Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas

- Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis V. J. kaltinamas tuo, jog 2021 m. rugpjūčio 2 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, tyčia su diržo sagtimi sudavė vieną kartą savo mamai L. J. į kairę šlaunį, taip nukentėjusiajai L. J. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šioje V. J. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2021 m. vasarą jis mamai nesudavė vieną kartą su diržo sagtimi į kairę šlaunį, taip nebuvo. 2021 m. rugpjūčio 2 d., 8 valandą, jis buvo darbe, tačiau liudytojų, galinčių patvirtinti, kad jis buvo darbe, neturi. Mama jį nori išvaryti iš tų namų, todėl pastoviai grasina su policija. Tie namai yra ne jo. Šiuo metu gyvena minėtuose namuose, nes neturi, kur išeiti ir apsigyventi kitur dėl jo mažų pajamų. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 86), patvirtino šiuos savo parodymus ir papildomai paaiškino, kad jis laikosi tos savo pozicijos, kad savo mamos nemušė. Mama policijai parašė pareiškimą, nes nori, kad jis išsikeltų iš mamos namų. Mamos neatsiprašė, nesmurtauja prieš mamą. Jis bandė mamos atsiprašyti, tačiau neišėjo, nes tą dieną atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išvijo iš kiemo, apie du mėnesius nebuvo namuose. Buvo blaivus. Akistatos metu sake, kad neprisimena, ar buvo toks įvykis.

3. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, jog dėl pareikšto įtarimo savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes jis savo mamos nemušė. Tos dienos įvykių jis neprisimena, neprisimena, ką jis konkrečiai veikė rugpjūčio 2 d., bet rytais jis jau apie 7.30 val. būna darbe. Tarp jo ir mamos būna konfliktų, bet jis jos nemušė, ją sumušęs buvo prieš tris metus, bet už tai buvo nubaustas. Jis savo kaltės nepripažįsta visiškai, nes jis savo mamos nei su diržu, nei su kokiu kitu daiktu nemušė, ir iš viso jos nemušė. Ant jo mama pati pastoviai puolinėja, vadina jį latru, bet už tai jis jos nemuša (b. l. 86-87).

4. Nukentėjusioji L. J. parodė, jog V. J. yra jos sūnus. Sūnus V. J. sekmadienį buvo neblaivus. Jis parėjo į namus, o pirmadienio ryte atsikėlė jau blaivus ir pradėjo darinėti šaldytuvo dureles. Ji pasakė, kad V., ką ten trankaisi po tą šaldytuvą, kad nieko nusipirkęs neturi. Sūnus parėjo iš virtuvės, o ji parėjo iš koridoriaus. Nežino, ar V. J. turėjo iš kelnių diržą išsitraukęs, ar kaip kitaip turėjo, tačiau sūnus su diržo sagtimi jai sudavė į kairįjį šoną. Tada niekur dėl to nesikreipė. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir jos pradėjo klausinėti, ar V. J. prieš ją dar smurtauja. Tuomet ji pasakė, kad buvo prieš porą savaičių, bet nedrįso skambinti ir guostis. Ji parodė tą vietą, kur buvo suduota diržu ir policijos pareigūnai pamatė tą mėlynę. Prieš savaitę laiko buvo tas sudaužymas, todėl ją nuvežė į polikliniką ir ten parodė mėlynę. V. J. viską neigia. Kai V. J. sudavė su diržo sagtimi, tada jai skaudėjo. Pareigūnai nuvežė ją visų pirma į polikliniką, o paskui su jais važiavo į policiją parašyti pareiškimą. Tie patys pareigūnai ją vežė į polikliniką ir iš jos priėmė pareiškimą. Vilma Maskoliūnienė buvo pareigūnė, kuri iš jos priėmė pareiškimą ir vežė į polikliniką. Sūnus V. J. sumokėjo Ligonių kasoms už civilinį ieškinį. Po to įvykio daugiau sūnus V. nesmurtavo. Sudavė jai su diržu dėl to, kad pasakė, kodėl daužo šaldytuvo dureles. Tuo metu V. J. dar nebuvo išėjęs į darbą, nes išėjo vėliau. Jis nesisako, kur dirba, negali pasakyti, kokią veiklą turi. Jis nebandė jos atsiprašyti.

5. Specialisto išvada Nr. G 1114/2021(03), kuria nustatyta, kad L. J. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio klubo srityje, paveikus nurodytą vietą kietu buku daiktu. L. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas buvo padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, tai yra 2021 m. rugpjūčio 2 d. L. J. nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (b. l. 52).

6. Liudytoja Vilma Maskoliūnienė, dirbanti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate, veiklos skyriuje vyresniąja tyrėja, parodė, jog 2021 m. rugpjūčio 9 d. važiavo į (duomenys neskelbtini), nes turėjo vyriausiojo tyrėjo paskirtą užduotį patikrinti turimą informaciją. Informacija buvo turima tokia, kad galimai yra smurtaujama šeimoje prieš motiną. Atvykus L. J. buvo paaiškinta, kokiu tikslu atvyko. Kadangi praėjo daug laiko nuo įvykio, todėl visko tiksliai nepamena, tačiau įsiminė tai, kad L. J. nurodė, kad smurtauja sūnus V. J.. Moteris papasakojo, kad prieš ją smurtavo ir parodė vietas, kur yra mėlynės, kad būtent tas sūnus smurtavo. Kadangi informacija pasitvirtino, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusioji L. J. buvo nuvežta į ligoninę, ji buvo apžiūrėta medikų, o ji atliko pirminius procesinius veiksmus. Kaip nurodė L. J., taip ir užfiksavo. L. J. nurodė, kada prieš ją buvo naudotas fizinis smurtas, taip ji ir užfiksavo. Pamena, kad diržas buvo paimtas. Matė ant L. J. kūno mėlynę, tik kokioje vietoje buvo, nepamena. Esmė yra ta, kad buvo tos žymės ir nukentėjusioji buvo pristatyta į priėmimo skyrių. Kaltinamojo tuo metu nebuvo namuose, o paskui jį susirado. Moteris pasakojo, kad ne pirmą kartą prieš ją smurtauja šitas sūnus.

7. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ir kurios metu rastas diržas (b. l. 25-27, 28-34).

8. Daiktų apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo apžiūrėtas diržas, kuris prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 35-36, 37-38, 41).

9. 2021 m. rugpjūčio 10 d. tarp L. J. ir V. J. atlikta akistata, iš kurios matyti, jog V. J. negali atsakyti, ar sutinka su mamos duotais parodymais, kad ją būtų mušęs diržu, neprisimena. L. J. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (b.l.93-95).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

10. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

11. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

12. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta aukščiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, tai yra nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kuriais netikėti teismas neturi teisinio pagrindo, iš dalies liudytojos policijos pareigūnės Vilmos Maskoliūnienės parodymais, pareiškime bei specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis. Vertinant bylos duomenis manytina, kad tokie kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi bylos duomenys objektyviai pagrindžia, jog kaltinamasis 2021 m. rugpjūčio 2 d., apie 8 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, tyčia su diržo sagtimi sudavė vieną kartą savo mamai L. J. į kairę šlaunį, taip nukentėjusiajai L. J. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir paneigia kaltinamojo gynybinę versiją.

13. Nusikaltimas yra baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas V. J. visiškai pasitvirtino. V. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad V. J. smurtaudamas mamos L. J. atžvilgiu, tyčia diržu sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į kairę šlaunį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

III. Bausmės skyrimo motyvai

14. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

15. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta skirti viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

16. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, bausmės paskirtimi, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančias aplinkybes.

18. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 117-119), be to, ir anksčiau yra smurtavęs prieš savo mamą nukentėjusiąją L. J., tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindais (b. l. 114-115), todėl akivaizdu, kad kaltinamasis nepasimokė iš savo padarytų klaidų, toliau daro nusikalstamas veikas, todėl manytina, kad jam būtina skirti laisvę iš dalies suvaržančią bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus – per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam V. J.

19. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d., 16.30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d., 16.02 val. (BK 66 straipsnis, b. l. 80, 107).

20. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b l. 60-62, 65-67).

21. Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržas (kvitas B serija BBB 067248), saugomas Tauragės apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (b. l. 41).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir laikyti, kad kaltinamasis V. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą, saugomą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.