Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-02-15 · Administracinė byla Nr. I-2416-484/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-02-15
Bylos Nr.
I-2416-484/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Petras Viščinis
Pareiškėjas
D. S.
Trečiasis asmuo
V. D.
Advokatai
Kęstutis Virbickas
Administracinė byla Nr. I-2416-484/2008Procesinio sprendimo kategorija 25; 61 (S)
SPRENDI MA SLietuvos Respublikos vardu2008 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Petro Viščinio ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, dalyvaujant pareiškėjai D. S., jos atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui, atsakovės atstovei Julianai Ostrouch, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo V. D.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymu Nr. 7P-97 „Dėl antstolės D. S. įgaliojimų pasibaigimo“, vadovaujantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Antstolių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, antstolė D. S. nuo 2007-10-01 atleista iš antstolių pareigų, neįgijus Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, ir išbraukta iš Lietuvos antstolių sąrašo (b.l. 7).

Teisingumo ministras 2007-10-02 priėmė įsakymą Nr. 7P-124, kuriuo paskyrė Plungės ir Telšių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikiantį antstolį V. D. perimti antstolės D. S. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolės archyvą (b.l.8).

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-97 bei teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymą Nr. 7P-124.

Pareiškėja skunde nurodė, kad aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo, būtino pagal Antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042), įsigaliojusio 2003-01-01, 4 straipsnio 1 dalį antstolio pareigoms užimti, per Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme nustatytą terminą neįgijo dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėjos tvirtinimu, 2002 metais įstojo į Maskvos universitetą, tuo pačiu metu studijavo Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje ir 2003 m. baigė aukštųjų neuniversitetinių teisės studijų programą (specializacija - valstybės valdymas), įgijo teisininko profesinį bakalaurą. Sužinojusi, kad baigusiems užsienio universitetus nebus pripažintas diplomas Lietuvoje, 2004 metais studijas Maskvos universitete nutraukė ir 2005 metais įstojo į Mykolo Romerio universitetą. Pareiškėjos teigimu, studijų iki 2007-10-01 nebaigė dėl objektyvių priežasčių (sutuoktinio ligos). Apie tai, kad negalėjo laiku įgyti reikalaujamo antstolio pareigoms išsilavinimo, informavo Teisingumo ministeriją, tačiau nepaisant to, buvo atleista iš antstolių pareigų. Toks atsakovės formalus požiūris į įstatyme iškeltą reikalavimą, pareiškėjos manymu, pažeidžia protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, susijusius su konstitucine teise laisvai pasirinki darbą ar verslą.

Pareiškėjos tvirtinimu, ji įgyvendino visus, kaip antstolei, keliamus reikalavimus ir pagrįstai tikėjosi, jog laikotarpis, kurio metu sirgo jos vyras, laikytinas pagrįstu ir pateisinamu, suteikiančiu galimybę baigti studijas, netaikant Antstolių įgyvendinimo įstatyme nustatyto termino išsilavinimui įgyti. Pareiškėjos manymu, Antstolių įgyvendinimo įstatyme numatytas penkerių metų terminas, nenumatantis jokių mokymosi pertraukų, nėra pakankamas aukštajam išsilavinimui įgyti.

D. S. skunde pažymėjo, kad tiek Antstolių įstatymas, tiek Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų pabaigą. Pareiškėjos teigimu Antstolių įstatymo 12 straipsnis nustatantis baigtinį antstolio įgaliojimų pasibaigimo sąrašą, nenumato tokio atleidimo pagrindo, dėl kurio ji buvo atleista, t.y. iki 2007 m.spalio 1 d. neįgijus Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo. Pareiškėjos manymu, tai reiškia, kad nurodytuose įstatymuose įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios nuostatos, todėl skundžiamas įsakymas Nr. 7P-97, kuris grindžiamas tik Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, prieštarauja Antstolių įstatymui.

Šalies argumentai

Be to, pareiškėja skunde nurodė, kad Teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymu Nr. 7P-124 nustatytas penkių dienų terminas atlikti Teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos 8 punkte nustatytus veiksmus, yra akivaizdžiai neproporcingas ir neprotingas. Pareiškėja nurodė, kad savo žinioje turi apie 3700 nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų. Tvarkydama vykdomąsias bylas, susipažino su skolos atidavimo galimybėmis, investavo savo lėšas į pašto išlaidas, atidėjo dalį administravimo mokesčių. Tačiau atlyginimas už patirtas išlaidas nebaigtose vykdyti bylose bei darbo apmokėjimas, teisingumo ministro 2007-10-02 įsakyme Nr. 7P-124 neišspręstas (b.l. 3-6).

Pareiškėja 2008-01-29 pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2000-10-10 Teismo antstolių įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, taip pat 2002-05-09 Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalys neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmens teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo principams (b. 1. 68-74).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad vienas iš privalomų reikalavimų antstolio statusui įgyti pagal Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra aukštasis teisinis universitetinis išsilavinimas (vienpakopis, bakalauro, magistro). Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. Kadangi pareiškėja Teisingumo ministerijai iki 2007-10-01 nepateikė Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą išsilavinimą patvirtinančio dokumento, ir pareiškėja pripažįsta šią aplinkybę, teisingumo ministras turėjo Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą atleisti pareiškėją iš antstolių.

Atsakovė pažymėjo, kad taikant pagal analogiją administracinių teismų praktikoje dėl tarnybinių ginčų suformuluotas nuostatas, esant Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytai pareigai įgyti reikalaujamą išsilavinimą, netaikomi reikalavimai dėl įspėjimo prieš atleidimą, dėl atestavimo ar kitokių procedūrų, kurių būtina laikytis kitais atleidimo iš pareigų atvejais, kadangi ši norma turi įspėjamąją reikšmę.

Atsakovė, atsakydama į pareiškėjos argumentą dėl antstolio atleidimo pagrindų, nurodė, kad antstolių atleidimo atvejai, nustatyti Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nėra vienas kitam prieštaraujantys. Pažymėjo, kad Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta išimtis antstoliams dėl Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimo taikymo, todėl būtent šiame straipsnyje nustatytas specialus išimtinis atleidimo iš antstolių pagrindas. Atsakovės tvirtinimu, teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymas Nr. 7P-97 neprieštarauja Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 daliai.

Atsakovė atsiliepime pabrėžė, kad esant teisės aktuose nustatytai pareigai atleisti antstolį, neatitinkantį Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo reikalavimo, negalėjo susiklostyti teisėti ir pagrįsti pareiškėjos lūkesčiai, kad ji nebus atleista, jeigu ši sąlyga nebus tinkamai įgyvendinta iki 2007-10-01. Atsakovės tvirtinimu, pareiškėja pasirinkdama aukštąją mokyklą ir studijų programą, privalėjo domėtis ne tik galimybe įgyti teisinį universitetinį išsilavinimą, bet ir diplomo gavimo bei pripažinimo procedūromis ir galimybe įgyti reikalaujamą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.

Teisinio tikrumo principo tikslas, atsakovės teigimu, užtikrina, kad administracinė priemonė būtų pritaikyta laikantis galiojančių teisės aktų bei pranešus apie ją suinteresuotam asmeniui. Atleidžiant pareiškėją iš antstolės pareigų, atsakovės tvirtinimu, šie reikalavimai nepažeisti.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymas Nr. 7P-124 įvykdytas, vykdomosios bylos perduotos kitam antstoliui. Dėl teisingumo ministro 2007-10-02 įsakyme nustatyto termino pratęsimo pareiškėja į Teisingumo ministeriją nesikreipė (b. l. 30-32).

Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis V. D. prašo pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškė nuomonę, kad pareiškėjos skunde išdėstyti asmeniniai motyvai (užsienio mokymo įstaigos diplomo nepripažinimas, vyro liga) yra itin svarbūs ir objektyvūs, nulėmę jos negalėjimą laiku užbaigti būtinų mokslų bei įgyti teisinį išsilavinimą. Tačiau pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas nenumatė išimčių, kurių pagrindu būtų galima asmens, neįgijusio nustatyto išsilavinimo, neatleisti iš antstolių. Be to, tiek antstoliams, tiek notarams, tiek teisėjams ir kt. profesijų atstovams įstatymų numatyti reikalavimai negali būti keičiami ar nevykdomi dėl asmens, siekiančio užimti minėtas pareigas, asmeninių gyvenimo trukdžių (nepaisant jų svarbumo ir objektyvumo). Todėl asmuo, pretenduojantis tapti tam tikros profesijos atstovu, privalo besąlygiškai įgyvendinti šiai profesijai keliamus reikalavimus, arba atsisakyti užimti šias pareigas ir pasirinkti kitą darbo sritį. Nurodė, kad ginčo atveju Teisingumo ministerija, priimdama pareiškėjos ginčijamus įsakymus, vykdė įstatymų reikalavimus, todėl jie yra teisėti bei pagrįsti (b.l.76).

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą prašė tenkinti remdamiesi skunde nurodytais motyvais, taip pat palaikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais ir nesutiko su pareiškėjos prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą. Papildomai paaiškino, kad Konstitucinis Teismas 2008-01-07 nutarime yra pažymėjęs, jog antstolio profesija yra valstybės kontroliuojama profesija ir gali būti taikomas skirtingas teisinis vertinimas antstolio ir kitų asmenų atžvilgiu. Teisės norma, numačiusi 5 metų terminą įgyti išsilavinimui, būtinam antstolio pareigoms užimti, paskelbta viešai, apie ją pareiškėja informuota, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad D. S. nuo 1998-09-18 dirbo teismo antstole Telšių rajono apylinkės teisme (b. L 80-83).

Pareiškėja 2002-10-15 pateikė prašymą dalyvauti viešame konkurse antstolio vietai Telšių rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje užimti (b. 1. 86).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2002-12-06 raštu Nr. 06-0204971 leido D. S. įkurti „Antstolio D. S. kontorą“; antstolei priskyrė antstolio veiklos teritoriją – Telšių ir Plungės apylinkės teismų veiklos teritoriją (b. 1. 100).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2003-01-03 įsakymu „Dėl įrašymo į Lietuvos antstolių sąrašą“ Nr. 4 D. S. įrašė į Lietuvos antstolių sąrašą (b. L 103-106).

Atlikus antstolės D. S. atestaciją, 2006-06-22 nuspręsta antstolę atestuoti su sąlyga, kad ji iki 2006-12-31 pateiks informaciją apie teisės studijų eigą, įrodančią, kad antstoliui nustatytas išsilavinimas pagrįstai gali būti įgytas iki 2007-10-01(b. L 125-126).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymu Nr. 7P-97 „Dėl antstolės D. S. įgaliojimų pasibaigimo“, vadovaujantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Antstolių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, antstolė D. S. nuo 2007-10-01 atleista iš antstolių pareigų, neįgijus Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, ir išbraukta iš Lietuvos antstolių sąrašo (b.l. 7, 34).

Teisingumo ministras 2007-10-02 priėmė įsakymą Nr. 7P-124, kuriuo paskyrė Plungės ir Telšių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikiantį antstolį V. D. perimti antstolės D. S. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolės archyvą (b.l.8).

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (2002-05-09 Nr. IX-876) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalį antstolius šio įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002-05-09 Nr. IX-877) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. To paties straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad antstolis, iki 2007-10-01 neįgijęs Antstolių įstatymo 4 straipsnio1 dalyje nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių. Taigi šiomis teisės normomis nustatytas Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimo netaikymo teismo antstoliams terminas ir teisinės pasekmės jam pasibaigus.

Pagal 2000-03-21 Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo Nr. VIII-1586 2 straipsnio 1 dalį aukštasis išsilavinimas apibrėžiamas kaip išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje. To paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (2006-07-18 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, baigusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, aukštoji mokykla išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą, o baigusiam rezidentūros programą, - rezidentūros pažymėjimą.

Iš pareiškėjos paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja 2002 metais įstojo mokytis į Maskvos universiteto teisės fakultetą (b.l.94-95), tačiau mokslų nebaigė. Pareiškėja Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje 2003 m. baigė aukštųjų neuniversitetinių teisės studijų programą ir įgijo teisininko profesinę kvalifikaciją (b.l.10-11).

Pateiktoje Mykolo Romerio universiteto teisės fakulteto 2006-01-25 pažymoje Nr. 17T3-46 nurodyta, kad D. S. yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto pagrindinių neakivaizdinių studijų II kurso studentė. Studijos pradėtos 2005-09-01. Numatomas studijų baigimo laikas 2008-07-01 (b.l.129).

Atsižvelgus į išdėstytas teisinį reglamentavimą ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos datos, t.y. iki 2007-10-01, pareiškėja neįvykdė Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo antstoliui turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro). Pareiškėja pati pripažįsta, kad reikalaujamo antstoliui išsilavinimo neturi.

Pareiškėja iš antstolio pareigų atleista vadovaujantis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Antstolių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi.

Pareiškėja šio įsakymo neteisėtumą grindžia tuo, kad Antstolių įstatyme, specialiame teisės akte, reglamentuojančiame antstolių veiklą, nėra nurodytas toks antstolio atleidimo iš pareigų pagrindas kaip atleidimas iš antstolio pareigų įstatymo nustatytu terminu (iki 2007-10-01) neįgijus Antstolio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo.

Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atvejai, kada asmuo atleidžiamas iš antstolių.

Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnis nustatė pereinamąjį laikotarpį asmenims, kurie iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos buvo teismo antstoliai ir kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir Lietuvos antstolių sąrašą. Tai reiškia, kad šių asmenų atžvilgiu įstatymo leidėjas nustatė išlygą, ir jie iki 2007-10-01 galėjo dirbti antstoliais, neturėdami Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo. Antstolis iki pereinamojo laikotarpio pasibaigimo neįgijęs nustatyto išsilavinimo, neatitinka antstolio pareigybei taikomų reikalavimų.

Pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį toks asmuo turi būti atleidžiamas iš antstolių.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pereinamojo laikotarpio ir teisinių pasekmių jam pasibaigus nustatymas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme neprieštarauja Antstolių įstatymui. Taigi, teisingumo ministras, 2007-09-28 priimdamas įsakymą Nr. 7P-97, vadovavosi tinkamomis teisės normomis, jo naikinti pareiškėjos nurodytu pagrindu nėra teisinio pagrindo.

Konstitucinis Teismas 2008-01-07 nutarime konstatavo, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Atsižvelgiant į antstolio atliekamų funkcijų pobūdį ir reikšmę, yra pagrįsta tokiam asmeniui nustatyti tam tikrus profesinius, kvalifikacinius ir kitus reikalavimus, taip pat ir reikalavimą turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.

Aplinkybė, kad pareiškėja yra išlaikiusi kvalifikacinius egzaminus ir buvo atestuota šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi asmens profesiniai gebėjimai nėra tapatu išsilavinimui. Pareiškėja gi, buvo atleista iš antstolių dėl to, kad neįgijo reikiamo išsilavinimo (išsimokslinimo), o ne dėl kvalifikacijos stokos.

Kaip jau minėta, tiek Teismo antstolių įgyvendinimo įstatyme, tiek Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį antstoliai, neturintys reikiamo antstoliui išsilavinimo, galėjo jį įgyti. Be to, pažymėtina, kad pereinamasis laikotarpis, per kurį yra taikomos tam tikros išimtys tam tikrai asmenų grupei, negali tęstis nepagrįstai ilgai. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas tų asmenų, kurie jau yra įgiję reikiamą antstoliui aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, atžvilgiu. Tokiems asmenims, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, turi būti suteikiama galimybė užimti tų asmenų, kurie neįgijo reikiamo antstoliams išsilavinimo per įstatymo nustatytą terminą, vietas. Nepagrįstas pereinamojo laikotarpio prailginimas suponuotų nelygiateisiškumą tokių asmenų atžvilgiu.

Nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas, nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas nenumatė išimčių, kurių pagrindu būtų galima asmens, neįgijusio nustatyto išsilavinimo, neatleisti iš antstolių. Be to, tiek antstoliams, tiek notarams, tiek teisėjams ir kt. profesijų atstovams įstatymų numatyti reikalavimai negali būti keičiami ar nevykdomi dėl asmens, siekiančio užimti minėtas pareigas, asmeninių gyvenimo trukdžių (nepaisant jų svarbumo ir objektyvumo). Todėl asmuo, pretenduojantis tapti tam tikros profesijos atstovu, privalo besąlygiškai įgyvendinti šiai profesijai keliamus reikalavimus, arba atsisakyti užimti šias pareigas ir pasirinkti kitą darbo sritį.

Švietimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva, jos garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai arba tarptautiniai susitarimai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pasirinkdama aukštąją mokyklą ir studijų programą, pareiškėja privalėjo pasidomėti ne tik dėl galimybės įgyti teisinį universitetinį išsilavinimą, bet ir dėl diplomo gavimo bei pripažinimo procedūrų ir galimybės įgyti reikalaujamą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.

Pažymėtina, kad jau 2000-10-10 priimtame Teismo antstolių įstatyme, buvo nustatytas reikalavimas asmenims pretenduojantiems tapti teismo antstoliais turėti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) (7 str. 3 p.), o tos pačios dienos Teismo antstolių įgyvendinimo įstatyme (buvo nurodyta, kas antstoliai turi įgyti minėtą išsilavinimą per 7 metus nuo Teismo antstolių Įstatymo įsigaliojimo dienos (2 str. 1 d.).

Taigi, pareiškėja, žinodama, kada ji turi įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą, privalėjo atitinkamai veikti, kad iki Antstolių įstatyme nustatyto termino (2007-10-01) įgytų reikiamą teisinį išsilavinimą. Pareiškėjos neveikimas ir iš to kilusios jai pasekmės negali būti pateisintas, pasak pareiškėjos, jos teisėtais lūkesčiais. Jokie teisės aktai nenumatė, kad terminas išsilavinimui įgyti bus pratęstas ir jis bus ilgesnis nei iki 2007-10-01. Todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad vykdydama visus antstoliui keliamus reikalavimus ( apsidraudė civilinės atsakomybės draudimu, įkūrė antstolio kontorą, į ją investavo, laikė kvalifikacinius egzaminus, buvo atestuota ), tikėjosi, kad įstatymo leidėjas pratęs terminą, nagrinėjamu atveju, jokios reikšmės neturi.

Teismas atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą bei nustatytą teisinį reglamentavimą daro besąlygišką išvadą, kad teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymas Nr. 7P-97, kuriuo pareiškėja atleista iš antstolės pareigų nuo 2007-10-01, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismui abejonių dėl 2000-10-10 Teismo antstolių įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, taip pat 2002-05-09 Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 2 dalies normų konstitucingumo, nekyla. Todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar 2000-10-10 Teismo antstolių įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, taip pat 2002-05-09 Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmens teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo principams, atmestinas.

Dėl teisingumo ministro 2007-10-01 įsakymo Nr. 7P-124

Antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga. Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, bei antstolio archyvo perdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 202 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme bei šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, patvirtinimo“ patvirtinta Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarka (toliau – Tvarka).

Pažymėtina, kad vadovaujantis Antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalimi teisingumo ministro įsakymas dėl bylų ir kitų dokumentų, neišieškotų lėšų ir turto, antstolio archyvo perdavimo, yra tiesiogiai susijęs su teisingumo ministro įsakymu, kuriuo antstolis atleidžiamas iš antstolio pareigų. Atleidus antstolį pagal Antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalį teisingumo ministras privalo priimti įsakymą dėl bylų ir kitų dokumentų, neišieškotų lėšų ir turto, antstolio archyvo perdavimo.

Tvarkos 2 p. nustatyta, kad nebaigtų vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, bei antstolio archyvo perdavimą organizuoja Lietuvos antstolių rūmai. Pagal Tvarkos 8 p. antstolis iki teisingumo ministro įsakymo dėl jo atleidimo iš antstolių priėmimo dienos, o nesant galimybių – per penkias darbo dienas nuo tokio įsakymo priėmimo dienos, privalo pateikti Lietuvos antstolių rūmams ir Teisingumo ministerijai išvardytus inventorizavimo aktus. Tvarkos 9 p. nustatyta, kad jei antstolis nurodytu laiku šių aktų nepateikia ar dėl objektyvių aplinkybių šie aktai negali būti pateikti, antstolio veiklos inventorizavimą atlieka Lietuvos antstolių rūmai kartu su paskirtu perimančiuoju antstoliu. Atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad antstolis, žinodamas, kad bus atleistas iš antstolio pareigų, privalo laiku pasirūpinti inventorizavimo aktų ir kitų dokumentų perdavimu, tai įeina į jo, kaip antstolio, funkcijas. Be to, atsižvelgus į Tvarkoje įtvirtintą nuostatą, kad jei antstolis nurodytu laiku nurodytų aktų nepateikia ar dėl objektyvių aplinkybių šie aktai negali būti pateikti, antstolio veiklos inventorizavimą atlieka Lietuvos antstolių rūmai kartu su paskirtu perimančiuoju antstoliu, pareiškėjos argumentai dėl priverčiamojo ar privalomojo darbo atmestini kaip nepagrįsti.

Panaikinti teisingumo ministro 2007-10-01 įsakymą Nr. 7P-124 skunde nurodytais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-29 nutartimi iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-97 „Dėl antstolės D. S. įgaliojimų pasibaigimo“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-10-01 įsakymo Nr. 7P-124 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolės D. S. įgaliojimams“ galiojimas (b.l. 56-61). Todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsniu, įsiteisėjus teismo sprendimui, šioje byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

D. S. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmesti kaip nepagrįstą.

D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę - Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-97 „Dėl antstolės D. S. įgaliojimų pasibaigimo“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-10-01 įsakymo Nr. 7P-124 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolės D. S. įgaliojimams“ galiojimo laikiną sustabdymą, taikytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-29 nutartimi.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Ina KirkutienėPetras ViščinisRasa Ragulskytė-Markovienė