- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- ATP-207-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00507-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato ( toliau Institucija ) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. Institucija surašė protokolą kaltinant tuo, kad jis, 2015 m. spalio 31 d. tarp 18 val. ir 18.55 val. (duomenys neskelbtini) , N. k., K. r., pagrobė svetimą - V. S. priklausantį turtą, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 108“, 40 Eur vertės, t. y., padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 50 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą M. G. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje įvykio ir sudėties ( ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Nurodo, kad apylinkės teismas bylą nutraukė nepagrįstai, nepilnai ir nevisapusiškai įvertinęs byloje esančias aplinkybes, neapklausęs L. L., kuris tyrimo metu apklausiamas nurodė matęs, kaip M. G. paėmė nukentėjusiosios V. S. telefoną, todėl toks sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą M. G. atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tokį sprendimą žemesnės instancijos teismas priėmė padaręs išvadą, kad buvo išnaudotos visos galimybės byloje nustatyti tiesą, nes vienintelis asmuo - L. L., galintis patvirtinti M. G. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą, kelis kartus kviečiamas į teismą šaukimais neatvyko. Be to, šio asmens parodymų negalima būtų vertinti patikimais, nes jis pats linkęs daryti pažeidimus, baustas ir už vagystes. Taip pat tęsti bylos nagrinėjimą manė netikslinga ir dėl to, kad iš nukentėjusios pagrobtas telefonas buvo rastas ir jai grąžintas. Tačiau Institucijos skundą nagrinėjantis teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir priimtu sprendimu visiškai nesutinka.
Vadovaujantis ATPK 248 straipsnio nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, <...> taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais ir kt.
Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepakankamai ir nevisapusiškai įvertinus faktines bylos aplinkybes.
Iš teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos matyti, kad V. S. kreipėsi į policijos įstaigą pranešdama apie tai, kad jai būnat pas draugą I. S., kur tuo pačiu metu buvo dar ir M. G. bei L. L., dingo jos mobiliojo ryšio telefonas. Tiriant jos nurodytas aplinkybes apklausiamas M. G. parodė, kad išėjus iš I. S. L. L. netrukus jam perdavė telefoną, kurį paprašė parduoti. Neįtardamas, kad telefonas vogtas, jis jį pardavė S. L. ( L. L. seseriai ), pas kurią pareigūnai radę telefoną paėmė ir grąžino nukentėjusiajai. Tokios pačios pozicijos M. G. laikėsi ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme.
Tuo tarpu paaiškindamas įvykio aplinkybes bylą tiriantiems pareigūnams L. L. nurodė, kad būnant pas I. S. matė, kaip M. G. nuėjęs į virtuvę paėmė ten padėtą ir prie kroviklio prijungtą V. S. telefoną ir iš karto išėjo iš buto ( b.l. 14). L. L. apylinkės teisme apklaustas nebuvo motyvuojant, kad jis kviečiamas šaukimais neatvyksta, o byla M. G. atžvilgiu nutraukta.
Aukščiau aptartų duomenų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad M. G. padarė ar nepadarė ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.
Pažymėtina, kad byloje kylančios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai tik tuomet, kai ištyrus visus įrodymus, nelieka jokios protingos galimybės tų abejonių pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus – imtis priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad liudytojai, galintys suteikti bylai reikšmingos informacijos kviečiami šaukimais neatvyksta, tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nesiėmė kitų įstatymo numatytų priemonių užtikrinti liudytojų dalyvavimą procese, pvz., juos atvesdinti ( ATPK 276 straipsnio 2 dalis) ir tokios priemonės taikymo galimybės net nesvarstė, skundžiamą sprendimą priėmė neįsitikinęs tyrimo metu L. L. paaiškinime nurodytų aplinkybių teisingumu ir patikimumu, tokiu būdu nesiėmė visų įmanomų priemonių bylai reikšmingiems įrodymas rinkti. Vien tai, kad L. L. yra baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, negali būti pagrindu išvadai, jog jis gali duoti neteisingus parodymus. Pažymėtina ir tai, kad nors telefonas nukentėjusiai grąžintas, tačiau ši aplinkybė gali būti reikšminga sprendžiant žalos atlyginimo, o ne sprendimo, susijusio su asmens kalte, klausimą.
Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant M. G. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog iškilusios abejonės dėl M. G. kaltės gali būti pašalintos atlikus papildomą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302 ¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Institucijos apeliacinį skundą tenkinti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.