Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2203-716/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-11
Bylos Nr.
1-2203-716/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01445-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
R. R.
Kaltinamasis
T. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2203-716/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01445-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, gynėjui advokatui R. R., nukentėjusiajai R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „G." inžinierium, nevedęs, teistas Vilniaus miešt apylinkės teismo 2013-06-21 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 223 str. 1 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, jis 2013-12-25 apie 11.01 val. Vilniuje, J. B. g. ties Ukmergės g. 282 pastatu, vairuodamas automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos savalaikiai nelėtino savo važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų pėsčiąją R. R., kuri buvo įžengusi iš dešinės į jo važiavimo krypties eismo juostą nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje ir partrenkė ją; eismo įvykio metu pėsčiajai R. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata; šiais veiksmais T. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja" , kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - / bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį) reikalavimus

T. K. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiavo Baltrušaičio gatve. Buvo saulėta diena, asfaltas blizgus. Pervažiavęs kelio kalnelį jis nepastebėjo, kaip į perėją įžengė moteriškė, kurią kliudė. Jis iš karto sustojo. Išlipęs nukentėjusiąją pasodino į automobilį. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Pabendravęs su jais buvo nuvežtas į priklausomybės ligų centrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų nusikalstamos veikos aplinkybės ir T. K. kaltė dėl padarytos veikos įrodoma ir kita byloje surinkta bei teisme ištirta medžiaga.

Nukentėjusioji R. R. tyrimo metu parodė, kad 2013-12-25 apie 11 vai. Vilniuje, ji nuo Laisvės pr. pusės priėjo J. B. g. važiuojamąją dalį priešais „Maxima" parduotuvę, sustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir pradėjo dairytis, ketindama pereiti į kitą gatvės pusę. R. R. matė, kad jai iš kairės nuo Laisvės pr. link perėjos artėja automobilis, kuris priartėjęs prie perėjos pradėjo lėtinti greitį. Tai pamačiusi, pėsčioji suprato, kad ją vairuotojas mato, dėl to lėtina savo greitį prieš perėją, ketindamas ją praleisti, dėl to ji nuo šaligatvio įžengė į važiuojamąją dalį ir pėsčiųjų perėja greitu tempu pradėjo eiti per gatvę link parduotuvės „Maxima". Tuo metu jai iš kairės važiavęs automobilis kliudė jos dešinę koją. Pajutusi kontaktą su automobiliu ir bijodama, kad automobilis nepervažiuotų jos pėdos, R. R. kiek galėdama traukėsi dešiniau link perėjos krašto ir tuo pačiu nuo automobilio, pradėjo belstis į variklio dangtį. Automobilis sustojo. Kas vyko toliau, R. R. dėl aptirto šoko neprisimena (b. l.30-31).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti užfiksuota eismo įvykio vieta Vilniuje, J. B. g. ties Ukmergės g. 282 pastatu, nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kelio danga asfaltas, šlapia, užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio: Automobilis Honda Accord valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi J. B. g. tarp Ukmergės g. 282 pastato ir Laisvės pr. 123 pastato; galinė dalis nukreipta link Laisvės pr., priekinė link J. B. g. 3 pastato, nuo priekinio dešinio rato iki važiuojamosios dalies dešinio krašto - 2,0 m., nuo galinio dešinio rato -1,9 m.; nuo priekinės automobilio dalies iki Laisvės pr. 123 pastato - 1,0 m. (b. l. 8-9).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis „Honda Accord", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta nebuvo (b.l. 12-13).

Iš specialistų išvadų matyti, kad R. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. 1.24); T. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.1.34).

Iš specialistės išvados, pateiktos susipažinus su R. R. medicininiais dokumentais, matyti, kad R. R. nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešinėje čiurnoje ir blauzdoje su išorinės kulkšnies lūžimu; sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu; sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 29).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, T. K. vairuodamas automobilį „Honda Accord“ buvo neatsargus ir neatidus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtino greitį dėl kelio dangos, tačiau tai darė nepakankamai ir nesavalaikiai, nes vėliau nesustojo, kad praleistų pėsčiąją R. R., kuri buvo įžengusi iš dešinės į jo važiavimo krypties eismo juostą nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, ir ją partrenkė. Eismo įvykio metu pėsčiajai R. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. T. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad važiuojant jį apakino saulė, todėl nepastebėjo pėsčiosios, dėl ko įvyko eismo įvykis. Kaltinamojo parodymus atitinka ir kiti duomenys, t. y. nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad einant per pėsčiųjų perėją jai koją kliudė T. K. vairuojamas automobilis. Faktines įvykio aplinkybes taip pat patvirtina kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas, fotolentelė, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio apgadinimai, medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad R. R. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai galimai padaryti aptariamo eismo įvykio metu.

Įvertinus tai, kad T. K. vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jų 158 punkto reikalavimus, dėl ko nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, jog T. K. yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ką įrodė duodamas nuoseklius parodymus tyrimo metu ir teisme, sutikdamas prireikus atlyginti žalą. Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Sprendžiat T. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis būdamas kartą teistas baudžiamuoju įsakymu padarė neatsargų nusikaltimą, teisme pripažino kaltę ir objektyviuosius veikos požymius, t. y. prisipažino padaręs šią veiką, susitaikė su nukentėjusiąją.

Teisme buvo gautas prašymas atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Spręsdamas dėl tokio prašymo teismas nustatė, kad kaltininko prisipažinimas buvo nuoširdus, o jo ir nukentėjusiosios susitaikymas realus ir tikras. T. K. praeityje kartą teistas ir jam teistumas nėra išnykęs, jis baustas už administracinius teisės pažeidimus, kuriuos darė būdamas labai jauno amžiaus, paskutinį kartą 2011-08-03. T. K. teigė sumokėjęs jam baudžiamuoju įsakymu skirtą baudą. Po padarytos nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas šiame procese, kaltininkas naujų nusikaltimų ar nusižengimų turimais duomenimis nėra padaręs. Tokios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad T. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismui buvo pateikta T. K. ir nukentėjusiosios R. R. sutartis dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje, kurioje šalys siekė susitarti ir dėl žalos atlyginimo. Teismas sutartį kaip įrodymą pridėjo prie bylos medžiagos, tačiau jos surašymo forma, daryti pataisymai ir prieštaringos nuostatos kelia ne vieną abejonę dėl tokios sutarties pagrįstumo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis kaip vieną iš privalomų sąlygų dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės numato tai, kad kaltininkas savo noru yra atlyginęs ar pašalinęs asmeniui padarytą žalą, arba yra susitaręs dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymas nenumato, kad šiuo atveju susitarimas dėl žalos atlyginimo ateityje turi būti rašytinės formos. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė ir išaiškino kaltininko bei nukentėjusiosios valią dėl susitarimo turinio, kad draudimo bendrovei neatlyginus R. R. pareikštos žalos pretenzijų, šią žalą atlygins T. K.. Tokios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltininkas ir nukentėjusioji susitarė dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusioji teismui pateikė įrodymus apie tai, kad ji „Seesam“ draudimo bendrovei 2014-07-09 pareiškė turtinės ir neturtinės žalos pretenzijas dėl 7667,90 Lt plius sumažėjusių pajamų dalis dėl gautos nedarbingumo išmokos (ir negauto darbo užmokesčio). Tokiu būdu žalos dydis yra aiškiai įvardintas. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl žalos atlyginimo be konkretaus termino, kurį nukentėjusioji vertino, o kaltininkas pripažino, kaip protingą laiką pagal privalomą atlyginti žalos dydį. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad šis susitarimas yra pakankamas pripažinti įvykdytą atleidimo nuo atsakomybės privalomą sąlygą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. 2 p.

Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiosios valią, teismas mato pagrindą T. K. taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąją

Atleidus T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas įvertinęs jo nusikalstamos veikos turinį, padarytas išvadas, būtinybę naudotis teise vairuoti darbinėje veikloje, kuri yra pajamų šaltinis ir pagrindas galimam nukentėjusiosios žalos atlyginimui, atsižvelgiant į teisingumo principus - pripažįsta, kad baudžiamosios atsakomybės pasekmės gali būti tinkamai realizuotos kaltininkui neskiriant jokios baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. K. pritaikius Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir bylą nutraukti.

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo sąlygų: T. K. privalo atlyginti R. R. turtinę ir neturtinę žalą, kurios neatlygins draudimo bendrovė, pagal 2014-07-09 pretenziją.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas