Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims L. B., E. I., G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. B. sutuoktinė B. B.; po sutuoktinės mirties pareiškėjui liko bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – 3/26 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); po sutuoktinės mirties pareiškėjas V. B. ir toliau liko gyventi bute, kuriame gyveno su sutuoktine, savo lėšomis tvarkė butą, gerino jo būklę, mokėjo ir tebemoka už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius, žemės mokesčius; santuokos metu pareiškėjas su sutuoktine susilaukė vaikų – dukrų L. B. ir E. I. bei sūnaus G. B., kurie yra pilnamečiai; dėl palikėjos B. B. palikimo priėmimo niekas nėra kreipęsis į notarų biurą, paveldėjimo byla nebuvo užvesta; pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017-02-21 paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 441 straipsnis, b. l. 72-80).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad: V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir B. S. (B.), gimusi (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 49, 61); (duomenys neskelbtini) B. B. mirė (b. l. 6, 18; 49, 61); suinteresuoti asmenys G. B., E. I. ir L. B. yra pareiškėjo ir palikėjos B. B. vaikai (b. l. 16, 17, 51, 61); pareiškėjui V. B. ir palikėjai B. B. nuosavybės teise priklauso 3/26 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), butas su bendro naudojimo patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). (b. l. 7-13); VĮ Registrų centro Testamentų registre duomenų apie palikėjos B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentus, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktus nėra (b. l. 14, 15, 55); iš pateiktų mokėjimų, atsiskaitymo knygelės matyti, kad už suvartotas dujas, elektros energiją, vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą ir kt. paslaugas, teikiamas adresu (duomenys neskelbtini), yra atliekami mokėjimai (b. l. 19-42);

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, matyti, jog pareiškėjas V. B., kuris yra ir suinteresuotų asmenų tėvas, buvo palikėjos B. B. sutuoktinis, paveldintis pagal įstatymą su pirmos arba antros eilės įpėdiniais, o suinteresuoti asmenys – palikėjos B. B. vaikai bei įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsniai). Pareiškėjas V. B. nurodo su savo sutuoktine palikėja B. B. iki pat jos mirties gyvenę kartu (duomenys neskelbtini), o po palikėjos mirties per palikimui priimti nustatytą terminą ne tik liko gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietoje, bet ir visą kartu su palikėja užgyventą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nuo palikėjos mirties valdo kaip savininkas, tuo turtu rūpindamasis, mokėdamas visus mokesčius, naudodamasis likusiais buities daiktais kaip savais ir kaip savininkas spręsdamas kaip elgtis su visu palikėjos turtu bei asmeniniais daiktais. Palikėjos B. B. vaikai – įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai savo mamos turto nėra priėmę, prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo nepareiškė, o suinteresuoti asmenys L. B. ir E. I. patvirtino sutinkančios ir neprieštaraujančios, jog jų tėvas priimtų palikimą, atsiradusį po jų motinos B. B. mirties. Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi, o pareiškėjas ar suinteresuoti asmenys jų nenurodė ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl teismas vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Taigi, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas V. B. po savo sutuoktinės B. B. mirties (duomenys neskelbtini)išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį savo sutuoktinės palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti visą jos turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis ir juo disponuodamas, kaip savininkas spręsdamas kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2015-01-30, palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.13 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos 10,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 10,45 Eur (dešimties eurų 45 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.