad A. J. būtų buvęs pripažintas A. L. tėvu. Pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su savo tėvu mažai bendravo, jis niekada jai nesakė, kad A. yra jo dukra, jai paklausus apie tai, jis nieko neatsakė, tik nuleido galvą. Ji negali patvirtinti, kieno tai yra vaikas.

Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, atvažiavęs pas močiutę M. J. (duomenys neskelbtini) esantį jos namelį, matė ten tėvą su moterimi, tada su ja susipažino, ten dar buvo mažas berniukas. Kaip sužinojo, Z. jau kurį laiką gyveno su sode su jo tėvu. Vėliau ji buvo išėjusi, kaip jam sakė tėvas, pas kitą vyrą. Po ilgo laiko apsilankęs pas tėvą matė Zitą laikančią ant rankų kūdikį, paklausus tėvo, kieno vaiką ji laiko, šis atsakė, kad tai Z. vaikas. Tėvas niekada nesakė, kad tai jų bendras vaikas. Prieštarauja tėvystės fakto nustatymui.

Suinteresuoti asmenys A. M., V. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jiems pranešta.

Liudytoja J. K. parodė, kad yra pareiškėjos duktė, kai gimė A., ji buvo paauglė ir gyveno pas močiutę, atvažiuodavo į sodus aplankyti mamos, mažosios sesers. Ji nelabai domėjosi motinos gyvenimu, tačiau prisimena, kad tuo metu ji gyveno su vyru, kurį aplinkiniai vadino „S.“. Su juo mama ir apsigyveno dėl to, kad nuo jo pastojo. Jos sesuo Alina žino, kas yra jos tėvas, yra važiavusi jo aplankyti, tačiau dėl bendravimo buvo problemų, kadangi jis vartojo alkoholį. Jai žinoma, kad sesuo, sužinojusi apie tėvo mirtį, išgyveno, verkė.

Liudytojas Z. M. parodė, kad Z. L. ir A. J. pažinojo kiekvieną atskirai, kai jie nebuvo pora. Pamatęs juos kartu net nustebo. Jis susitikdavo su A., su juo šventė Naujuosius metus iš 2000 – ųjų į 2001 – uosius, A. sakė, pasveikink mane, gimė dukra, tada A. buvo gal pusantro mėnesio. Jo motina gyveno (duomenys neskelbtini) , kai Z. išėjo iš J., po kiek laiko juodu kartu apsigyveno, jis veždavo A. pas J., jis su ja užsiimdavo, žaisdavo. J. prašydavo, kad jis atvežtų vaiką, sakydavo, kad Z. neleidžia matytis su vaiku.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad skyriui šeima žinoma nuo tada, kai atvyko gyventi iš (duomenys neskelbtini) . Šeima yra stebima dėl to, kad joje vartojamas alkoholis. Vienu metu netgi buvo sprendžiamas klausimas dėl vaikų paėmimo iš šeimos, tačiau šiuo metu krizė yra praėjusi, šeima tvarkosi. Lankant šeimą darbuotojams buvo žinoma, kad vienos mergaitės tėvas yra dabartinis mamos draugas, kuris buvo apklaustas teismo posėdyje, o A. tėvas yra kitas, tačiau kas jis ir kur gyvena, nebuvo žinoma. Vaikai turi teisę žinoti, kas yra jo tikrasis tėvas, kad jis būtų įrašytas gimimo liudijime, netgi tuo atveju, jeigu nebėra galimybės su juo bendrauti. Mano, kad pareiškėja ir liudytojai pasakė teismo posėdyje tiesą, nes kiek yra tekę bendrauti su pareiškėja, nėra buvę, kad ji išsisukinėtų ar meluotų. Todėl mano, kad tėvystė turėtų būti nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Kadangi pareiškėjos duktė yra gimusi (duomenys neskelbtini) , nustatant juridinę reikšmę turintį faktą vadovaujamasi iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiu Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu. Teismas privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t.y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą auklėjimą arba išlaikymą, arba įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (LAT 2001-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-279/2001, LAT senato 2005-12-29 nutarimas Nr.56 14.4 p.).

Pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad ji 1998 metais susipažino su A. J., jiedu pradėjo bendrauti, jai pastojus apsigyveno A. J. motinai M. J. priklausančiame sodo name, esančiame (duomenys neskelbtini) iš ligoninės po dukros gimimo A. J. parsivežė jas į tuos pačius namus. Liudytoja J. K. nurodė, kad yra buvusi aplankyti motinos ir sesers A. (duomenys neskelbtini) , ten gyveno vyras, kurį aplinkiniai vadino „S.“, jai buvo žinoma, kad mama su tuo vyru ir apsigyveno, nes pastojo. Liudytojas Z. M. nurodė, kad jis pažinojo Z. L. ir A. J., žinojo juos kartu bendraujant, A. J. jam sakėsi susilaukęs dukters. Vertinant pareiškėjos paaiškinimus, liudytojų parodymus, pažymėtina, kad jų nurodytose aplinkybėse prieštaravimų nenustatyta, į užduotus tikslinamuosius klausimus atsakinėjo nuosekliai, smulkesnėmis detalėmis papildydami savo paaiškinimus. Teismas neturi pagrindo vertinti minėtų asmenų parodymus kaip nepatikimus. Be to, ir išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad, bendraujant su Z. L., ji niekada nemeluodavo ir neišsisukinėdavo. Suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškimu, tačiau A. M., V. J. bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, nepasinaudojo teise užduoti klausimus pareiškėjai ir liudytojams bei pateikti savo nuomonę dėl minėtų asmenų teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių.

Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja ir A. J. gyveno bendrą gyvenimą, bendrai tvarkė ūkį iki vaiko gimimo, taip pat apie ketverius kartu gyveno po jo gimimo, A. J. pripažino tėvystę, rūpinosi vaiku kaip savo, todėl nustatytina, kad A. J. yra 2000 m. lapkričio 19 d. gimusios A. L. tėvas. Pareiškėjai nurodžius, kad reikalavimą dėl pavardės pakeitimo reiškė atsižvelgdama į dukters norą, A. L. suteiktina pavardė J.“.

Santuokos ir šeimos kodekso 57 straipsnyje nustatyta, kad vaikai, gimę iš nesančių santuokoje tėvų, nustačius jų tėvystę, turi tėvų ir jų giminaičių atžvilgiu tas pačias teises ir pareigas, kaip ir vaikai, gimę iš esančių tarpusavyje santuokoje tėvų. Šiuo metu galiojančiame Civilinio kodekso trečiojoje knygoje įtvirtintos tokios vaiko teisės, kaip teisė žinoti savo tėvus, bendrauti su giminaičiais, vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios (CK 3.161 str. 2, 3, 5 d.). Aptartų normų pagrindu darytina išvada, kad tėvystės faktas nustatomas ne kokiam nors vienam tikslui, tačiau siekiant užtikrinti visas vaiko neturtines ir turtines teises.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nu­sta­ty­ti, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , tėvas.

Nustatyti, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , yra A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , duktė.

A. L. suteikti pavardę J.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas A. L. neturtinių ir turtinių teisių užtikrinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Valinskytė