- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-6986-932/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05497-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- E. Č.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Č., išnagrinėjusi E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Č. 2016 m. balandžio 10 d., apie 19.00 val., Vilniuje, Ozo g. 25, vairuodama automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi ir važiuodama atbuline eiga pro stovintį automobilį „BMW 118D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 114, 126 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama E. Č. neneigė apgadinusi svetimą automobilį, tačiau tvirtino tuo metu nemačiusi padarytų apgadinimų ir tyčia iš eismo įvykio vietos nesišalinusi. Išvažinėdama iš prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės stovėjimo vietos, judėjo atbuline eiga, vienu metu pajuto kontaktą, dėl ko išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo automobilius. Nuėjo prie automobilio „BMW“ ir jį apžiūrėjo, taip pat apžiūrėjo ir savo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nepamatė, dėl to pagalvojo, kad jai tik pasirodė, kad juto kontaktą. Galimai apgadinimų tuo metu nepamatė, nes buvo pavargusi (daug dirba ir mokosi, mažai miega), gal buvo nepakankamai atidi, tačiau jokio tikslo pabėgti ji tikrai neturėjo. Alkoholio ji nevartojo, visi dokumentai tvarkingi, teisę vairuoti turėjo. Jos automobilio bamperio apgadinimas buvo iš anksčiau, o numerio laikiklio apgadinimo ji nepamatė. Dėl savo veiksmų labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios.
Šalies argumentai
E. Č. rašytiniame paaiškinime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
E. Č. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš E. Č. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-55310373-16 matyti, jog jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio D. S. 2016-04-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-04-10, apie 21.15 val., gautas pranešimas apie apgadintą transporto priemonę (b. l. 3). Nukentėjusiosios transporto priemonės savininkė R. Š. parodė, kad ji 2016-04-10, apie 19.00 val., pastatė savo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. Maždaug po poros valandų grįžusi prie automobilio, už valytuvų rado užkištą lapelį, kuriame buvo nurodyta į jos automobilį įvažiavus sidabrinį automobilį, kuris iš parkavimo vietos važiavo atbuline eiga (b. l. 7, 8). Įvykį mačiusios V. N. paaiškinimo duomenimis, 2016-04-10, apie 19.00 val., automobilis „VW Golf“, iš parkavimo vietos važiuodamas atbuline eiga, įvažiavo į šalia stovinčio automobilio „BMW“ priekinį kairės pusės bamperį. Vairuotoja išlipo iš savo transporto priemonės, apsižiūrėjo ir išvažiavo (b. l. 9). Pats eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio schemoje, o transporto priemonių apgadinimai – transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole bei pridėtose fotonuotraukose (b. l. 5-6, 13-14).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. Č. nebuvo pakankamai atidi, nesilaikė saugaus atstumo, pravažiuodama pro stovintį „BMW 118D“ markės automobilį, jį kliudė bei apgadino. Tokie E. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (automobilio „VW Golf“ apgadinimas neinkriminuotas, kadangi jis priklauso E. Č. motinai, nenustatyta, kad ji automobilį paėmė prieš motinos valią, pastarajai nežinant, todėl nelaikytina svetimu turto minimo straipsnio prasme).
Surašytu administracinės teisės pažeidimo protokolu E. Č. taip pat buvo kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad eismo įvykio metu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinusi nukentėjusios R. Š. automobilį „BMW 118D“, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punktą. Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog E. Č. nebuvo pakankamai atidi, važiuodama atbuline eiga pro stovintį nukentėjusiosios automobilį „BMW 118D“, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Pastarosios kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių abejonių. Tuo tarpu kategoriškai teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė pažeidęs Kelių eismo taisykles ir sukėlęs eismo įvykį, pakankamo pagrindo nėra. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pakankamų duomenų, leidžiančių daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, jog E. Č. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai tikėdamasi išvengti gresiančios atsakomybės. Apklausiama E. Č. neneigė, jog, važiuodama atbuline eiga, pajuto kontaktą ir pagalvojo, jog atsitrenkė į kitą automobilį. Norėdama įsitikinti, ji išlipo ir abu automobilius (savo ir „BMW“ markės) apžiūrėjo, tačiau jokių apgadinimų nepamatė, po ko padarė išvadą, kad jai, matyt, tik pasirodė buvus kontaktą. Įvertinęs byloje esančius objektyvius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti, jog tokie E. Č. parodymai neatitinka tikrovės. Laikytina, jog pastaroji, būdama jauna vairuotoja, turinti vos vienerių metų vairavimo stažą, galėjo išties netinkamai įvertinti situaciją ir apgadinimų, kurie yra itin nežymūs, nepastebėti. Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, jog tiek nukentėjusiosios „BMW“, tiek ir pačios administracinėn atsakomybėn traukiamos E. Č. automobiliams buvo padaryti nežymūs apgadinimai, kurie net ir užfiksuoti iš arti, yra gana sunkiai pastebimi (b. l. 13-14). Būtent toks apgadinimų mastas galėjo suklaidinti jauną vairuotoją, nepaneigtina, jog pastaroji galėjo išties nepamatyti apgadinimų ir nesuprasti padariusi eismo įvykį ir būtent dėl tos priežasties, o ne dėl susiformavusios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir išvengti kilsiančios atsakomybės išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Tuo pačiu pažymėtina, jog pastaroji nesiėmė jokių veiksmų laikiklio apgadinimui pašalinti, taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo neblaivus ar egzistavo kitos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos jo tyčiai pasišalinti iš eismo įvykio vietos - automobilis apdraustas teisės aktų nustatyta tvarka, techninė apžiūra atlikta, teisę vairuoti transporto priemonę turėjo, kas tik patvirtina E. Č. nebuvus jokio motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Taigi nesant pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties konstatavimo, t. y. nenustačius subjektyviąją pusę patvirtinančių įrodymų, taip pat laikantis principo, kad visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jai buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat įvertinama E. Č. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti, vieną kartą bausta administracine tvarka, nuobauda galiojanti). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus E. Č. baudą, artimą ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktas, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. Č. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 40 eurų dydžio baudą.
E. Č. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).