- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1390-264/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė (pran.)
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
- 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-787/2012 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą patraukti vielinę tvorą ir krūmus iš ieškovui priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėtuose taškuose 4-3, 21,99 m pagal esančius riboženklius bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas notarui, o reikalavimo patraukti vielinę tvorą ir krūmus atsisakė, nes atsakovas savo noru patraukė tvorą ir krūmus pagal esančius riboženklius.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškinys pareikštas be pagrindo, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasmet rudenį jis išrauna želdinius. Rudenį jis gavo registruotą laišką iš ieškovo, kuriuo jis prašė pasitraukti tvorą, bet atsakovas to nedarė. Gavęs ieškinį taip pat netraukė nei krūmų, nei tvoros. Už riboženklio nieko nebuvo išrauta ir iškasta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu priėmė ieškovo A. M. ieškinio atsakovui V. M. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo atsisakymą; civilinę bylą nutraukė; grąžino ieškovui 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio; ieškovui priteisė iš atsakovo 17,50 Lt žyminio mokesčio ir 22,40 Lt turėtas išlaidas notarui bei 16,60 Lt pašto išlaidas valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas raštu, išsiuntęs pranešimą registruotu paštu, įspėjo atsakovą patraukti tvorą ir želdinius iš jam priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-08-10 įsakymu minėto žemės sklypo duomenys buvo patikslinti. UAB „Geosoma“ 2011-05-17 sudarė ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. UAB „Geosoma“ 2010-10-11 sudarė atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Teismas nurodė, kad ieškovui atsisakius ieškinio dėl tos aplinkybės, kad pareiškus ieškinį, atsakovas patenkino ieškovo reikalavimą, galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovui, nes skolininkas įvykdė prievolę kreditoriui. Nustačius, kad 2011-10-10 ieškovas raštu atsakovą buvo įspėjęs, jog jei atsakovas nepatrauks tvoros ir želdinių iš jo sklypo, jis kreipsis į teismą, iš to darytina išvada, kad atsakovas buvo informuotas apie ieškovo ketinimus ginčą spręsti teisminiu būdu, bei į tai, jog atsakovas ieškovo ieškiniu reiškiamą reikalavimą įvykdė po ieškovo ieškinio padavimo teismui, t. y. 2011-11-25, nors ieškinys buvo paduotas 2011-11-23 ir teisme teisėjo rezoliucija priimtas 2011-11-24, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, dėl jo veiksmų buvo pareikštas ir nagrinėjamas nepagrįstas ieškinys, ieškovas patyrė išlaidų reikšdamas ieškinį teisme, kurios priteistinos iš atsakovo, o atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. M. patikslintu apeliaciniu skundu (b. l. 127–129) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Teismui dar parengiamojo posėdžio metu ieškovo buvo pareikšta, kad ieškovo ieškiniui pagrindo nėra, o ieškovas savo ieškininių reikalavimų atsisako ir prideda įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, t. y. pateikia fotonuotraukas, kuriose neva matyti, kad ieškininiai reikalavimai įvykdyti. Nepaisant to, kad ieškovas atsisakė nuo ieškinio, teismas paskyrė bylos iš esmės nagrinėjimo laiką, tuo nepagrįstai didindamas atsakovo patiriamas bylinėjimosi išlaidas, o taip pat ir priėmė sprendimą byloje, nors procesinės įstatymo normos nurodo, kad šiuo atveju turi būti priimta nutartis.
2. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo ieškinys, kurio jis atsisakė, yra tenkintinas, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė, kad civilinę bylą nutraukia, o tai akivaizdžiai įrodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai neteisėtas ir nesuprantamas, todėl naikintinas.
3. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 str. 1, 3 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo sprendimą galioti. Nurodo, kad tvorą ir krūmus atsakovas patraukė, kai gavo iš teismo procesinius dokumentus. Šio reikalavimo atsisakė dėl to, kad atsakovas pašalino jo teisių pažeidimą po bylos iškėlimo teisme. Jo nuomone, teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovui nepripažinus ieškinio, o ieškovui reikalaujant iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas tik bylos nagrinėjimo metu galėjo išaiškinti šias aplinkybes (b. l. 118–119).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl įpareigojimo perkelti tvorą ir krūmus iš ieškovui priklausančio žemės sklypo plane pažymėtuose taškuose 4-3, 21,99 m pagal esančius riboženklius. 2012 m. sausio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo ieškovas ir atstovė advokatė L L. bei atsakovo atstovas advokato padėjėjas M. V., posėdžio metu patenkintas ieškovo prašymas iškviesti liudytojus, prijungti rašytiniai įrodymai, nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2012 m. vasario 29 d. 2012 m. vasario 29 d. teismo posėdžio, kuriame dalyvavo ieškovas ir jo atstovė, atsakovas ir jo atstovas, ieškovas bei jo atstovė pareiškė, kad atsisako nuo ieškinio reikalavimo dėl to, kad nebeliko ginčo atsakovui gera valia patraukus metalinę tvorą ir išrovus krūmus, prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Iš atsiliepimo į ieškinį bei paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti.
Pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio atsisakymas yra viena iš dispozityvumo principo pasireiškimo civiliniame procese formų. Dispozityvumo principo turinys yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Ieškovo teisė atsisakyti ieškinio nepriklauso nuo priešingos šalies ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų ir gali būti realizuota laikantis CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytų nuostatų. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą. Nagrinėjamu atveju apie ieškinio atsisakymą ieškovas ir jo atstovė pareiškė žodžiu, tai užfiksuota teismo posėdžio protokole. Byloje nėra atsisakymo formą atitinkančio pareiškimo, kuriame ieškovas ar jo atstovė savo parašu būtų patvirtinę, jog yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje. Tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės buvo išaiškintos, ieškovas teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, savo atsiliepime į apeliacinį skundą poziciją dėl ieškinio atsisakymo palaikė, nurodydamas, kad pašalinus jo teisių pažeidimą po bylos iškėlimo teisme, neliko ginčo, dėl to jis atsisakė ieškinio reikalavimo.
Ieškinio atsisakymo pareiškimo atveju nėra sprendžiama dėl bylos esmės, įrodymai, esantys byloje, nevertinami ir dėl jų nepasisakoma, be to, atsisakant ieškinio, skirtingai nei ieškinį atsiimant (CPK 139 str.), nereikalingas ir priešingos šalies sutikimas.
Tokiais atvejais, kai teismas priima ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukia, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas skirtingai, tai priklauso nuo ieškinio atsisakymo priežasčių, t. y. šiuo atveju būtina nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytą, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Taip pat esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Iš bylos proceso eigos, 2012 m. sausio 25 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad ieškovui palaikius ieškinį, atsakovui nepripažinus ieškinio, teismas turėjo pagrindo skirti nagrinėti bylą iš esmės, tačiau vėliau 2012 m. vasario 29 d. teismo posėdžio metu ieškovui atsisakius ieškinio, nepriklausomai nuo priešingos šalies pozicijos, šį atsisakymą apylinkės teismas priėmė, ištyręs ieškovo atsisakymo nuo ieškinio priežastis, pagrįstai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis dėl ieškovo ieškinio atsisakymo priežasčių įvertinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į bylos baigtį ir šalių procesinį elgesį. Nustačius, kad ieškovo 2011-10-10 raštu atsakovas buvo informuotas apie ieškovo ketinimus ginčą spręsti teisminiu būdu, jei atsakovas per 20 dienų nuo registruoto laiško gavimo gera valia nepašalins jo teisių pažeidimo. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2011-11-23 (t. y. daugiau nei po mėnesio po įspėjimo), ieškovas ieškinio atsisakė nurodęs tokio atsisakymo priežastį bei pateikęs įrodymus, jog jo teisių pažeidimas buvo pašalintas po ieškinio padavimo teismui. Atsakovo teiginiai, kad ginčo tvoros bei krūmų neperkėlė, nepagrįsti ir prieštarauja ieškovo ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų M. K., R. K. paaiškinimams. Liudytojos patvirtino, kad matė, kaip šį darbą atliko atsakovas su pagalbininkais, todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas pažeidė protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš atsakovo priteisė ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 25 procentus ieškovo sumokėto žyminio mokesčio – 17, 50 Lt, 22, 40 Lt išlaidas notarui už dokumentų kopijų tvirtinimą (b. l. 5, 9–13).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto paaiškinimai yra nenuoseklūs, o tai taip pat leidžia pagrįstai manyti apie atsakovo netinkamą procesinį elgesį ir kelia abejonių dėl jo paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismo 2012-02-29 protokole užfiksuota, kad atsakovas teigė, jog jis nepasirašė ir neteikė jokio skundo Kauno apygardos administraciniam teismui, nors 2012-01-25 posėdyje jo atstovas pateikė atsakovo skundo nuorašą su žyma apie jo gavimą teisme ir dėl to prašė stabdyti bylą (b l. 67–70, 78, 97). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas jam nesuprantamas, ir tuo pačiu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė, todėl prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto argumentai, kad paskyrus bylos nagrinėjimą iš esmės, nepagrįstai buvo didinamos atsakovo patiriamos bylinėjimosi išlaidos, atmestini, nes ieškovui iškėlus bylą teisme, atsakovas turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, atsakovo bylinėjimosi išlaidos padidėjo dėl jo paties netinkamo procesinio elgesio.
Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad nors teismas ir nurodė, kad ieškinys tenkintinas, tačiau motyvuojamoje dalyje teismas nevertino ieškovo pareikšto reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, o tik sprendė klausimą dėl ieškinio atsisakymo priežasčių ir bylos nutraukimo CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p. pagrindu bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tai iš esmės atitinka CPK 290 str. nutarties turinio reikalavimams.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju turėjo būti priimta nutartis, kaip numato CPK 140 str. 1 d., o ne teismo sprendimas, tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos bylos išsprendimui ir nesudaro pagrindo sprendimo panaikinti (CPK 329 str. 1 d.). Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.