Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (Institucija) Viršininko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015-08-27 nutarimo I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas I. K. buvo surašytas už tai kad jis, 2015-02-10 apie 14 val. 30 min. Šakių r. sav., Barzdų sen., Baltrušių k., Sodų g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) , sustabdytas patikrinimui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjų M. P. ir A. B. ėjusių jiems pavestas viešosios tvarkos užtikrinimo ir eismo priežiūros funkcijas bei dėvėjusių policijos tarnybinę uniformą ir vairavusių specialiai pažymėtą tarnybinį policijos automobilį, I. K. (vairavęs automobilį „Opel Zafira“, v/n (duomenys neskelbtini) įžeidė jį sustabdžiusių pareigūnų garbę ir orumą, o būtent: neabejotinai žinodamas, kad jį sustabdė policijos pareigūnai (anksčiau buvo tikrintas minėtų pareigūnų ir jokių abejonių jų kaip policijos pareigūnų statusu nereiškęs) pradėjo filmuoti dokumentų tikrinti priėjusį tyrėją M. P., reikšti abejones jo policijos pareigūno statusu ir gebėjimu vykdyti pavestas funkcijas, vadinti „žaliuoju žmogeliuku“, pasirinktu bendravimo būdu ir elgesiu kitaip elgdamasis nepagarbiai pareigas einančio policijos pareigūno atžvilgiu. Tęsdamas savo veiką, filmuotą medžiagą, 2015-02-19 I. K. patalpino viešoje internetinėje svetainėje www.youtube.com, pavadindamas įrašą „(duomenys neskelbtini) “, taip pat minėtą vaizdo įrašą 2015-02-19 patalpino internetinėje svetainėje www.facebook.com, savo asmeninėje paskyroje pridėdamas komentarą „į tai už ką gali užsitarnaut administracinę teiseną už pareigūno vardo ir orumo įžeidimą... vaikai jeigu jus duchina mokykloje, tai neikit dirbt į policiją, nes po to visur ir visada atrodo, kad jus žemina... jūs patys save žeminate...“. Išvardintais veiksmais I. K. padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d.

Skunde nurodoma, kad nutarime teismas nepateikia jokio I. K. internete parašytų išsireiškimų vertinimo iš esmės motyvuodamas, jog viešai skleisdamas informaciją su minėtais prierašais I. K. neturėjo tikslo įžeisti pareigūnų, o tik informuoti visuomenę. Mano, kad objektyviai ir sistemiškai vertinant visą situaciją akivaizdu, jog I. K. siekė sumenkinti ir įžeisti konkrečia jį stabdžiusius pareigūnus ir I. K. socialiniuose tinkluose parašyti teiginiai yra nukreipti į vaizdo įraše užfiksuotus policijos pareigūnus ir jais neabejotinai siekiama juo įžeisti bei pažeminti.

Apeliantas įsitikinęs, kad toks teismo situacijos vertinimas patvirtina prielaidą, jog teismo sprendimas yra neobjektyvus, vienpusis ir priimtas remiantis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimais atmetant objektyvius duomenis. Be to, skunde nurodo, kad teismas nesutikdamas su veiksmų kvalifikavimu kaip tęstine veikla, turėjo pareigą ir teisę vertinti veiką kaip atskirą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsiranda už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Kaip matyti, kad būtų šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numa­ty­ta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pa­žei­di­mas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo at­ve­ju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija ren­kant įrodymus, galinčius patvirtin­ti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesant I. K. veiksmuose ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimo požymių.

Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nevertino bylos duomenų objektyviai ir sistemiškai. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų žemesnysis teismas nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusiąją bei liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nebuvimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai – apeliaciniame skunde Institucijos atstovo išdėstyta pozicija paremta ne objektyviais duomenimis, o jo paties subjektyvia nuomone, jog nepaisant byloje išanalizuotų aplinkybių : to, kad I. K. nevartojo necenzūrinių žodžių, kokiame kontekste ir ar tiesiogiai pareigūnams buvo skirti šie žodžiai, nevertinant pačių policijos pareigūnų reakcijos į jo išsakytus ir parašytus žodžius, vien jo pasakyta ir parašyta frazės jau savaime turi būti vertinamos kaip policijos pareigūnų įžeidimas.

I. K. savo kaltės dėl policijos pareigūnų įžeidimo nepripažino ir teigė, kad pareigūnai davė melagingus parodymus. Jis nurodė, kad visą laiką su pareigūnais bendravo tinkamai, jis išsakė jiems pastabas dėl netinkamo stabdymo, tačiau jokių teisės aktų nepažeidė. Pareigūnai jį sustabdė be jokios priežasties, nepateikė tarnybinio pažymėjimo, todėl skambino į centrą pasiklausti, ar jie tikrai yra policijos pareigūnai. „Žaliasis žmogeliukas“ posakį pasakė, kai paskambino dėl informacijos pasitikslinimo, tam operatoriui nurodė tą posakį. Pavadino jį sustabdžiusį pareigūną „žaliu žmogeliuku“, nes nežinojo, kad tai yra įžeidimas. Dėl įkeltos filmuotos medžiagos į internetą paaiškino, kad jis nufilmavo, bet tos medžiagos netalpino, o tai buvo padaryta po to, kai jo atžvilgiu jau buvo pradėta administracinė teisena. Filmuotą medžiagą įkėlė, nes norėjo paviešinti pareigūnų elgesį. Pareigūnai ne pirmą kartą jį stabdė. „(duomenys neskelbtini)“ pavadino bendrą situaciją, o ne konkrečiai šiuos policijos pareigūnus. Tokie I. K. parodymais neprieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims.

Iš liudytojo M. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad jie su kolega I. K. stabdė jau ne pirmą kartą, pastebėjo, jog jis viską filmuoja. Pareigūnui priėjus prisistačius ir paprašius parodyti dokumentus, asmuo jų nepateikė ir ėmė prašyti jo asmens tarnybinio pažymėjimo. Kadangi pažymėjimas nebuvo pateiktas, I. K. pradėjo nepagarbiai elgtis, vadino jį „žaliuoju žmogeliuku“ ir pašaipiai klausinėti, kas jie tokie, kad jį sustabdė bei siūlė išmokti taisyklingai stabdyti transporto priemones. Vairuotojas teigė, kad susiskambinus su visomis institucijomis praneš, kad jį neteisėtai sustabdė nežinomi asmenys, todėl pilietis ėmė skambinti telefonu ir aiškinti, kas jie tokie, tuo pačiu ignoruodamas ir nevykdydamas jo teisėto reikalavimo pateikti dokumentus. Teisme liudytojas nurodė, kad įį įžeidė pašaipus kalbėjimas, pavadinimas „žali žmogeliukai“, tačiau pripažino, kad tai buvo pasakyta telefonu, jam tai asmeniškai nebuvo pasakyta. Jis vėliau pareiškė tarnybiniame pareiškime, kad buvo nepagarbus bendravimas. Liudytojas taip pat parodė, kad grįžus į policijos komisariatą surašė tarnybinį pranešimą apie šitą įvykį ir parodė savo viršininkei. Ji nusprendė, kad reikia pradėti administracinę teiseną. Teigia, kad į internetą (youtobe.com, facebuke.com) įdėtas video, pavadintas „(duomenys neskelbtini) “, taip pat jį įžeidė, nes ten buvo komentarai, kad jie vaikai, kad mokykloje „duchindavo“ juos tikriausiai. Liudytojas teigia, kad jie savo pareigas atliko tinkamai. Asmuo gali reikšti abejones dėl jo pareigų, bet negalima pašaipiai kalbėti. Tarnybiniame pareiškime buvo pasakyta, kad asmuo nepagarbiai bendravo, tačiau asmens neperspėjo dėl netinkamo bendravimo.

Liudytojas A. B. parodė, kad I. K. sustabdė dėl dokumentų ir automobilių patikrinimo. Jis pradžioje nepateikė dokumentų, reiškė nepasitenkinimą, kad jie nemoka stabdyti, tačiau paskui jau pateikė. Liudytojo teigimu, paties įvykio metu jis nebuvo įžeistas, tačiau buvo įžeidimas įkeliant video į internetą. Po video įkėlimo į internetą pavadinimu „(duomenys neskelbtini) “, komentarų, pačiame video jis matosi, tai žemina pareigūno vardą ir orumą. Jie vadovaujasi patrulių instrukcija, kai patruliuoja. jie tuo metu buvo tarnyboje uniformuoti.

Būtent tokiais pareigūno parodymais ir grindžiamas kaltinimas bei Institucijos skundas, siekiant įrodyti, jog I. K. savo veiksmais iš tiesų pažemina pareigūno vardą ir orumą.

Tačiau, kaip minėta, teismui ištyrus visus bylos duomenis ir juos sugretinus, skundžiamame nutarime buvo padaryta pagrįsta išvada, kad M. P. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės nėra objektyviai atitinkančios įvykio metu buvusią situaciją. Iš įrašo matyti, kad I. K. nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, jis naudojosi savo teisėmis išsiaiškinti, ar jį sustabdę pareigūnai iš tiesų turi tokią teisę, jis turėjo teisę prašyti jų pateikti tarnybinį pažymėjimą, sustabdytas asmuo turi teisę įsitikinti, kad jį sustabdę asmenys yra policijos pareigūnai. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad pagal vaiso įrašą tokie I. K. prašymai nesukėlė pareigūnui neigiamų emocijų. Vaizdo įrašo duomenys patvirtina, kad pats pareigūnas M. P. skatino I. K. skambinti, nurodė savo ženklelio numerį, pagal kurį jį būtų galima identifikuoti, savo pavardę. Po skambučio iš karto padavė dokumentus, kas negali būti suprantama kaip ignoravimu. Neginčijamai nustatyta tiek I. K., tiek ir paties M. P. parodymais, kad I. K. „žaliuoju žmogeliuku“ pavadino ne tiesiogiai M. P., o šią frazę panaudojo kalbėdamas telefonu, norėdamas išsiaiškinti, ar jį sustabdęs asmuo iš tiesų policijos pareigūnas ir turi teisę jį tikrinti. Todėl teismui pagrįstai nebuvo pagrindo laikyti, kad toks I. K. posakis galėjo įžeisti M. P.. Taip pat teismas laiko, kad neteisingai nurodoma, jog M. P. buvo nepagarbiai pavadintas „žaliuoju žmogeliuku“, nes iš įvykių sekos akivaizdžiai matyti, kad I. K. tikslas buvo ne įžeisti pareigūną, o apibūdinti, kad jį sustabdė žaliai apsirengęs asmuo.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teisės pažeidimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veiką, tačiau šiuo atveju, kai asmuo kaltinimas įžeidęs pareigūno orumą ir jo vardą žodžiais, kurie objektyviai semantine prasme nelaikytini necenzūriniais, nepadoriais t.y. neabejotinai įžeidžiančiais, būtent ir buvo svarbu išsiaiškinti visas įmanomas aplinkybes, kurios patvirtintų ar paneigtų, ar I. K. pavartoti žodžiai neabejotinai įžeidė policijos pareigūnų vardą ir orumą. Taigi, aukščiau aptarta duomenų visumos analizė patvirtina skundžiamame nutarime padarytą išvadą, jog I. K. veiksmų ir posakių turinys nesudaro pagrindo teigti jį pareigūnų atžvilgiu elgusis nepagarbiai, įžeidžiai ir pažeminančiai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole neteisėtais, ATPK 187 str. 1 d. sudėtį atitinkančiais veiksmais įvardijama ne tik jo elgesys pareigūnams sustabdžius jo automobilį, tačiau ir tai, kad jis įvykio metu filmuotą medžiagą 2015-02-19 patalpino viešoje internetinėje svetainėje www.youtube.com, pavadindamas įrašą „(duomenys neskelbtini) “, taip pat minėtą vaizdo įrašą 2015-02-19 patalpino internetinėje svetainėje www.facebook.com, savo asmeninėje paskyroje pridėdamas komentarą „į tai už ką gali užsitarnaut administracinę teiseną už pareigūno vardo ir orumo įžeidimą... vaikai jeigu jus duchina mokykloje, tai neikit dirbt į policiją, nes po to visur ir visada atrodo, kad jus žemina... jūs patys save žeminate...“.

Apygardos teismas, įvertinęs duomenis, kuriais grindžiamas šis kaltinimas, negali nesutikti su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad ir šie I. K. veiksmais nepagrįstai buvo laikomi kaip tolimesni I. K. veiksmai yra kvalifikuojami kaip tęstinė asmens veika, atitinkanti ATPK 187 str. 1 d. dispozicijoje nurodytų neteisėtų veiksmų požymius ir kurios tikslas yra policijos pareigūnų įžeidimas. Nepaneigta I. K. versija, kad vaizdo įrašą jis paviešino tik po administracinės bylos teisenos jam pradėjimo. Jis tai padarė ne norėdamas įžeisti ar pažeminti pareigūnus, o todėl, kad laikė, jog administracinė teisena jo atžvilgiu pradėta nepagrįstai, bei norėjo sužinoti visuomenės vertinimą, ar tikrai nagrinėjamoje situacijoje buvo padaryti neteisėti veiksmai. Kaip nustatyta, M. P. tarnybinį pranešimą surašė tą pačią dieną, kada buvo įvykis, ant šio jo tarnybinio pranešimo ra 2015-02-11 rezoliucija, kurioje nurodoma pradėti administracinę teiseną pagal ATPK 187 str. 2 d. Vaizdo įrašas internetinėje svetainėje buvo patalpintas 2015-02-19. Taigi šie duomenys patvirtina, kad administracinė teisena buvo pradėta ne dėl I. K. paviešinto vaizdo įrašo, o dėl tyrėjo M. P. nurodytų aplinkybių jo tarnybiniame pranešime. Iš komentaro turinio: „į tai už ką gali užsitarnaut administracinę teiseną už pareigūno vardo ir orumo įžeidimą... vaikai jeigu jus duchina mokykloje, tai neikit dirbt į policiją, nes po to visur ir visada atrodo, kad jus žemina... jūs patys save žeminate...“ akivaizdu, kad toks komentaras buvo reakcija į jam pradėtą bylą dėl pareigūno įžeidimo, kai jis buvo sustabdytas kelyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti I. K. nurodytomis aplinkybėmis, jog įrašas buvo paviešintas ne siekiant įžeisti pareigūnus, o tik išgirsti kitų asmenų nuomonę dėl tokio įvykio ir dėl ko jam iškelta byla.

Išvadą, kad I. K. inkriminuota veika yra neteisinga kvalifikuojama kaip tęstinė veika, apylinkės teismas padarė konstatavęs aukščiau aptarą, t.y., kad nei įvykio metu I. K. neįžeidinėjo pareigūno, o taip pat ir kad vaizdo įraše nėra pareigūnų atžvilgiu išsakytų įžeidimų, todėl tokio vaizdo paviešinimas negali būti laikomas pareigūnus įžeidžiančiais veiksmais, t.y. nei vieni jo veiksmai negali būti vertinami pagal ATPK 187 str. 2 d., todėl apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nesutikdamas su veikos kvalifikavimu kaip tęstine veika, turėjo ją vertinti kaip atskirą, visiškai nepagrįstas.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti I. K. kaltę padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje teisingai ir pagrįstai nutraukta, nesant I. K. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 187 str. 2 d. sudėties.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti Institucijos apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (Institucija) Viršininko apeliacinį skundą atmesti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.