- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-372-672/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinės bylos Nr. A2.6.-372-672/2014m.Teisminio proceso Nr.4-12-3-00328-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.
2014 m. rugsėjo 24 d.
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą – Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK atstovui N. G., administracinėn atsakomybėn traukiamam A. D., jo atstovui advokatui V. G., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-13788005-14 A. D. dėl to, kad jis 2014 m. birželio 13 d., 14.20 val., Akmenės r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 43 km, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,60 promilės girtumo laipsnis). Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, todėl yra baustinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
A. D. teismo posėdyje paaiškino, kad jis nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, nes jis automobilio nevairavo. Jis įvykio metu, surašius pareigūnui ATP protokolą, su pažeidimu sutiko, nes bijojo, kad jį uždarys ir paims mašiną. Jis iš tiesų buvo išgėręs, nes važiuojant jam namo iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini), pakely jį sustabdė (duomenys neskelbtini) markės automobilio vairuotojas. Du vyriškiai keitė padangą ir jo klausė, ar neturi pompos. Bendraujant su minėtais vyriškiais, su vienu įsikalbėjo, kad jis jam matytas ir jie atsekė, kad maždaug prieš 10 metų jie kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Tada vyriškiai pasiūlė išgerti po taurelę už A. Taip jie dviese išgėrė gal pusantro butelio degtinės, kol kitos mašinos vairuotojas pradėjo skubinti, kad jiems reikia važiuoti. Vairuotojas sakė, kad pavarys jo mašiną į šoną. Tas vyras kaip mašiną pavarė, taip ji ir liko stovėti ant kelio, priekaba – ant šalikelės. Jis atsisėdo į vairuotojo vietą ir net variklio neužkūręs, užmigo. Jį prikėlė greitosios medicinos pagalbos sesutė, ji matavo jam kraujo spaudimą. Jo automobilis stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, automobilio priekaba – kelkraštyje. Sesutė paskambino ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jis suprato, kad bendrauja su policijos pareigūnais, pasirašė ATP protokolą. Pripažino tada, kad vairavo girtas, kad gailisi, nes tuo metu bijojo, kad jo nesuimtų ar neatimtų automobilio. Kokie tai buvo draugai, su kuriais jis pakelėje gėrė, jis nei pavardžių, nei jų gyvenamosios vietos nurodyti negali.
Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pažeidėjo asmeniškai nepažįsta. Tą dieną iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie neblaivų vairuotoją, kurio mašina stovi ant kelio. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, ant kelio važiuojamosios dalies buvo rastas skersai stovintis automobilis, buvo pažeidėjas, kaip vėliau paaiškėjo – A. D. ir greitosios medicinos pagalbos sesutė. Automobilio stovėjimo būdas ant kelio kėlė grėsmę eismui. Buvo patikrinti automobilio vairuotojo dokumentai, A. D. buvo nustatytas vidutinis girtumas, vyriškis pripažino važiavęs nuo (duomenys neskelbtini) pusės, alkoholinius gėrimus vartojęs iš vakaro, su pažeidimu sutiko. Gavę pranešimą, jie įvykio vietą atvyko gal per 10 minučių. Su vairuotoju bendravo normaliai, žmogus gailėjosi, kad dabar praras darbą. Jie geranoriškai sutiko palaukti, kol atvyks kitas vairuotojas paimti automobilio. Susidarė toks vaizdas, kad vairuojant nuo alkoholio ir karščio žmogus staiga užmigo, automobilio stabdymo žymių nebuvo. Jo tarnybiniame pranešime gal būt yra rašymo apsirikimo klaida, nes jis tikrai nestabdė šio automobilio važiuojančio. Nekilo abejonių, kad vairuotojas, aiškindamas aplinkybes, kad buvo gėręs iš vakaro, taip galėjo save apkalbėti.
Liudytojas E. N. teismui paaiškino, kad asmeniškai A. D. nepažįsta. Jie su kolega patruliavo ir gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime ant kelio važiuojamosios dalies pavojingai eismui stovi automobilis, vairuotojas yra galimai neblaivus. Pranešė greitosios pagalbos darbuotojai. Nuvykus į vietą, ant kelio važiuojamosios dalies, užstojęs vieną juostą stovėjo automobilis su priekaba. Vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumas, jis sakėsi, kad važiavo ir pasijuto blogai, todėl sustojo. A. D. prisipažino iš vakaro iki paryčių gėręs.
Liudytoja D. R. teismui paaiškino, kad A. D. žino iš matymo, teko susitikti iškvietimo metu. Ji dirba Akmenės greitosios pagalbos slaugytoja. Buvo neeilinis iškvietimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) mašinoje prie vairo yra žmogus be sąmonės, o gal ir miręs. Operatyviai nuvykę į vietą, rado kelio viduryje stovintį automobilį. Mašinoje prie vairo sėdėjo vyriškis, atrodė labai stipriai įmigęs, negalėjo iš pradžių net pažadinti. Pažadinus, ėmė klausinėti kas atsitikę, siūlė važiuoti į ligoninę. Vykti į ligoninę vyriškis atsisakė, pasakė, kad važiavo iš mamos, iš vakaro buvo šventęs vardadienį. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Vyriškis gal iš pradžių net nesuprato su kuo bendrauja, tik atvykus policijos pareigūnams, jis jautėsi geriau, su pareigūnais bendravo normaliai.
A. D. atstovas advokatas V. G. teismui nurodė, kad kyla klausimas, ar pats administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka realią situaciją, kad A. D. vairavo būdamas neblaivus. Jo niekas nestabdė, jis miegojo mašinoje išgėręs, bet, kad jis buvo sustabdytas vairuojantis automobilį, tokių faktų nėra užfiksuota, nėra nustatyta, kad jis išgėręs pavažiavo nors vieną metrą. Niekas nenustatė, kad A. D. vairavo neblaivus, nėra jokių įrodymų, todėl prašo administracinę bylą nutraukti.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį yra surašytas pagrįstai ir teisėtai ir šis faktas yra įrodytas. Policijos pareigūnas nebūtinai turi stabdyti transporto priemones, kad būtų nustatytas faktas, kad vairuotojas neblaivus. Pats A. D. įvykio vietoje neneigė vartojęs alkoholio iš vakaro. Su policijos pareigūnais bendravo adekvačiai, suprato kuo yra kaltinamas, pripažino padaręs pažeidimą. Tik teismo posėdyje A. D. ėmė neigti vairavęs išgėręs, bet tai laikytina kaip jo gynybinė pozicija. Prašo pripažinti A. D. padarius administracinį teisės pažeidimą ir nubausti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, skirti sankcijos ribose numatytą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924-12; Nr. N261-1194-12).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2219-11). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtų normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007). A. D., teismo posėdyje neigė savo pirminius parodymus, užfiksuotus 2014-06-13 paaiškinime administracinio teisės pažeidimo protokole (1-2 b.l.), tvirtina, kad jis, išgėręs su draugais alkoholio jau pakeliui į namus, todėl paskui automobilio nevairavo. Įvykio metu prisipažino vairavęs, nes bijojo būti sulaikytas ir bijojo, kad pareigūnai paims mašiną. Toks A. D. paaiškinimas teisme, kad jis gėręs su draugais, kelia abejonių ir vertintina kaip jo gynybos būdas. A. D. negalėjo įvardinti šių asmenų, nurodyti jų adresų. Nelogiškas ir jo aiškinimas, kad blaivus draugas pavarė jo mašiną ir pastatė ją taip, kaip rado greitosios pagalbos darbuotojai ir policijos pareigūnai, t. y. ant važiuojamosios kelio dalies. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad A. D. vairavo automobilį, tačiau byloje esančių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad automobilį vis dėlto jis vairavo, kadangi jis buvo rastas sėdintis vairuotojo vietoje, į įvykio vietą atvykus greitosios pagalbos darbuotojams, o vėliau ir policijos pareigūnams, kitų asmenų šalia automobilio nebuvo. A. D. greitosios pagalbos slaugytojai pripažino iki paryčių gėręs, kad važiuoja iš (duomenys neskelbtini) kaimo į (duomenys neskelbtini). Atvykusiems policijos pareigūnams taip pat pripažino, kad šventęs vardadienį. Jokios kalbos, kad kelyje buvo sutikęs draugus ir, kad su jais gėrė, nebuvo. Liudytojai D. R., M. J., E. N. patvirtino, kad A. D. pripažino iš vakaro iki paryčių gėręs ir, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės namo į (duomenys neskelbtini).
Teismas ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-13788005-14 ir jame pateiktą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kuriame nurodo, kad su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi; policijos patrulio M. J. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes; pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo 2014 m. birželio 13 d., 14.29 val., atlikus asmens blaivumo testą Nr. 2367, A. D. nustatytas 1,60 promilės girtumas, rodmenis; pažymą apie asmens duomenis; VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymą, kuri patvirtina, kad A. D. pažeidimo metu vairuoto automobilio Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra V. S.. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančių duomenų matyti, kad baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų nėra, teistas. Iš pateikto pranešimo apie įvykį registracijos lapo matyti, kad pranešta, jog kelyje (duomenys neskelbtini), apie 10 km iki Jautmalkių kaimo, mašinoje užmigęs visiškai girtas vyriškis.
Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad A. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Administracinėn atsakomybėn jis buvo patrauktas pagrįstai, o jo padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota teisingai.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas iš pavojingiausių ir šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Vairuotojas privalo įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau pačiam, tiek savo šeimos nariams, tiek kitiems eismo dalyviams. Įstatymo leidėjas numatydamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą atsižvelgė į visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą.
Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą A. D. padarė būdamas teistas.
Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgė į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų, pažeidėjo asmenybę – anksčiau baustas už administracinius teisės pažeidimus, tačiau jo atžvilgiu galiojančių administracinių nuobaudų nėra, teistas; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, A. D. skirtina didesnė nei minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu didesniam nei minimalus minėto straipsnio sankcijoje numatytas terminas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pripažinti A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2200 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams nuo nutarimo priėmimo dienos.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Nemokant įmokų nustatytais terminais, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.
Nutarimo nuorašą išsiųsti A. D. ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai.