Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-668-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-01
Bylos Nr.
2S-668-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas
Atsakovas
V. L.
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-668-186/08Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.3. (S)
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. spalio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas Egidijus Žironas,

kolegijos teisėjos Romualda Janovičienė ir Tatjana Žukauskienė

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas peržiūrėti už akių priimtą sprendimą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto antrame apylinkės teisme gautas ieškovo UAB “Irvi” ieškinys atsakovui V. L. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Ieškinyje nurodyta, kad pagal šalių 2007-09-11 sutartį ieškovas įsipareigojo pagaminti, atsakovui pristatyti ir surinkti gaminį – baldus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 15 000 Lt. Atsakovas sumokėjo 4 500 Lt avansą, ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovas likusios 10 500 Lt sumos nesumokėjo. Ieškovas prašė priteisti skolą 10 500 Lt ir sutartyje sulygtus delspinigius – 63 Lt, iš viso 10 563 Lt. Apylinkės teismas 2008-02-08 išsiuntė atsakovui ieškinio ir priedų nuorašus. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2008-02-18. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2008-03-14 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo V. L. ieškovui UAB “Irvi” 10 879,89 Lt (įskaitant bylinėjimosi išlaidas).

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas 2008 04 07 apylinkės teismui pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti už akių priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad 2008 02 08 atsakovui išsiųstame pranešime buvo nurodyta, jog „pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui...“. Atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, manė, kad atsiliepti į ieškinį jis turi teisę preliminaraus posėdžio metu. Todėl jis, tikėdamasis išdėstyti savo paaiškinimus ir nesutikimus su ieškiniu teismo posėdžio metu, nepateikė atsiliepimo į ieškinį,. Kadangi teismas priėmė sprendimą už akių, atsakovas neteko galimybės pareikšti savo pozicijos ir prieštaravimų dėl ieškovo pareikštų reikalavimų. Prašyme taip pat nurodė, kad ieškovas praleido sutartyje sulygtą terminą, todėl jam turi būti skaičiuojami delspinigiai, kurie sudaro 90 Lt. Šia suma, atstovo teigimu, turėtų būti mažinami ieškovo reikalavimai. Pareiškime taip pat nurodė, kad, darbai atlikti nekokybiškai ir įrodymus dėl šios aplinkybės įsipareigojo pateikti teismo posėdžio metu.

Atsiliepimas

Ieškovas pateiktu atsiliepimu su prašymu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovo pareiškimą atmetė. Nutartyje nurodė, kad ieškinio nuorašas su priedais įteiktas atsakovo motinai 2008-02-18 ir atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškinio nuorašą su priedais gavo laiku. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad atsakovas klaidingai suprato jam įteiktą teismo pranešimą kaip leidžiantį atsiliepti į ieškinį preliminaraus posėdžio metu. Teismas pabrėžė, jog teismo pranešime aiškiai įrašyta, kad „per 14 kalendorinių dienų nuo ieškinio su priedais įteikimo dienos jis privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį“. Teismas pažymėjo, jog pranešime taip pat išaiškinta, kad be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui įteiktame pranešime nebuvo klaidinančio įrašo apie preliminarų teismo posėdį. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nenurodė svarbių atsiliepimo nepateikimo priežasčių.

Atsiliepimas

Dėl už akių priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai. Teismas sutiko su ieškovo atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl parduotų baldų kokybės ir dėl netesybų skaičiavimo atsakovas turi teisę kreiptis į teismą atskiru ieškiniu kitoje civilinėje byloje.

Atsakovo atstovas padavė atskirąjį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino aplinkybes dėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Teigia, kad teismo pranešimas ir ieškinio nuorašas buvo įteikti atsakovo motinai, o pačiam atsakovui buvo perduoti tik praėjus didžiajai teismo nustatyto termino daliai. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismo pranešime įrašyta, jog pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui. Skunde teigiama, kad dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo ir dėl to, kad lietuvių kalba nėra gimtoji, atsakovas negalėjo tiksliai suprasti teismo pranešimo ir suprato, kad atsiliepti į ieškinį jis turi teisę preliminaraus posėdžio metu. Kadangi buvo priimtas sprendimas už akių, atsakovas, nurodoma skunde, negalėjo pareikšti savo pozicijos ir prieštaravimų. Atsakovo atstovo nuomone atsiliepimas į ieškinį nepateiktas dėl svarbių priežasčių.

Dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo skunde nurodoma, kad ieškovas pavėlavo atlikti šalių sutartyje sulygtus darbus ir todėl jam turi būti skaičiuojami delspinigiai, kurie sudaro 90 Lt. Šia suma turtėtų būti mažinami ieškovo reikalavimai ir atsakovas pasinaudos savo teise pareikšti šiuos reikalavimus teismo proceso metu. Skunde taip pat nurodoma, kad darbus ieškovas atliko nekokybiškai ir ne pagal projektą, o įrodymus apie šią aplinkybę atsakovas įsipareigoja pateikti bylos nagrinėjimo metu, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Nutartis paliekama nepakeista.

Dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo. Skunde teigiama, kad teismo pranešimas, kuriame nustatyta terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį, atsakovui asmeniškai buvo perduotas tik praėjus didžiajai teismo nustatyto termino daliai. Argumentas pripažįstamas nepagrįstu, nes skunde nenurodoma konkreti pranešimo atsakovui perdavimo data ir nepateikiami įrodymai apie šią aplinkybę (LR CPK 178 str.). Be to LR CPK 123 str. 3 ir 5 d. nustatyta, kad procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo diena kuriam nors iš kartu su adresatu gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Taip pat atmetamas skundo argumentas, kad atsakovą suklaidino teismo pranešimo tekstas ir jis tikėjosi į ieškinį atsiliepti preliminaraus posėdžio metu. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismo pranešime visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai, nenaudojant specialios teisinės terminijos ar specifinių, tik lietuvių kalbai būdingų žodžių, įrašyta: „...siunčiame Jums ieškinio ir jo priedų nuorašus. Per 14 kalendorinių dienų nuo šio ieškinio su priedais įteikimo dienos privalote pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį“. Apylinkės teismas pagrįstai nutarė, kad tokio pranešime įrašyto nurodymo negalima suprasti kitaip, nei jis išdėstytas. Priešingai, išaiškinti teismo pranešimo tekstą tokiu būdu, kaip išdėstyta advokato pateiktame skunde t.y. manyti, kad atsiliepti į ieškinį atsakovas turi teisę preliminaraus posėdžio metu, galima tik turint tam tikrų žinių civilinio proceso srityje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių.

Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal LR CPK 287 str. 2 d. 3 ir 4 p. turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Todėl reikalinga pasisakyti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Priimdamas šį sprendimą apylinkės teismas iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovas pagal šalių sutartį nesumokėjo 10 500 Lt. Ši aplinkybė neginčijama. Atsakovas sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, kad ieškovas baldus pagamino nekokybiškai ir ne pagal projektą. Nors LR CPK 287 str. 2 d. 4 p. imperatyviai nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovas tokių įrodymų nenurodė ir nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimą, negalėjo nustatyti sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad tokių įrodymų nenurodymas ir atskirajame skunde gali būti vertinamas ne tik kaip LR CPK 287 str. 2 d. 4 p. nuostatos nesilaikymas, bet ir kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 str.), nes nesavalaikis įrodymų pateikimas, ypač kai šalis yra atstovaujama advokato, gali būti pripažintas veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Kita vertus, įrodymų nenurodymas (nors ir įsipareigojant juos pateikti vėliau) atima iš atsakovo galimybę reikalauti, kad už akių priimtas sprendimas būtų panaikintas LR CPK 288 str. 4 d. tvarka.

Kitas atsakovo nurodomas sprendimo už akių neteisėtumo pagrindas yra tai, kad ieškovas pavėlavo atlikti darbus, dėl ko turi būti skaičiuojami delspinigiai ir prašoma priteisti suma mažinama 90 Lt. Tačiau tai yra atskiras reikalavimas, kuris, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, gali būti reiškiamas atskiroje byloje ieškininės teisenos tvarka, o priteistų sumų įskaitymas įmanomas išieškojimo procese (LR CPK 687 str.). Tokio reikalavimo pareiškimo galimybė nėra pagrindas pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu 2008-03-14 sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovo ieškovui priteista šalių sulygta kaina už atliktus darbus. Pažymėtina, kad sąskaita-faktūra atsakovui buvo įteikta 2007-12-20, tačiau nei tą dieną, nei 2008 m. sausio mėn., kai jam du kartus buvo siunčiami ieškovo pranešimai apie skolą, atsakovas pretenzijų dėl netesybų atsakovui nereiškė. Esant tokiai procesinei situacijai teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje 2008-03-14 sprendimas už akių ir atsisakymas jį panaikinti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą visiškai atitinka šio instituto paskirtį – įgyvendinti proceso koncentruotumo principą.

Išnagrinėjus atskirąjį skundą neperžengiant jame nustatytų ribų (CPK 338 str., 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 338, 329, 330 str.) nurodytų pagrindų, įgalinančių panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Romualda JanovičienėTatjana Žukauskienė