Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.8

2007 m. lapkričio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2007-02-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš R. Š. L. P. 314,00 Lt turtinei žalai atlyginti, bei pašto išlaidų valstybei 5,60 Lt.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis, 2006 m. gruodžio 21 d. apie 14.00 val. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagrobė svetimą L. P. priklausantį turtą: mobilaus ryšio telefoną NOKIA 6020-200 Lt vertės su SIM kortele 14 Lt vertės, piniginę-50 Lt vertės, kurioje buvo: asmens tapatybės kortelė, AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelė, dokumentai išduoti L. P. vardu, du kišeniniai kalendoriukai, 376 litai, 2 JAV doleriai, tai yra 5, 20 Lt vertės. Iš viso pagrobė L. P. priklausančio turto už 645,20 Lt vertės.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino tinkamai.

Kolegija pažymi, kad BPK 20 str. 5 d. nurodyta, jog teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismas nuosprendyje pasisakė, kodėl priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi nukentėjusiosios L. P. bei liudytojo parodymais. Byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiosios L. P., liudytojo R. K. parodymais bei iš dalies pačio nuteistojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metus bei kitais byloje esančiais įrodymais, kurie išsamiai aptarti nuosprendyje, neginčytinai patvirtina, jog R. Š. padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas.

Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo R. Š. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu. R. Š. nurodė, kad piniginę paėmė nukentėjusiosios prašymu, kuri bijojo, kad piniginėje nebūtų rasti narkotikai, o mobilaus ryšio telefoną paėmė savo iniciatyva, kad policijos pareigūnai nesužinotų kontaktų. Šių daiktų pavogti ir jų parduoti neturėjo tikslo. Tokie nuteistojo parodymai paneigti ne tik nukentėjusiosios L. P. bei liudytojo R. K. parodymais bet ir paties nuteistojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Todėl apylinkės teismas pagrįstai R. Š. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu įvertino kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Skunde nurodyti teiginiai, kad apylinkės teismas turėjo vertinti nukentėjusiosios L. P. bei liudytojo R. K. parodymus krytiškai, nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. P. ir liudytojas R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, jų nekeisdami, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Nukentėjusioji L. P. nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams pas ją daryti kratos jos namuose buvo R. Š., kurį nuvedė į kambarį, kur buvo palikta piniginė ir mobilus ryšio telefonas, o ją paliko virtuvėje. Išskyrimo metu ji neturėjo jokios galimybės pasišnekėti su R. Š.. Kratos metu pareigūnui paprašius pateikti asmens tapatybės kortelę tačiau nuėjusi į kambarį pastebėjo, kad kambaryje nebėra R. Š. bei iš buto buvo dingę piniginė ir mobilaus ryšio telefonas. Apie tai ji iš karto pranešė pareigūnams. Sulaikius R. Š. pas jį buvo rasti jos daiktai, tačiau piniginėje nebuvo 300 litų, o mobilaus ryšio telefone nebuvo SIM kortelės (b.l. 13-14, 107-108). Tokius savo parodymus ji patvirtino 2007-06-21 parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 10-11). Liudytojas R. K. nurodė, kad atvykus pas L. P. į butą daryti kratos jos bute buvo R. Š.. R. Š. buvo svetainėje, o L. P. buvo virtuvėje. R. Š. buvo išleistas į namus, ir tada buvo atliekama krata, kurios metu L. P. buvo paprašyta asmens tapatybės kortelė. Tačiau L. P. pareiškė, kad jos piniginė, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, pinigai, kiti daiktai, bei mobilus ryšio telefonas dingo ir tuos daiktus galėjo pavogti R. Š.. Praėjus dviems valandoms R. Š. buvo sulaikytas ir pas jį buvo rasti L. P. daiktai (b.l. 32-33, 102-103). Taigi, šie parodymai visiškai paneigia apelianto versiją apie neva buvusį jo ir nukentėjusiosios susitarimą, kad apeliantas paimtų iš jos buto piniginę ir telefoną.

Nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas, R. Š. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas.

Teismo už BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, apeliantui pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Šią veiką apeliantas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus nuosavybei. Esant šioms aplinkybėms, už vagystę paskirta bausmė savo rūšimi visiškai atitinka BK 56 str. 1 d. nuostatas ir akivaizdu, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai apelianto atžvilgiu jokia kita bausme negali būti pasiekti.

Apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką savo dydžiu yra mažesnė nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis, todėl nėra jokio pagrindo jos laikyti aiškiai per griežta. Skundžiamame nuosprendyje bausmės dydis motyvuotas, jis nustatytas laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikytos BK 54 str., 56 str. nuostatos. Apylinkės teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis nesunkus ir baigtas nusikaltimas. Taip pat buvo atsižvelgta į kaltinamojo asmenybę – nedirba, administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, kas rodo jo pavojingumą visuomenei ir nenorą taisytis, taip pat skiriant bausmę atsižvelgta ir į R. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Ši bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.

Tokiu būdu, atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę, R. Š. paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apylinkės teismui šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę BK 63 str. pagrindu subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2007-02-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, buvo paskirta 1 metų 8 mėnesių galutinė laisvės atėmimo bausmė. Apylinkės teismas R. Š. taikė šiuo atveju palankiausią galimą dalinį bausmių subendrinimo būdą, todėl ir nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta.

Nuteistojo R. Š. teiginys, kad teisiamojo posėdžio metu prokuroras įvertinęs šio nusikaltimo aplinkybes ir įrodymus prašė skirti galutinę bausmę 1 metus 4 mėnesius, tačiau teismas skyrė didesnę bausmę 1 metus 8 mėnesius, nepagrįstas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras vadovaujantis BK 63 str. 1,4,9 d. prašė paskirtą bausmę pagal BK 178 str. 1 d. subendrinti su 2007-02-06 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus devynis mėnesiams laisvės atėmimo (b.l. 109), tačiau apylinkės teismas kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies skyrė galutinę subendrintą bausmę vienerius metus aštuonis mėnesius, t.y. mažesnę nei prašė prokuroras.

Nuteistojo prašymas peržiūrėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-06 nuosprendžiu bausmių bendrinimą, negali būti tenkinamas. Nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis gali būti peržiūrimas tik nagrinėjant apeliacinį ar kasacinį skundą, o šiuo atveju nuosprendis įstatymo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, jis yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

N. R. Š. apeliacinį skundą atmesti.