- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-1075-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02519-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- O. Z., D. K.
- Ieškovas
- O. Z.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Gintas Gustaitis
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės O. Z. atstovo advokato Ginto Gustaičio patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2491-454/2013 pagal ieškovės O. Z. ieškinį atsakovei D. K. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir atsakovės D. K. priešieškinį ieškovei O. Z., trečiajam asmeniui AB SEB bankas dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė O. Z. ieškiniu (b.l. 1-4, t. 2) prašo pripažinti negaliojančia dėl apgaulės ir įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo 2010 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovei O. Z. atsakovė D. K. pardavė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1095 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 127 700 Lt gautų pagal 2010 m. vasario 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė D. K. priešieškiniu (b.l. 1-3, t. 1) prašo pripažinti galiojančia pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pardavė, o O. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nupirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 403 500 Lt sumą, išsimokėtinai išdėstant mokėjimus iki 2015 m. vasario 8 d., mokant per mėnesį po 6 725 Lt į ieškovės sąskaitą banke.
Parengiamojo teismo posėdžio, įvykusio 2013 m. vasario 21 d., metu atsakovės D. K. atstovė advokatė Karina Račkauskienė pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinę bylą (b.l. 130, t. 2), kadangi D. K. yra pareiškusi ieškinį atsakovams UAB „MGS LT“ ir AB SEB bankas, tretiesiems asmenims Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarei V. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (b.l. 121-125, t. 2). Atsakovės vienas iš ieškinyje reiškiamų reikalavimų yra dėl 2008 m. gegužės 30 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu ji įgijo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą, pripažinimo negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, todėl teismo sprendimas šioje byloje turėtų tiesioginę įtaką sprendžiant klausimą ir dėl nagrinėjamoje byloje ginčijamo 2010 metais sudaryto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio teisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi (b.l. 131-132, t. 2) atsakovės atstovės prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo tenkino, civilinę bylą Nr. 2-2491-545/2013 sustabdė iki Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1188-264/2013 bei įsiteisės joje priimtas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal D. K. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriame vienas iš pareikštų reikalavimų yra pripažinti negaliojančia 2008 m. gegužės 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią D. K. įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kaip sudarytą fiktyviai, sprendė, kad 2008 metais sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu toks teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką byloje sprendžiant klausimą dėl 2010 metais sudaryto sandorio dėl ginčo turto perleidimo teisėtumo. Tiek Kauno apylinkės, tiek ir Kauno apygardos teismuose nagrinėjamose bylose yra keliamas sandorių dėl namo ir žemės sklypo perleidimo teisėtumo klausimas, todėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje priimtas galutinis sprendimas turėtų prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, dėl ko yra teismas manė, kad yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Patikslintu atskiruoju skundu (b.l. 145-146, t. 2) ieškovės O. Z. atstovas advokatas Gintas Gustaitis prašo panaikinti 2013 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir klausimą dėl civilinių bylų Nr. 2-2491-454/2013 bei Nr. 2-1188-264/2013 sujungimo perduoti spręsti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:
1. Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme yra nagrinėjamos vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, todėl būtų tikslinga sujungti šias bylas tam, kad jos būtų greičiau išnagrinėtos ir nebūtų pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 148-149, t. 2) atsakovė D. K. prašo apeliacinį procesą nutraukti arba pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantė neginčija teismo išvadų dėl priežastinio ryšio buvimo tarp nagrinėjamų bylų, todėl jau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti teisingos ir pagrįstos teismo nutarties. Prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamų bylų yra akivaizdus, kadangi Kauno apygardos teismui patenkinus ieškovės ieškinį ir pripažinus ginčo turto įgijimo sandorį negaliojančiu, ji nebūtų turto savininke, dėl ko jos pareikštas priešieškinys nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teisme negalėtų būti tenkinamas, kadangi prašyti pripažinti sandorį galiojančiu dėl jo formos gali tik turto savininkas. Jei Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje būtų priimtas atsakovei palankus sprendimas, ji neliktų ginčo turto savininke, todėl įgytų teisę ginčyti 2010 m. vasario 11 d. sutartį kaip apsimestinę dalyje dėl pardavėjo, o tuo atveju, jei teismo sprendimas būtų nepalankus atsakovei, ji palaikytų priešieškinį dėl sandorio pripažinimo galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Šalies argumentai
2. Apeliantė teismo posėdžio metu neišreiškė prašymo dėl civilinių bylų sujungimo, o, be to, civilinių bylų sujungimas neatitiktų CPK 136 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kadangi skirtingose bylose pareikšti reikalavimai nėra taip susiję, kad jų nebūtų galima išnagrinėti skyrium. Nagrinėjamose bylose yra skirtingi ginčo dalykai, t. y. ginčo objektu yra skirtingi sandoriai, skiriasi ginčo šalys, kadangi Kauno apygardos teisme atsakovais yra AB SEB bankas ir BUAB „MGS LT“, tuo tarpu Kauno apylinkės teisme ginčo šalimis yra ieškovė O. Z. ir atsakovė D. K.. Be to, kadangi Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje yra pareikštas tiek ieškinys, tiek ir priešieškinys, tai sujungus bylas bus sudėtinga nustatyti šalių procesinę padėtį, bus ypatingai apsunkintas bylos nagrinėjimas, nes byloje turės būti nagrinėjami iš esmės skirtingi 4 reikalavimai, dėl ko ginčai nebus išspręsti greičiau ir teisingiau. Kadangi atsakovė laisvai disponuodama jai priklausančiomis teisėmis nemato galimybės pareikštų jos reikalavimų nagrinėti vienoje byloje, nes jie iš esmės yra prieštaringi ir gali būti nagrinėjami tik skyrium, sujungus bylas šie reikalavimai taptų alternatyviais, kadangi vieno patenkinimas reikštų negalimą kito patenkinimą, o tokių alternatyvių reikalavimų reiškimas vienoje byloje prieštarautų proceso operatyvumo principui.
3. Atskirasis skundas paduotas praleidus terminą atskirajam skundui paduoti ir ieškovė neprašo jo atnaujinti, dėl ko apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas. Teismas neturi teisės pratęsti įstatymo nustatytus terminus, todėl teismas nepagrįstai pratęsė terminą atskirajam skundui paduoti. Be to, pateiktame prašyme dėl termino atskirajam skundui paduoti pratęsimo nebuvo nurodytos jokios svarbios priežastys, dėl kurių skundas negalėjo būti pateiktas laiku. Ta aplinkybė, jog ieškovė buvo pateikusi prašymą dėl jos įtraukimo į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu negalėjo niekaip sutrukdyti ieškovei laiku pateikti atskirojo skundo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Byloje ginčas kilęs dėl teismo sprendimo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą teigiant, jog civilinės bylos turėtų būti sujungtos ir nagrinėjamos kartu. Taigi yra iškilusi procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylų sujungimo ir privalomo bylos sustabdymo pagrindus, santykio aiškinimo problema, dėl kurios apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Nustatyta, kad 2013 m. vasario 21 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovė pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atsakovės atstovės teigimu, kadangi Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje priimtas teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką nagrinėjamoje byloje, todėl, sprendžiant klausimą dėl sandorio teisėtumo, bylos nagrinėjimas sustabdytinas. Ginčijama nutartimi remdamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu teismas prašymą patenkino ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1188-264/2013 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovėms BUAB „MGS LT“, AB SEB bankas, trečiasis asmuo Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė V. T., O. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo ieškovė prašo pripažinti 2008 m. gegužės 8 d. AB SEB banko kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria kredito gavėjai D. K. suteiktas 138145, 29 EUR (475800 Lt) sumai kreditas, apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir kredito gavėjo teises perkelti BUAB „MGS LT“; 2) 2008 m. birželio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje registruotos sutartinės hipotekos, kodas (duomenys neskelbtini) dalį, pagal kurią D. K. įkeitė nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniu: pastatu-gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestine nuo sutartinės hipotekos registracijos momento ir įkaito davėjo teises perkelti BUAB „MGS LT“; 3) 2008 m. gegužės 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 612, patvirtintą Kauno miesto 26-ajame Notaro biure, pripažinti negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyti duomenys bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui buvo žinomi priimant skundžiamą nutartį, kadangi, kaip matyti iš 2013 m. vasario 21 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo, civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas nustatė, kad ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais priimtas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išsiųsti teismo pranešimai. Nors civilinę bylą nagrinėjančiam teismui buvo žinoma apie Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bylą pagal D. K. ieškinį, paties ieškinio kopija buvo pateikta teismui (b.l. 121-125, t. 2), o ieškovės atstovas prieštaravo civilinės bylos sustabdymui teigdamas, kad taip yra vilkinamas bylos nagrinėjimas, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo, neanalizavo ir nesprendė, ar nėra tikslinga nagrinėjamas civilines bylas sujungti į vieną bylą. Pažymėtina, kad teisme 2013 m. kovo 13 d. buvo gautas ieškovės atstovo prašymas kreiptis į Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl bylų sujungimo (b.l. 138, t. 2), tačiau šis klausimas nebuvo spręstas.
Civilinių bylų susijungimo klausimas reglamentuotas CPK 136 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje yra susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Atskirajame skunde ieškovė teigia, jog kadangi nagrinėjamos bylos yra vienarūšės, kad jose dalyvauja tos pačios šalys, tikslinga šias bylas sujungti dėl to, kad jos būtų greičiau išnagrinėtos ir nebūtų pažeistas proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, ir jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Tuo tarpu pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismas privalo ex officio patikrinti gautus duomenis apie CPK 163 straipsnyje nustatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų buvimą ir nustatyti jų pagrįstumą. Vis dėlto teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai.
Pažymėtina, jog atskiruoju skundu tiesiogiai nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl priežastinio ryšio buvimo tarp nagrinėjamų bylų, tačiau nesutiktina, kad atskiruoju skundu neginčijant teismo išvados dėl priežastinio ryšio tarp nagrinėjamų bylų buvimo negali būti naikinama skundžiama nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo. Vien tas faktas, kad abi bylos yra tarpusavyje susiję, sudaro pagrindą spręsti dėl galimybės civilines bylas nagrinėti jas sujungus į vieną bylą, kadangi, tokiu atveju, bylos galėtų būti išnagrinėtos greičiau, ekonomiškiau ir teisingiau. Pripažintina, kad nagrinėjamos bylos nėra susiję tiek, kad jų nebūtų galima nagrinėti skyrium, tačiau tai, kad šios bylos yra vienarūšės, kad jose iš esmės dalyvauja tie patys asmenys (pažymėtina, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta ir ieškovė O. Z.), kad iš esmės nagrinėjami ginčai tarpusavyje susiję. Šiuo atveju galima laikyti, jog D. K. yra pareiškusi ieškinį ne tik BUAB „MGS LT“, AB SEB bankas kaip atsakovėms, bet ir ieškinį (pareikštą kaip priešieškinys) O. Z., laikytina, kad šiuo atveju yra dvi bylos pagal tos pačios ieškovės ieškinius skirtingiems atsakovams, dėl ko pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principo įgyvendinimą, turėjo savo iniciatyva spręsti dėl poreikio ir galimybės sujungti į vieną dvi tarpusavyje susijusias bylas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad priklausomai nuo sprendimo civilinėje byloje, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, priklausys tolimesnė atsakovės pozicija nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teisme ir, esant patenkintam jos ieškiniui, ji įgytų teisę ginčyti 2010 m. vasario 11 d. sutartį kaip apsimestinę dalyje dėl pardavėjo, nelaikytini kaip turinčiais esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi nėra galimas kartu tiek ieškinio pagrindo, tiek ir dalyko keitimas, dėl ko tokio reikalavimo pareiškimas apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje nebūtų galimas. Sutiktina, kad atsakovė turi teisę savo nuožiūra ginti savo pažeistas teises ir pasirinkti sau palankesnį bei priimtinesnį teisių gynimo būdą, tačiau tai nereiškia, kad vien tik atsakovės interesais turi vykti procesas. Civilinių bylų sujungimas nelaikytinas kliūtimi, užkertančia kelią teisių ir teisėtų interesų gynimui.
CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai apima tiek civilinę bylą nagrinėjančio teismo pareigas, tiek ir byloje dalyvaujančių asmenų pareigą rūpintis kuo greitesniu civilinės bylos išnagrinėjimu. Teismas turi imtis visų CPK numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, o byloje dalyvaujantys asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi rūpintis proceso ekonomiškumu privalo ne tik teismas, bet ir byloje dalyvaujantys asmenys. Nurodyti principai nėra savitiksliai, jais siekiama užtikrinti ne tik teismo, bet ir byloje dalyvaujančių asmenų materialinių ir intelektinių išteklių kuo ekonomiškesnį panaudojimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, paaiškėjus pirmiau nurodytoms aplinkybėms, turėjo spręsti dėl poreikio ir galimybės sujungti į vieną dvi tarpusavyje susijusias bylas, kadangi taip būtų realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, nes atskiras nurodytų bylų nagrinėjimas gali užvilkinti ginčo išsprendimą ir taip būtų neužtikrintas vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką – įgyvendinimas (CPK 2 straipsnis).
Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, jog gali būti pratęsiami tik teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai (CPK 77 straipsnio 1 dalis), kadangi CPK numato galimybę tik atnaujinti įstatymų nustatytą praleistą terminą (CPK 78 straipsnio 1 dalis), tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, tas faktas, kad pirmosios instancijos teismas, esant pareikštam prašymui dėl to, pratęsė terminą atskirajam skundui paduoti, o ne jį atnaujino, nesudaro pagrindo spręsti atskirąjį skundą esant paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Pažymėtina, kad CPK 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, jei iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą CPK nuostatą, į tai, kad teismas atskirąjį skundą priėmė ir nemanė jį esant pateiktą praleidus atskirojo skundo padavimo terminą, nėra pagrindo sutikti su atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktu prašymu nutraukti apeliacinį procesą. Vien formalus teismo padarytas teisės aktų nuostatų pažeidimas negali apriboti asmens teisės ginti savo teises teisme, o kartu ir pasinaudoti jam suteikta apeliacijos galimybe, siekiant patikrinti šiuo konkrečiu atveju priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendęs dėl galimybės ir poreikio siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus sujungiant nagrinėjamas bylas į vieną bylą priėmė skundžiamą nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo. Manytina, kad tik nesant galimybės sujungti nagrinėjamas bylas į vieną bylą tikslinga sustabdyti vienos iš bylų nagrinėjimą, nes, priešingu atveju, esant nurodytai situacijai, nepagrįstai būtų vilkinamas apylinkės teisme nagrinėjamos bylos nagrinėjimas ir be pagrindo didinamos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek ir teismo išlaidos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant panaikinti bet kokias abejones dėl keliamo klausimo, laikant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl poreikio ir būtinybės dėl civilinių bylų susijungimo, tokiu būdu pažeisdamas procesinės teisės normas ir principus, yra tikslinga naikinti skundžiamą nutartį ir kreiptis į Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl klausimo dėl civilinių bylų sujungimo išsprendimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti.
Civilinės bylos sujungimo su Kauno apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-1188-264/2013 klausimą perduoti spręsti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.