Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Šiaulių apygardos teismo 1998 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 120 straipsnį, 271 straipsnio 1 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams su ¼ turto konfiskavimu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu su Šiaulių apygardos teismo 1998 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/4 turto konfiskavimu;

3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 44 straipsnio 4 dalimi su Joniškio rajono apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 24 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54² straipsniu, paleistas lygtinai, neatlikęs 8 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės;

4) Joniškio rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 1 dalimi su Joniškio rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme su 1/2 turto konfiskavimu;

5) Joniškio rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Joniškio rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 10 dienų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 8 dalimi su Joniškio rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu subendrinta, 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – 220 Lt vertės turto konfiskavimą; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, paleistas lygtinai 6 mėnesiams 12 dienų; Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 28 d. nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti 6 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės;

7) Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu su Joniškio rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme su 280 Lt vertės turto konfiskavimu;

8) Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi su Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, paleistas lygtinai 4 mėnesiams 15 dienų;

9) Joniškio rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi su Joniškio rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

13) Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme;

14) Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2020 m. lapkričio 13 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę;

15) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 18 parų arešto bausme;

16) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta, galutine 77 parų arešto bausme, 2021 m. lapkričio 9 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

17) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. K. 2021 m. lapkričio 12 d., apie 13 val. 15 min. namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, iš asmeninių paskatų vieną kartą kumščiu smogė V. K. į veido sritį, po ko tą pačią dieną, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, apie 20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą spyrė gulinčiam lovoje V. K. į krūtinę ir vieną kartą kumščiu smogė į veido sritį, bei pastarajam nuvirtus ant grindų, tris kartus spyrė į kairį šoną, taip nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė dešinio bei kairio viršutinių žandikaulių lūžius, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžį, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. K. nurodė, kad tądien buvo namie, kai atėjo V. (E. V.) ir davė pinigų parnešti alaus. Nuėjo iki parduotuvės, o grįžęs ir įėjęs į laiptinę pamatė ten jau stovintį kaltinamąjį. Šis, liudytojo teigimu, iš karto davė jam į veidą. Išbėgęs į lauką pašaukė E. V. ir jis juos išskyrė. Abu pasakė kaltinamajam: „Eik iš čia, pamiršk tą adresą“, bet jis po langu dar apie 15 minučių skambinėjo kažkam telefonu ir paskui išėjo. Išgėrus alų, E. V. išėjo, o jis atsigulė miegoti. Buto durys buvo atrakintos, bet uždarytos. Gulėdamas staiga pajuto spyrį į krūtinę. Atsikėlė, o tada kaltinamasis jam vėl trenkė. Parkritusiam prie židinio, kaltinamasis jam dar spyrė ir išeidamas pasakė, kad Joniškyje jam gyvenimo nėra. Tuomet paskambino E. V. ir jis atvažiavo dviračiu. Pamatęs, kad iš nosies bėga kraujas, liepė kviesti greitąją med. pagalbą. Jis buvo išvežtas į ligoninės priimamąjį. Ligoninėje nustatė, kad lūžę šonkauliai, padarė magnetinį galvos tyrimą ir iškvietė policiją. Pasakė, kad skilęs žandikaulis, akiduobė, lūžę du šonkauliai. Iš priimamojo su policija grįžo į namus, pareigūnai nufotografavo vietą prie židinio, kur ant malkų buvo kraujo, o šeštadienį jis vėl važiavo į policiją duoti parodymų. Apklausos policijoje metu nurodė teisingas įvykio aplinkybes. Konfliktas įvyko dienos metu, apie 13 val. (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena vienas. Pasak nukentėjusiojo, E. V. yra jo draugas, susitinka beveik kiekvieną dieną, pasišneka, geria. Dažnokai išgėrinėja kartu. Pats gyvena iš socialinės pašalpos. Kaltinamasis, anot jo, yra vieną kartą pas jį buvęs, gal vasarą su kažkokiu draugu, išgėrė ir išmiegojo jo namuose, jokių konfliktų nebuvo. Konflikto dieną pas jį namuose kaltinamasis buvo iš viso tik antrą kartą. Nukentėjusiojo teigimu, M. K. nėra nei jo draugas, nei pažįstamas. Konflikto dieną liepė jam užmiršti jo adresą. Nei jo pavardės, nei vardo tada dar nežinojo. Nežino, ar E. V. pažįsta kaltinamąjį, bet jo vardą ir pavardę žino. Su E. V. iki konflikto laiptinėje apie kaltinamąjį nėra kalbėję, tik po to. Kodėl šis atėjo į jo butą, nežino. Tą dieną, išeidamas pirkti alaus buvo blaivus, o kai grįžo, prie 1-ojo buto kaltinamasis jau stovėjo. Paties nukentėjusiojo butas yra III, šiek tiek toliau. Kaltinamasis jam nieko nesakė, iš karto trenkė į kairį skruostą, smūgio jis nesitikėjo. Dieną skausmo nejuto. Išvarę kaltinamąjį, su E. V. ėjo gerti alaus. Nukentėjusiojo teigimu, jokio trečio asmens jo bute tądien nebuvo. Tą vakarą nesitikėjo, kad kaltinamasis gali grįžti, liepė užmiršti tą adresą, bet šis dar po langu apie 15 minučių stovėjo su telefonu rankose. Kitą smūgį į krūtinę pajuto vakare, apie 20 val., gulėdamas lovoje. Kaltinamasis tada dar jam pasakė: „kai nėra V., nebemandras jau“. Nukentėjusysis patikino, kad laiptinėje pirmas kaltinamajam netrenkė, šis pirmas jam trenkė, paskui lauke abu susikibo ir spėjo pašaukti E. V.. Stūmė kaltinamąjį nuo savęs, kad daugiau nebemuštų. Vakare jau miegojo, kai gavo smūgį į krūtinę ir pakilo. Patvirtino, kad buvo išgėręs. Dviese buvo išgėrę 4 litrus alaus, 6 procentų stiprumo. Kai nuėjo miegoti, buvo apsvaigęs, priimamajame įpūtė 2,20 promilės, tačiau įvykio aplinkybes atsimena. Kai atvažiavo policija, apklausė jį, paskui po apžiūros parvežė į namus, nufotografavo įvykio vietą, kruvinas malkas. Nukentėjusysis parodė, jog pirmas kaltinamajam tikrai netrenkė, šis jam spyrė į krūtinę. Tuo metu miegojo ant nugaros, o jis stovėdamas spyrė jam į krūtinę. Spėjo pamatyti, kaip šis atitraukė koją, nes kambaryje buvo šviesu, tuomet atsikėlė ir gavo smūgį į tą pačią veido pusę. Po smūgio trakštelėjimo nepajuto. Jam parkritus prie židinio, kaltinamasis dar du, ar tris kartus spyrė į šoną. Šonkauliai, nukentėjusiojo nuomone, lūžo nuo to. Kraujosruvų nebuvo, tik iš nosies bėgo kraujas. O išeidamas kaltinamasis dar pasakė, kad jam (nukentėjusiajam) čia gyvenimo nebus. Medikai jam nustatė šonkaulių lūžius, yra išrašas iš priimamojo. Anksčiau jokių įvykių, dėl kurių galėjo būti lūžę šonkauliai, nebuvo. Anksčiau yra šonkauliai lūžę, bet po šio įvykio lūžo dar du, specialistas, anot jo, neteisingai nurodė, kad tai seni lūžiai, kadangi yra išrašas iš priimamojo. Visą mėnesį skaudėjo šoną, todėl negalėjo būti dėl senos traumos, nes buvo lūžę prieš kiek metų. Be to, skilęs žandikaulis, akiduobė, pirko vaistus, gydėsi pats, pas gydytoją nesilankė, šiuo metu jau pasveikęs. Su 500 Eur žalos atlyginimu sutinka, supranta turintis teisę kreiptis su civiliniu ieškiniu civilinio proceso tvarka po šios bylos išnagrinėjimo. Pasak nukentėjusiojo, kaltinamasis Joniškyje nuolat smurtavo, tai žino iš pažįstamų. Iki įvykio to nežinojo, tik po įvykio sužinojo. O pats nėra linkęs smurtauti, nors anksčiau yra teistas, tačiau ne už smurtą, o už mašinos vagystę 1991 m., bausmę atliko 1993 m.

4. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. V. parodė, kad tą dieną atėjo pas V. K., davė jam pinigų, kad parneštų alaus, o pats pasiliko laukti. Apie 15-20 min. sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, kai išgirdo, kad jį šaukia. Kol išbėgo iš buto V. K. ir M. K. pamatė jau lauke įkibusius vienas kitam į atlapus. Išskyrė juodu ir M. K. išvijo. Tąkart nematė, kas kam sudavė smūgius. Negalėjo pasakyti, ar kaltinamasis tuomet buvo girtas. Tada dviese su V. K. grįžo į kambarį ir užsirakino duris. Kaltinamasis dar apie 10-15 minučių telefonu skambino po langais. Su nukentėjusiuoju išgėrė 4 litrus alaus. Jam tiek užteko ir jis nuėjo pamiegoti. Prabudo apie 19 val. vakaro, V. K. miegojo. Jo nežadino, sėdo ant dviračio ir išvažiavo į barą. Apie 21.05 val., barui užsidarant, paskambinęs nukentėjusysis jam pasakė: „mane primušė K.“. Važiavo aplinkkeliu, norėdamas tą „žioplį“ pagauti, bet nesutiko. Kai parvažiavo pas nukentėjusįjį buvo apie 21.30 val., V. K. visas kairysis skruostas buvo mėlynas ir už šonkaulių buvo susiėmęs, dar minėjo kaltinamąjį pasakius: „Naglas, kai V. nėra šalia“. Jis V. K. liepė kviestis greitąją, bet jis sakė, kad nereikia. Paskui atsigulė ir pradėjo neaiškiai kvėpuoti, lyg plautis būtų pradurtas. Todėl jam pasakė, jog gana, arba pats išsikvies greitąją, arba jis iškvies. Greitosios medikai vietoje pasakė, kad lūžęs šonkaulis, suleido vaistus ir išsivežė. Paskui jį pareigūnai parvežė ir viską nufotografavo – nuo pat lovos iki židinio buvo prilašėję kraujo. Liudytojas parodė, kad nematė nei kaip M. K. nukentėjusiajam trenkė dieną, tik išskyrė juos, nei vakare, jam apie tai pasakė V. K.. Kaltinamąjį pažįsta tik per jo vyresnį brolį, su kuriuo yra draugai. Mažai kada su kaltinamuoju bendraudavo, tik pasisveikindavo ir viskas, santykiai nebuvo konfliktiški. Nežino, kas šiam užėjo. Jo nuomone, V. K. tikrai nėra konfliktiškas. Su kaltinamuoju taip pat anksčiau nėra buvę konfliktų. Vieną kartą šis su kažkokiu draugu pas V. K. atėjęs gėrė alų, nekonfliktiški ir tada santykiai buvo. Minėtą vakarą patvirtino, jog pas nukentėjusįjį atėjo vienas, kitų asmenų nebuvo. Kai nukentėjusiajam trenkė į skruostą, šis jam sakė, kad tik truputį skauda, tačiau mėlynės nebuvo. Kaltinamąjį apkalbėti priežasčių nurodė neturintis.

5. Nors kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

6. Iš 2021 m. lapkričio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pradėtas nustačius, kad 2021 m. lapkričio 12 d., apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje neblaivus M. K. (duomenys tikslinami) sumušė neblaivų (1,41 promilės) V. K. tuo sutrikdydamas jam sveikatą. VšĮ „Joniškio ligoninė“ Priėmimo skyriuje nukentėjusiajam nustatyti dviejų šonkaulių ir veido kaulų lūžiai, suteikus medicinos pagalbą jis išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Įtariamasis ieškomas (b. l. 9).

7. Iš 2021 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su priedu (fotolentele) matyti, kad užfiksuota įvykio vieta – vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje – kambaryje, už židinio, ant sukrautų malkų aptikta į kraują panašių dėmių. Butas netvarkingas, daiktai išmėtyti, daug šiukšlių (b. l. 15–23).

8. 2021 m. lapkričio 13 d. asmens apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuoti nukentėjusiojo kūne matomi sužalojimai: bendras veido patinimas, hematoma kairės akies apačioje, kraujo dėmės ant nosies (b. l. 33–38).

9. Iš 2021 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1609/2021(04) matyti, kad V. K. nustatyti sužalojimai: dešinio ir kairio viršutinių žandikaulių lūžiai, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis. Rentgenologinio tyrimu metu nustatytos kairės krūtinės ląstos pusės VII ir VIII šonkaulių senos potrauminės deformacijos su nurodytu įvykiu nesusijusios. V. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, nėra būdingi griuviminei traumai. Neatmesta tikimybė, kad V. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu į veidą (b. l. 62–63).

10. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Drager Alcotest 6810“ žurnalo išrašo duomenimis, 2021 m. lapkričio 13 d., 00.26 val. V. K. nustatytas 1,41 promilės girtumas (b. l. 28–32).

11. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo apklausoje M. K. parodė, kad jis V. K. ir E. V. pažįsta, yra ne kartą vartoję alkoholį. 2021 m. lapkričio 9 d. jis grįžo iš įkalinimo įstaigos ir po kelių dienų, tai galėjo būti lapkričio 12 d., apie 13 val. nuėjo pas pažįstamą V. K., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), norėjo išgerti alkoholio, nes buvo dar blaivus. Jis nuėjęs į butą, V. K. nerado, jame buvo tik E. V., su kuriuo jis apsižodžiavo ir išėjo iš buto. Einant iš buto, jam iš paskos išėjo ir E. V., laiptinėje sutiko grįžtantį patį V. K., kuriam E. V. liepė jo nepriimti, jis E. V. sakė nesikišti, jis sukonfliktavo su V. K., susikibo, tampė vienas kitam už rūbų, jis kumščiu V. K. sudavė į veido sritį, ir tada jį pačiupęs E. V. už pakarpos išmetė iš laiptinės, kieme apsistumdė ir jis išėjo. Išėjęs iš V. K. jis vaikščiojo po miestą, ir vis galvojo, kur galėtų išgerti, pinigų turėjo, tačiau neturėjo su kuo, reikėjo kompanijos, todėl po kurio laiko jis vėl nusprendė nueiti pas V. K., nes ne kartą yra anksčiau gėrę ir galvojo, kad jis vienas jau bus namuose. Jis atėjo pas jį, buto durys buvo neužrakintos, kambaryje šviesa nedegė, tik šviesu buvo nuo įjungto televizoriaus, todėl įėjo į vidų, V. K. sėdėjo fotelyje ir žiūrėjo televizorių, buvo vienas, tačiau jam priėjus, V. K. buvo agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu, nes jis atsistojęs jam kumščiu sudavė į petį. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kai jam V. K. sudavė į petį, jis jam kumščiu smogė į veido sritį ir jis nuvirto, bei nuvirtusiam dar kelis kartus spyrė į kūną ir išėjo, jį palikdamas. Ar V. K. po suduoto smūgio bėgo kraujas, tikrai nematė, nes neatkreipė į tai dėmesio, nes išėjo. Jis pilnai prisipažįsta įvykdęs šią nusikalstamą veiką ir dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu tikrai buvo blaivus, nes ieškojo draugų, su kuo galėtų išgerti. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali (b. l. 117–120).

12. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

13. Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teisme – iš dalies, nurodydamas, jog smūgius nukentėjusiajam sudavė gindamasis: dienos metu nuo nukentėjusiojo, liudytojo E. V. ir dar vieno nenustatyto asmens, vakare tik nuo nukentėjusiojo, nes jis pirmas sudavė smūgį jam į krūtinę ar į petį.

14. BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Sprendžiant klausimą ar buvo būtinosios ginties situacija, o jeigu ji buvo, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, teismas turi itin kruopščiai ištirti visas bylos aplinkybes ir savo išvadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą BK 28 straipsnio taikymą. Taip pat būtina tiksliai nustatyti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, besiginančiojo kaltės formą ir rūšį. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, ar iš viso egzistavo būtinosios ginties situacija, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-294/2011, 2K-423/2011, 2K-31-788/2015).

15. Pirmiausia teismas pažymi, jog teisme duotus kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinius, siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją palengvinti. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė teisingiausias įvykio aplinkybes, labiau atitinkančias nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, tai yra, jog dienos metu jis „laiptinėje sutiko grįžtantį patį V. K., kuriam E. V. liepė jo nepriimti, jis E. V. sakė nesikišti, jis sukonfliktavo su V. K., susikibo, tampė vienas kitam už rūbų, jis kumščiu V. K. sudavė į veido sritį, ir tada jį pačiupęs E. V. už pakarpos išmetė iš laiptinės“, todėl kaltinamojo teisme duoti parodymai, jog dienos metu įvykyje dalyvavo dar vienas nenustatytas asmuo, jog jis buvo užpultas trijų asmenų, vertintini kaip nepagrįsti, teismas jais nesiremia. Taip pat kritiškai vertintini kaltinamojo parodymai, jog jam vakare atėjus į butą nukentėjusysis buvo agresyvus ir pirmas jam sudavė smūgį. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs nuo pat pradžių, juos jis patvirtino ir teisme. Nukentėjusysis nurodė, jog jis gulėjo lovoje, kai kaltinamasis pirmas spyrė jam koja. Nors liudytojas E. V. nematė 2021 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. įvykio, tačiau jis nurodė, kad jam nukentėjusysis telefonu pasakė, jog jį sumušė K.. Liudytojo parodymai taip pat buvo nuoseklūs, visumoje sutampa su nukentėjusiojo, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis ir liudytojas galėtų apkalbėti kaltinamąjį ir nurodyti neteisingas aplinkybes, be to, pažymėtina, jog teisme jie davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

16. Taigi, teismo vertinimu, jog byloje nagrinėjamu atveju iš viso neegzistavo būtinosios ginties situacija, o kaltinamasis pats atliko tyčinius aktyvius kėsinimosi veiksmus. Nors byloje ir būtų nustatyta, jog nukentėjusysis pirmas sudavė kaltinamajam smūgį į petį ar krūtinę, teismo vertinimu, kaltinamajam nebuvo pagrindo gintis tokiu būdu, spirti nukentėjusiajam į krūtinę, smūgiuoti į veidą, o nukentėjusiajam parvirtus, tris kartus jam spirti į kairį šoną.

17. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas sprendžia, jog įrodymų visuma pakankama M. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti (3-11 p.). Vadovaujantis 2021 m. lapkričio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1609/2021(04), nukentėjusiajam V. K. nustatyti sužalojimai – dešinio ir kairio viršutinių žandikaulių lūžiai, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo M. K. veiksmai, nesant kitų kvalifikuojančių aplinkybių, teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog specialistas nustatė, jog rentgenologinio tyrimu metu nustatytos kairės krūtinės ląstos pusės VII ir VIII šonkaulių senos potrauminės deformacijos su nurodytu įvykiu nesusijusios.

18. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

19. Kaltinamasis M. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog kaltinamasis jau daugiau nei du dešimtmečius vykdo nusikalstamas veikas – net 16 kartų teistas už skirtingo pobūdžio nusikaltimus, iš kurių daugiausia – už įvairius nusikaltimus nuosavybei, taipogi ir panaudojant smurtą. Be to, kaltinamasis kartą nuteistas už sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnio 1 dalis) bei grasinimą nužudyti (BK 145 straipsnio 2 dalis). Visais atvejais jam taikytos terminuoto laisvės atėmimo arba su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios (arešto) bausmės. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos 3 dienoms po to, kai buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs 77 parų arešto bausmę. Netrukus po šios nusikalstamos veikos padarė dar vieną, už kurią septynioliktuoju – Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Teistumai neišnykę (b. l. 78–101). Be to, kaltinamojo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose šiuo metu nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose jis kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl smurto sugyventinės atžvilgiu) ir BK 165 straipsnio 1 dalį, kuriose galutiniai procesiniai sprendimai nepriimti. Per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka M. K. baustas penkis kartus už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 102–107). Byloje esančiais Užimtumo tarnybos sistemos duomenimis, kaltinamasis tarnyboje registravosi laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 110). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

20. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo M. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs daryti įvairaus sunkumo nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, atlikęs pastaruoju nuosprendžiu jam skirtą 77 parų arešto bausmę nusikalto praėjus vos 3 dienoms paleistas iš pataisos įstaigos. Anksčiau jo atžvilgiu taikytas lygtinio paleidimo iš pataisos institutas nepasiteisino, abiem atvejais nuteistasis grąžintas į pataisos namus atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas artimas straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį – 9 mėnesius Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pridėtinos bausmės dalis parinkta įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę (19 p.). Į paskirtą bausmę įskaitytina visa pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis.

22. Teismo įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę, leidžia pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti M. K. skiriant tik realiai atliktiną terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

23. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (b. l. 121–122).

24. Civilinio ieškinio byloje nėra.

25. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

26. Daiktų, dokumentų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir M. K. skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti visą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę ir įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.