Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-128-370/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2-128-370/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00798-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
Serbijos Respublikos, atstovaujamos Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų
Kategorijos

Civilinės bylos Nr. e2-128-370/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00798-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Serbijos Respublikos, atstovaujamos Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentūros, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos ieškovės ieškinio priėmimo klausimu civilinėje byloje Nr. e2-2169-324/2019 dėl netesybų priteisimo iš atsakovės akcinės bendrovės įmonių grupės „Alita“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Serbijos Respublika, atstovaujama Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentūros, pateikė ieškinį Kauno apygardos teisme atsakovei AB įmonių grupei „Alita“, kuriame prašė priteisti 11 351 965 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog 2007 m. liepos 24 d., viešojo konkurso būdu, buvo sudaryta sutartis dėl Serbijos Respublikos akcinės bendrovės „Beogradska industrija piva, slada i bezalkoholnih pi?a (toliau – BIP) akcijų fondo portfelio akcijų pardavimo-pirkimo tarp Serbijos Respublikos akcijų fondo (teisių perėmėjas – Serbijos Respublikos Privatizavimo agentūra) ir juridinių asmenų konsorciumo, kuris buvo sudarytas iš AB „ALT Investicijos“ (buvęs pavadinimas – AB „Alita“) ir Švedijos Karalystės įmonės AB „United Nordic Beverages“. AB „ATL Investicijos“ buvo reorganizuota į AB įmonių grupė „Alita“.

3. Pagal sutartį konsorciumas už 21 400 055,29 Eur įsigijo 51,90242 proc. akcijų paketo. Pagal sutartį konsorciumas taip pat įsipareigojo: 1) į BIP investuoti 5 100 000 Eur sumą; 2) per dvejų metų laikotarpį nuo akcijų įsigijimo dienos išpirkti likusias BIP akcijas; 3) neparduoti ir neperleisti BIP turto, viršijančio 20 proc. BIP ilgalaikio materialaus turto vertės, išskyrus pagal sutartyje numatytas išimtis (sutarties 8.2.2., 8.2.11. ir 8.2.12. punktai; 4) neprivesti BIP prie likvidumo, bankroto ar priverstinio išieškojimo parduodant ilgalaikį materialiųjų turtą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, jog konsorciumas pažeidė BIP sutarties nuostatas (nutarties 3 punktas), nes neinvestavo į BIP 5 100 000 Eur sumos, perleido BIP ilgalaikį turtą, neišpirko BIP smulkiųjų akcininkų akcijų, privedė BIP prie priverstinio BIP turto išieškojimo.

5. Serbijos arbitražo teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo nustatė, kad atsakovai pažeidė sutarties 8.1.2 straipsnyje prisiimtą įsipareigojimą investuoti į bendrovę ir sutarties 8.2.4 straipsnyje prisiimtą įsipareigojimą, kad bendrovei nebus pradėta bankroto, likvidavimo ar panašios procedūros, atsakovai nepažeidė sutarties 8.2.2 straipsnyje prisiimto įsipareigojimo neparduoti ar neperduoti bendrovės turto, taip pat nustatė, kad ieškovė turi teisę gauti sumažintas 5 100 000 Eur netesybas už sutarties 8.1.2 straipsnio nuostatų pažeidimą ir sumažintas 11 748 655 Eur netesybas už sutarties 8.2.4 straipsnio nuostatų pažeidimą, taip pat delspinigius, apskaičiuotus taikant 1,95 proc. metinę normą, kad atsakovė solidariai atsako pagal pirkėjo įsipareigojimus, o atsakomybės dydis sudaro 39 196 065 litus ekvivalentu eurais pagal kursą mokėjimo dieną, ieškovė turi teisę į 23 549 674 dinarų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ieškovė 2010 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Serbijos arbitražo teismą dėl 2007 m. liepos 24 d. BIP akcijų fondo portfelio akcijų pardavimo-pirkimo sutarties 8.1.2, 8.2.2, 8.2.4 straipsniuose nurodytų įsipareigojimų nevykdymo, vertino, jog ieškovės ieškinys dėl netesybų priteisimo yra tapatus ieškovės reikalavimui, išspręstam kitoje byloje – Serbijos arbitražo teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. priimtu galutiniu sprendimu, kuris nėra panaikintas, todėl ieškovės ieškinį atsakovei AB įmonių grupei „Alita“ dėl netesybų priteisimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovė Serbijos Respublika, atstovaujama Serbijos Respublikos Privatizavimo ginčų sprendimo agentūros, atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, neatsižvelgė į bylos aplinkybę, jog Serbijos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 25 d. galutiniu sprendimu nusprendė, jog Serbijos arbitražo teismas neturėjo jurisdikcijos AB įmonių grupės Alita atžvilgiu, negalėjo spręsti dėl IG Alita atsakomybės, negalėjo įtraukti jos atsakovu arbitražo byloje ir negalėjo konstatuoti atsakovės AB įmonių grupės Alita atsakomybės, todėl panaikino dalinį sprendimą.

8.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog ieškovė reiškia tapatų reikalavimą atsakovei, nes konstatavus, kad ieškovė negalėjo reikšti reikalavimų prieš atsakovę arbitraže, o Serbijos arbitražo teismas negalėjo priimti sprendimo atsakovės atžvilgiu, todėl neegzistuoja ieškinių, pareikštų Serbijos arbitražo teisme ir Kauno apygardos teisme, tapatumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstų teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyti absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindai (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsniai).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, nes apeliantė pareiškė tapatų ieškinį, kuris jau buvo išnagrinėtas Serbijos arbitražo teisme, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantė 2020 m. sausio 2 d. pateikė naujus įrodymus – 2019 m. spalio 21 d. Belgrado komercinio teismo sprendimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą.

12. Šie duomenys, apeliantės vertinimu, yra reikalingi teisingam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į pateiktų dokumentų ryšį su byloje sprendžiamu klausimu, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

13. Apeliacine tvarka tikrinamas Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantės Serbijos Respublikos, atstovaujamos Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros, ieškinį atsakovei AB įmonių grupei „Alita“, dėl jo tapatumo su kitoje civilinėje byloje išnagrinėtu ieškiniu, teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas sprendė, kad apeliantės inicijuojamas ginčas jau yra išnagrinėtas, dėl to paties ginčo yra priimtas sprendimas, kuris jau įsiteisėjęs.

14. Atsisakymo priimti ieškinį pagrindai nustatyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Vienas iš tokių pagrindų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas atvejis – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Toks procesinis reglamentavimas reiškia, kad, jeigu teismas yra išnagrinėjęs konkretų šalių ginčą iš esmės ir priėmęs dėl jo galutinį procesinį sprendimą, ar, kaip nagrinėjamu atveju, nutraukęs bylą šalims sulygus ginčą baigti taikiai, tai asmuo, iniciavęs šio ginčo nagrinėjimą teisme, jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į teismą dėl jo teisių gynybos pasirinktu būdu. Procesinis draudimas inicijuoti dėl to paties naują bylą, grindžiamas ir įsiteisėjusių teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis).

15. Draudimas kelti tapatų teismo jau išspręstam civilinį ginčą yra įtvirtintas ir CPK 279 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad, įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar įsakymui, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius.

16. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl kriterijų (požymių) tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013, 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014, 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Ieškinių tapatumas gali būti pripažintas tada, kada sutampa trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas.

17. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys ir dalyvavo tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kaip minėta, pripažįstant bylas tapačiomis turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios bei atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantė 2010 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Serbijos arbitražo teismą prašydama priteisti atsakovės AB įmonių grupės „Alita“ ir Švedijos Karalystės įmonės AB „United Nordic Beverages“ netesybas, nes atsakovai, nevykdydami sutarties įsipareigojimų, pažeidė 8.1.2.; 8.2.2 ir 8.2.4 straipsniuose nustatytus įsipareigojimus (nutarties 3 punktas).

19. Bylos duomenimis nustatyta, jog Serbijos arbitražo teismo išplėstinė arbitrų kolegija 2011 m. lapkričio 15 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo atmetė atsakovo AB investicijų grupės „Alita“ prieštaravimus, kog arbitražo tribunolas neturi kompetencijos jų atžvilgiu spręsti dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir nusprendė arbitražo procesą tęsti.

20. Serbijos arbitražo teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. priėmė galutinį sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 5 100 000 Eur netesybas už sutarties 8.1.2 straipsnio nuostatų pažeidimą ir sumažintas 11 748 655 Eur netesybas už sutarties 8.2.4 straipsnio nuostatų pažeidimą, taip pat delspinigius, apskaičiuotus taikant 1,95 proc. metinę normą, kad atsakovė solidariai atsako pagal pirkėjo įsipareigojimus, o atsakomybės dydis sudaro 39 196 065 litus ekvivalentu eurais pagal kursą mokėjimo dieną, ieškovė turi teisę į 23 549 674 dinarų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Serbijos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 25 d. sprendimu panaikino Serbijos apeliacinio komercinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir paliko galioti Belgrado komercinio teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Serbijos arbitražo teismo 2011 m. lapkričio 15 d. dalinis sprendimą.

22. Serbijos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu, t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo, panaikino Serbijos arbitražo teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. galutinį sprendimą.

23. Apeliantės vertinimu, Serbijos Aukščiausiajam Teismui panaikinus 2012 m. rugsėjo 19 d. galutinį sprendimą buvo eliminuota viena iš esminių CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygų (įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo). Visų pirma, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą dėl ginčo (ieškinio) tapatumo, šios savo išvados nepagrindė pirmiau aptartų trijų ieškinio elementų analize bei atitinkamai argumentais, kad sutampa kiekvienas iš šių elementų ir būtent dėl šios priežasties ieškinys gali būti vertinamas kaip tapataus ginčo inicijavimo teisme siekis (nutarties 16 punktas). Todėl šiuo aspektu skundžiama nutartis stokoja pagrįstumo.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį, neužtikrino apeliantės teisės į teisminę gynybą. Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę pareikšti ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant tuo, jog ieškinys neatitinka ieškinio tenkinimo sąlygų, šioje stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškinio tenkinimo). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą.

25. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nevertino aplinkybės, ar netikslinga sudaryti galimybę išklausyti atsakovės nuomonę dėl pareikšto ieškinio, taip pat teismas skundžiamą nutartį priėmė dar iki Serbijos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Serbijos arbitražo teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. galutinis sprendimas. Nurodytos aplinkybės yra svarbios vertinant ir nustatant, ar egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Todėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo spalio 18 d. nutartis naikintina, o apeliantės Serbijos Respublikos, atstovaujamos Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros, ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir ieškovės Serbijos Respublikos, atstovaujamos Serbijos Respublikos privatizavimo ginčų sprendimo agentūros, ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danguolė Martinavičienė