- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- AN2-118-768/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00285-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Donatas Jatužis (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka patraukto asmens S. Ž. (S. Z.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu S. Ž. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1000 Eur bauda, už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 23 straipsnio 6 ir 8 punktų, 39 straipsnio 1 punkto, 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 64 straipsnio 1 punkto ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, t. y. būdamas UAB „E. G. L.“ vadovu (direktoriumi) neužtikrino, kad aštuoniems trečiosios šalies piliečiams – darbuotojui O. P. (O. P.) (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), darbuotojui S. B. (S. B.) (laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2021 m. kovo 19 d.), darbuotojui S. K. (S. K.) (laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 27 d. iki 2021 m. kovo 26 d.), darbuotojui A. K. (A. K.) (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 17 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), darbuotojui O. M. (O. M.) (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), darbuotojui O. M. (O. M.) (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. kovo 31 d.), darbuotojui A. M. (A. M.) (laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. balandžio 6 d.) ir darbuotojui O. V. (O. V.) (laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 17 d. iki 2021 m. kovo 31 d.) – būtų leista dirbti UAB „E. G. L.“ naudai legaliai, nes šie darbuotojai:
1.1. neturėjo jiems išduotų leidimų dirbti;
1.2. į Lietuvą atvyko ir Lietuvoje gyveno pažeisdami pirmiau nurodytais laikotarpiais galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.3. punkto (S. B. ir S. K. atvyko 2020 m. spalio 13 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.2. punkto (O. P. atvyko 2021 m. sausio 23 d; A. K. – 2021 m. sausio 1 d.; O. M. – 2021 m. sausio 23 d.; O. M. – 2021 m. sausio 25 d.; A. M. – 2021 m. kovo 2 d.; O. V. – 2021 m. sausio 11 d.) reikalavimus, neturėdami Lietuvos nacionalinių vizų ar leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu S. Ž. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimą ir paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba administracinės nuobaudos neskirti. Skunde sutinka, jog yra nustatytas formalus UTPĮ ir UĮ atskirų straipsnių pažeidimo faktas, tačiau jis nėra esminis, nulemiantis teismo nutarimo deklaratyvų teigimą - „Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai“. Pareiškėjas, veikdamas kaip darbdavys, atstovaujantis UAB „E. G. L.“, eidamas direktoriaus pareigas nepažeidė nei vieno nutarime nurodyto asmens - pavaldaus darbuotojo teisių ir teisėtų interesų, jiems sąžiningai buvo mokami darbo užmokesčiai, taip pat valstybės interesus - už juos mokami privalomi mokesčiai. Nebuvo gauta jokių nusiskundimų iš darbuotojų ir/ar kitų asmenų pusės. Teigia, jog nurodytų darbuotojų neatsivežė (nekvietė) nei iš Ukrainos, nei iš Lenkijos Respublikos - šie asmenys patys atsiliepė pagal skelbimus ir pateikė prašymus būti priimtiems į darbą, į UAB „E. G. L.“, tie asmenys buvo Lietuvoje, todėl pareiškėjas nėra atsakingas nei už darbuotojų atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, nei dėl jų karantino sąlygų dėl atvykimo ribojimų laikymąsi šiuo atveju. Atkreiptinas dėmesys, jog nei institucija, surašiusi protokolą, nei teismas, priėmęs skundžiamą nutarimą, neapklausė šių asmenų, nesiaiškino jų atsiradimo Lietuvoje aplinkybių, sąlygų, todėl atliktas tyrimas ir bylos nagrinėjimas nėra visapusiškas, pilnas ir objektyvus. Institucija tyrimą administracinėje byloje atliko tik pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus bei viešą informaciją, susijusią su darbuotojų darbu, darbo užmokesčio mokėjimu, apskaičiuotais ir sumokėtais mokesčiais valstybei, VSDFV biudžetui. Šiuo atveju akivaizdu, jog kitų asmenų interesai nenukentėjo dėl nutarime nurodytų asmenų įdarbinimo įmonėje, jų sukurto darbų rezultatų, už juos sumokėtų mokesčių ir privalomų įmokų į valstybės biudžetą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjas vyriausiasis darbo inspektorius V. P. nesutinka su S. Ž. apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Cituodamas skundžiamo nutarimo motyvus jiems pritaria ir teigia, jog teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgė į pažeidėjo padaryto nusižengimo pobūdį, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nubaustajam paskirtos nuobaudos dydžio – prašoma jos dydį sumažinti, skiriant mažesnę nei numatyta sankcijoje baudą arba jos neskirti. Todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl S. Ž. administracinės atsakomybės individualizavimo.
6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taikant šias įstatymo nuostatas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taigi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog S. Ž. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda yra per griežta ir neatitinkanti ANK 22 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo tikslų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir išsamiai įvertino visas ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, reikšmingas administracinei nuobaudai skirti, t. y., įvertino, kad nubaustojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atkreipė dėmesį į tai, jog S. Ž. už nelegalų darbą administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, tačiau yra baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio nusižengimus, nuobaudos įvykdytos tinkamai. Be to, jis yra dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį.
8. Tačiau negalima sutikti su skundo argumentais, jog, tai, kad S. Ž. mokėjo atlyginimus nelegaliai dirbantiems asmenims, mokėjo mokesčius valstybei, pats nelegaliai dirbančių asmenų į Lietuvą neatsivežė, sudaro pagrindo spręsti, jog S. Ž. paskirta nuobauda yra neproporcinga ir per griežta. Visų pirma pabrėžtina, jog S. Ž. administracine tvarka yra nubaustas už neteisėtą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, bet ne už pažeidimus susijusius su trečiųjų šalių piliečių valstybinės sienos kirtimu. Visų antra S. Ž. yra nelegaliai dirbusių asmenų atžvilgiu darbdavys ir privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų laikymąsi darbuotojams vykdant darbo funkcijas jo vadovaujamoje bendrovėje, todėl tai, kad pažeidimai, anot apelianto, nesukėlė itin neigiamų pasekmių, tai, kad buvo mokami mokesčiai valstybei, šiuo atveju skiriant nuobaudą nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos nuostatos taikymą. Darbdavys, eidamas savo pareigas, privalo užtikrinti ir įsitikinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje asmenų įdarbinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Priešingu atveju susidarytų ydinga situacija, kuomet nepakankamas asmens atidumas bei rūpestingumas savo veiksmus derinant su teisės aktų reikalavimais sudarytų galimybę jo elgesį vertinti kaip mažiau pavojingą nei rūšinis realizuotų nusižengimų pavojingumas. Be kita ko, pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
9. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, ANK 32 ir 34 straipsnyje numatytas nuostatas – nuobaudų skyrimo taisykles bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai ir S. Ž. paskirta tinkama nuobauda, jos dydis nėra aiškiai per griežtas, todėl administracinės nuobaudos švelninti ar jos neskirti, nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, nubaustojo skundo argumentai nepagrindžia manymo, kad jam paskirta bauda akivaizdžiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Tuo tarpu paskyrus jam mažesnę nuobaudą ar jos neskyrus nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. Ž. (S. Z.) skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.