Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-07-19 · Civilinė byla Nr. e2S-641-227/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
e2S-641-227/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03479-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Suinteresuotas asmuo
Bigbank AS filialo
Pareiškėjas
E. K.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-641-227/2017 Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03479-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.2.7.1 ; 3.3.1.14; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Bigbank AS filialo atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-4505-488/2017 pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims antstoliui E. S., Provident Polska S.A filialo „Provident Finansai“, AB BnP Finance“, Bigbank AS filialo, UAB „Bendras finansavimas, UAB „Skolvada“, R. K. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. K. prašė iškelti jam bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjui dirbant A. D. firmoje „Egliana“ 2015 metais jo gaunamos pajamos siekė apie 409 eur per mėnesį. Jo pilnamečiai vaikai studijavo universitetuose, todėl stengdamasis padėti vaikams susimokėti už studijas, skolinosi pinigus iš greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Pinigus skolinosi taip pat ir būsto remontui, kuriame gyveno su šeima, vėliau pablogėjus sveikatai, prasidėjus ūminiams galvos skausmams, privalėjo pirkti brangius vaistus. Dėl sveikatos būklės, turėjo ilgą laiką nedarbingumą, gavo mažiau pajamų, todėl nebeišgalėjo mokėti kreditoriams, o paskolų sumos vis didėjo, nes augo palūkanos ir delspinigiai. Nebemokant įmokų kreditoriai nutraukė sutartis ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pareiškėjo skolos kreditoriams siekia 12397,21 Eur, o gaunamos pajamos sudaro tik 408 Eur, todėl atsiskaityti su kreditoriais pareiškėjas neturi galimybių. Pagal pareiškėjo išsilavinimą geriau apmokamo darbo pareiškėjui susirasti neįmanoma. Nekilnojamojo turto, kurį būtų galima parduoti ir padengti kreditorinius įsipareigojimus neturi. Gaunamo atlyginimo užtenka vos sumokėti komunalinius mokesčius. Vartojimo kreditai buvo imami šeimos poreikiams tenkinti. Patvirtino, kad yra visos Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau - FABĮ) numatytos sąlygos pareiškimo patenkinimui. Nurodė, kad minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį jam prireiktų 331 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė E. K. fizinio asmens bankroto bylą, paskyrė bankroto administratoriumi UAB „Skolvalda“. Teismas nustatė, kad lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos yra 200 Eur, lėšų suma E. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos yra 331 Eur per mėnesį. Nustatė, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, taip pat išsprendė kitus procesinius klausimus.Teismas nustatė, kad bendra E. K. finansinių įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro apie 12397,21 Eur, skolų sumokėjimo terminai yra suėję. Pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimo turto skoloms padengti nepakanka, jis dirba vairuotoju ekspeditoriumi, pajamas sudaro vidutiniškai 408 Eur per mėnesį. Nors kreditoriai Bigbank AS filialas ir UAB „Bendras finansavimas“ nurodė, jog pareiškėjo skolos susidarė dėl pareiškėjo nesąžiningumo ir neatsakingo skolinimosi, taip apsisunkinant savo finansinę būklę, tačiau teismas su tuo nesutiko, kadangi vartojimo kreditai buvo imami šeimos poreikiams (būsto remontui, vaikų studijoms, sveikatos poreikiams) tenkinti, o pablogėjus pareiškėjo sveikatos būklei atsirado papildomų išlaidų brangiems vaistams, pradėjo augti paimtų paskolų palūkanos ir delspinigiai, kas sudarė pagrindą pareiškėjui gaunančiam 408 Eur pajamas per mėnesį, tapti nemokiam. Pažymėjo, kad kreditoriai, kaip finansine veikla užsiimantys profesionalūs subjektai, prieš suteikdami papildomus greituosius kreditus turėjo pareigą domėtis skolininko finansine padėtimi, jie laisva valia prisiėmė padidintą riziką. Teismas jokių nesąžiningų pareiškėjo veiksmų nei prieš prisiimant skolinius įsipareigojimus, nei po jų prisiėmimo nenustatė. Pripažino, kad pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms ir kreditoriams viršija 25 MMA, skolinių įsipareigojimų priežastimi tapo mažas gaunamas darbo užmokestis, vaikų poreikiams skirtų išlaidų padidėjimas, būsto remontas bei pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimas. Pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali kreditoriams įvykdyti susidariusių skolinių įsipareigojimų, jo gaunamos pajamos minimalios, jokio nekilnojamojo turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise, E. K. neturi (b. l. 26), turi du automobilius, kurių vidutinė rinkos vertė apie 1455 Eur (b. l. 25), sutuoktinė nedirba, neturi turto, priklausančio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Darė išvadą, kad pareiškėjas nemokus, o byloje nėra duomenų, kad jis būtų nesąžiningas ir sąmoningai bei kryptingai siektų bloginti savo finansinę padėtį, taip išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais. Kadangi visi skoliniai reikalavimai kilo dėl mažo gaunamo darbo užmokesčio, vaikų poreikiams skirtų išlaidų padidėjimo, būsto remonto bei pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimo, sprendė nėra sąlygos, numatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Bigbank AS filialas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.Nurodo, kad pareiškėjas turėjo įrodyti sąžiningumo faktą, tačiau jis nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad prisiimti įsipareigojimai buvo skirti vaikų studijų finansavimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas yra sumokėjęs tik 315 Eur už Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bendrabutį. Už studijų semestrą bei bendrabutį (atitinkamai 475 Eur ir 90 Eur) mokėjo kitas asmuo. Todėl pareiškėjo paskolų suma, skirta pilnametės dukros studijoms, sudaro itin mažą dalį, be to, pagal Civilinio kodekso 3.192¹ straipsnis tik tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo pilnamečius besimokančius vaikus, o pareiškėjas neturėjo galimybių prisidėti prie savo pilnametės dukros mokamų studijų finansavimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skolinosi ir būsto remontui, kuriame gyveno su šeima, pablogėjus sveikatai pirko brangius vaistus, tačiau byloje nenustatyta, kuri konkreti kreditų dalis (pagal kurias sutartis) buvo naudojama šeimos poreikiams tenkinti, o kuri - skoloms pagal kitas kredito sutartis dengti. Nenustačius, kokiems poreikiams tenkinti buvo panaudoti kreditai, nėra galimybės spręsti, ar kreditų panaudojimas patvirtina skolinimosi būtinybę, ir vertinti pareiškėjo veiksmų adekvatumą buvusiai situacijai bei jo sąžiningumą. Nors teismas pripažino, kad pareiškėjas turėjo ilgą laiką nedarbingumą, tačiau pareiškėjo nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2016-09-28 iki 2016-10-26, t.y. vieną mėnesį. Be to, iš byloje pateiktų pareiškėjo banko sąskaitų išrašų matyti, kad ir minėtu laikotarpiu pareiškėjas gavo pastovias pajamas (2016-09-23 - 300 Eur, 2016-10-14-366,88 Eur, 2016-10-26- 183,87 Eur). Todėl vieno mėnesio laikotarpio nežymus pajamų sumažėjimas negalėjo turėti įtakos pareiškėjo nemokumui, po mėnesio pareiškėjo gaunamos pajamos vėl padidėjo iki prieš tai buvusio lygio.Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo gaunamos pajamos siekia tik 408 Eur, kadangi iš pareiškėjo pateiktų bankų sąskaitų išrašų matyti, jog jo pajamos trejus metus iš eilės išlieka pastovios ir yra ženkliai didesnės: 2015 m. vidutiniškai 1277 Eur per mėnesį; 2016 m. vidutiniškai 1209 Eur per mėnesį; 2017 m. vidutiniškai 1257 Eur per mėnesį. Nors dalį gaunamų pajamų sudaro dienpinigiai, tačiau byloje pareiškėjui reikalinga įrodyti, kad dienpinigiai yra būtinosios išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249- 313/2016). Atsižvelgiant į dienpinigių dydį lyginant su gaunamu darbo užmokesčiu, darytina išvada, kad pareiškėjas prisiimdamas finansinius įsipareigojimus savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais.Pirmosios instancijos teismas remiasi deklaratyviais teiginiais apie kreditorių prisiimtą riziką, kurie nėra pagrindžiami jokiais įrodomais. Kiekvienas asmuo prisiimdamas finansinius įsipareigojimus turi įvertinti ar bus pajėgus juos įvykdyti, o jeigu to nepadaro, vadinasi elgiasi neapdariai ir nerūpestingai. Turi būti ginami ir sąžiningų kreditorių interesai, todėl asmeniui, kuris elgiasi nerūpestingai neturėtų būti leidžiama bankrutuoti ir tokiu būdu išvengti savo prievolinių įsipareigojimų kreditoriams.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas finansiškai padėdamas savo pilnamečiams vaikams studentams, neplanavo, kad jam pablogės sveikata ir reikės pirkti brangius vaistus, gydytis turint nedarbingumą ir, kad jo gaunamos pajamos sumažės bei padidės išlaidos, o vien tik čekių neturėjimas negali užkirsti kelio bankrutuoti sąžiningam asmeniui. Pareiškėjas sąžiningai tikėjo, kad galės mokėti įmokas kreditoriams, buvo įvertinęs savo finansines galimybes ir tol, kol galėjo, mokėjo įmokas kreditoriams. Teismas nustatė kreditų ėmimo tikslus: vartojimo kreditai buvo imami šeimos poreikiams (būsto remontui, vaikų studijoms, sveikatos poreikiams) tenkinti, o pablogėjus pareiškėjo sveikatos būklei atsirado papildomų išlaidų brangiems vaistams, todėl suinteresuoto asmens vertinimai, jog teismas nenustatė, kam buvo panaudoti gauti kreditai, nepagrįsti. Net ir vieną mėnesį nesumokėjus visų įmokų kreditoriams auga delspinigiai, dėl nedarbingumo buvo apsunkintos pareiškėjo finansinės galimybės, be to, pareiškėjas išleido didelę dalį gaunamų pajamų vaistams, reikėjo mokėti ir mokesčius už būstą, pirkti maistą, bei kitas prekes. Klausimas dėl numatytų gauti dienpinigių ir dėl jų įrodymo kaip būtinųjų išlaidų yra sprendžiamas tvirtinant pareiškėjo išlaidų sąmatą. Iš teismui pateiktų kredito sutarčių aiškiai matyti kad nustatytos palūkanos, delspinigiai, sutarties mokesčiai ir kiti mokesčiai yra pakankamai dideli, kreditus išduodančios įstaigos privalo vertinti kliento gaunamas pajamas bei turinius įsipareigojimus ir tik atsižvelgiant į jau turimus įsipareigojimus turi spręsti, ar gali suteikti papildomą kreditą ar ne. Kredito įstaigos, turėjo pareigą domėtis pareiškėjo finansine padėtimi. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių pareiškėjo sąžiningumą kreditorių atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta pareiškėjui bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas suinteresuotas asmuo Bigbank AS filialas nesutinka su priimta teismo nutartimi, teigia, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąvoka: tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA).Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama ištyrus byloje esančius įrodymus ir konstatavus tam tikrų aplinkybių (vengimą atsiskaityti su kreditoriais, pasyvų elgesį, pajamų šaltinio slėpimą ir pan.) buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiškėjo nesąžiningumo negalima. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Byloje nustatyta, kad bendra E. K. finansinių įsipareigojimų kreditoriams suma sudaro apie 12397,21 Eur. Pareiškėjo gaunamų pajamų ir turimo turto skoloms padengti nepakanka, jis dirba vairuotoju ekspeditoriumi, pajamas sudaro vidutiniškai 408 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, bei trukmę, t.y. jog šių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, taip pat įvertinęs pareiškėjo turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, konstatavo pareiškėjo nemokumą, taip pat nenustatęs kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, iškėlė pareiškėjui bankroto bylą.Apeliantas pažymi, kad pareiškėjo pajamos yra ženkliai didesnės, pareiškėjas gauna dienpinigius, jis privalo įrodyti, kad numatyti gauti delspinigiai yra būtinosios išlaidos, pareiškėjas, prisiimdamas įsipareigojimus savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais.Pažymėtina, kad pareiškėjas privalo pateikti gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinančius dokumentus. Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą iš asmens neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo turto, pajamų egzistavimą. Pareiškėjas pateikė darbo užmokesčio pažymą, banko sąskaitų išrašus, kuriuose matyti, kad pareiškėjui buvo mokami ir dienpinigiai už reisus. Pareiškėjas dienpinigių netapatino su gaunamu darbo užmokesčiu, tačiau dienpinigių gavimas matomas banko sąskaitų išrašuose, kas leidžia daryti išvadą, jog jis neslėpė savo gaunamų pajamų ir buvo sąžiningas, pateikdami duomenis apie šias lėšas. Tuo pačiu įvertintina, kad dienpinigių gavimas nėra stabilus, jie mokami priklausomai nuo to, kaip dažnai vykstama į komandiruotes, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šioje bylos stadijoje vertino, kokios yra gaunamos stabilios pajamos, kurias sudaro nurodyto dydžio darbo užmokestis bei sprendė, kad dėl gaunamų pajamų dydžio pareiškėjas nepajėgus vykdyti įsipareigojimų.Apeliantas teigia, kad pareiškėjas prisiimdamas finansinius įsipareigojimus savo turtinę padėtį siejo su dienpinigiais, tačiau pastebėtina, kad paties apelianto nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje Nr. 3K-3-249-313/2016 pažymėta, jog dienpinigiai, kurie laikytini pajamomis, nebūtinai kiekvienu atveju įtraukiami į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams, tokiu atveju reikia įvertinti, kokio dydžio dienpinigius, lyginant su darbo užmokesčiu, asmuo gauna; taip pat atsižvelgti į tai, ar prisiimdamas finansinius įsipareigojimus asmuo savo turtinę padėtį siejo ir su gaunamais dienpinigiais. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nėra svarstoma, ar numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, kokio jie dydžio, ar siejo savo turtinę padėtį pareiškėjas su gaunamais delspinigiais, ar iš jų turėtų būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais bankroto procese, kadangi minėtos aplinkybės bus vertinamos po bankroto bylos iškėlimo, plano tvirtinimo metu. Apeliantas teigia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų skyręs didesnę dalį pasiskolintų lėšas pilnametės dukters studijoms, be to, jis neturėjo įstatyminės pareigos teikti paramą pilnametei dukrai, byloje nenustatyta, kokia pinigų suma skirta šeimos poreikiams tenkinti, o kokia dalis - kitoms skoloms dengti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekdamas išvengti skolinimosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vartojimo kreditai buvo imami šeimos poreikiams (būsto remontui, vaikų studijoms, sveikatos poreikiams) tenkinti, o pablogėjus pareiškėjo sveikatos būklei atsirado papildomų išlaidų brangiems vaistams, bei pradėjo augti paimtų paskolų palūkanos ir delspinigiai, kas sudarė pagrindą pareiškėjui tapti nemokiam. Pastebėtina, kad nustatytų aplinkybių apeliantas neginčija, tik nurodo, kad neaišku, kuri dalis buvo skirta šeimos poreikių tenkinimui, kuri – kitų paskolų grąžinimui. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių, pateiktų sutarčių matyti, kad iš Bigbank AS filialo 2015-05-16 gautas vartojimo kreditas 5986,50 Eur sumai: 2086,69 Eur kitiems įsipareigojimams refinansuoti bei 3899,81 Eur sumai galimai būsto remontui; vartojimo poreikiams tenkinti UAB „Bendras finansavimas“ 2015-12-16 pareiškėjui suteikė 800 Eur kreditą; galimai dukters studijoms finansuoti iš Provident S.A. filialo „Provident finansai“ 2015-12-29 paimtas 600 Eur kreditas, 2016-02-13 AB BnP Finance suteikė pareiškėjui 3835,19 Eur refinansavimo paslaugą, taip pat 2015-11-16 suteikė 400 Eur vartojimo poreikiams tenkinti. Todėl iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, jog 5921,88 Eur gautų lėšų panaudota ankstesnių įsipareigojimų vykdymui, taip pat galėjo būti panaudota 3899,81 Eur būsto remontui, 600 Eur dukters studijoms finansuoti, 1200 Eur kitiems vartojimo poreikiams tenkinti. Tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas dalį kreditų ėmė siekdamas įvykdyti ankstesnius skolinius įsipareigojimus, neįrodo, kad jis būtų elgęsis nesąžiningai, priešingai, tai patvirtina, kad pareiškėjas siekė bet kokiais būdais panaikinti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstas abejones dėl pareiškėjo gautų vartojimo kreditų netinkamos panaudojimo paskirties, nenustatyta pareiškėjo nesąžiningų veiksmų prisiimant vis naujus įsipareigojimus, tuo labiau, jog pareiškėjas aiškiai nurodė, kur minėtos lėšos buvo naudojamos/panaudotos ir jų apeliantas iš esmės neginčijo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preziumuojama, jog kreditoriai prieš suteikdami vartojimo kreditus pareiškėjui vertino pareiškėjo turtinę padėtį ir jo galimybes grąžinti kreditus, be to, kreditoriams turėjo būti žinoma apie pareiškėjui jau suteiktus kreditus, kreditus refinansavimui teikiančioms kredito įstaigoms buvo žinomos aplinkybės, kad pareiškėjas turi įsipareigojimų kitiems kreditoriais, ką jos turėjo įvertinti sprendžiant, ar leisti pareiškėjui pasinaudoti refinansavimo paslauga. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjo galimybės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus tuo metu buvo įvertintos kaip pakankamos. Kita vertus, teismo vertinimu, apeliantas neįrodė (ir neįrodinėjo), kad lėšos, gautos pagal kredito sutartis, pareiškėjo buvo panaudotos nesąžiningai, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Taip pat apeliantas išdėsto nuomonę dėl to, kad pareiškėjas neprivalėjo skirti pilnametei dukrai paramos tinkamai įvertinęs savo finansines galimybes, galimai skyrė tik mažą dalį pasiskolintų lėšų. Byloje esant duomenims, kad pareiškėjas mokėjo už dukters bendrabutį, manytina, kad tokią paramą jis galėjo teikti. Aplinkybė, kad iš visos įsiskolinimų sumos 600 Eur panaudota dukters studijoms, teismo nuomone, negalėtų patvirtinti, kad jis buvo nesąžiningas. Nors pagal įstatymo nuostatas pareiškėjui pareiga teikti pilnametei išlaikymą yra susijusi su jo turtine padėtimi ir jis turėjo įvertinti savo galimybės prisidėti prie dukters mokslų finansavimo, tačiau manytina, kad toks elgesys, esant duomenims dėl pareiškėjo sveikatos netikėto pablogėjimo ir su tuo susijusiu nedarbingumo laikotarpiu, neplanuotomis išlaidomis vaistams, negalėtų būti pripažįstamas itin nerūpestingu bei nesąžiningu pagal CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Be to, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys, – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad po pareiškėjo nedarbingumo laikotarpio, sveikatos sutrikimo 2016 metų pabaigoje pareiškėjas susidūrė su finansiniais sunkumais, keli kreditoriai dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų kreipėsi į teismus dėl skolų priteisimo. Sutiktina su pareiškėju, kad net ir vieną mėnesį nesumokėjus visų įmokų kreditoriams auga delspinigiai, dėl nedarbingumo buvo apsunkintos pareiškėjo finansinės galimybės, be to, pareiškėjas išleido didelę dalį gaunamų pajamų vaistams, reikėjo mokėti ir mokesčius už būstą, pirkti maistą, bei kitas prekes būtiniesiems poreikiams tenkinti.Todėl pripažintina, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl pareiškėjo nesąžiningumo, ar kad jo galimas nesąžiningumas darytų reikšmingą įtaką jo nemokumui, nenustatyta, kad pareiškėjo skolos susidarė dėl jo nesąžiningumo ir neatsakingo skolinimosi, taip apsisunkinant savo finansinę būklę (CPK 178 straipsnis).Teismas atkreipia dėmesį, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir nustatęs asmens nesąžiningumą gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 str. 9 p.). Toje pačioje stadijoje taip pat galės būti įvertinti pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Taigi fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu bus vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Dėl kitų atskirojo skundo teiginių teismas nebepasisako, kadangi jie neturi įtakos sprendžiant dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kreditorių pareigos domėtis skolininko turtine padėtimi.Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų pareiškėjo ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėja Margarita Dzelzienė