Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-175-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-06
Bylos Nr.
1A-419-175-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nukentėjusysis
N. K.
Nuteistasis
S. A.
Advokatai
Jonas Kairevičius, Vaclovas Kamins

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-175/09

Teisėja Banga Bartkienė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Vaidai Pupšytei, Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams Vaclovui Kaminskiui, Dianai Ingridai Vinklerytei, nukentėjusiajai N. K. , jos atstovui advokatui Jonui Kairevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. (S. A. ) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nubaustas 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo. S. A. įpareigotas per 3 (tris) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai N. K. padarytą turtinę žalą, nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti namuose.

Iš S. A. priteista civilinio ieškinio tenkinimui N. K. 1024,49 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad 2008-05-19 apie 13.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš N. K. , t.y. ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė jai į veidą, purtė paėmęs už rankų aukščiau alkūnių, paėmęs iš nugaros už pečių bloškė ant žemės, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žande, žastuose, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. A. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti; N. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesti; priteisti jam iš N. K. visas jo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas tvirtina, kad teismas ignoravo faktus, įrodančius jo nekaltumą ir ieškinio nepagrįstumą, neatsižvelgė į jo bei liudininkų nurodytus faktus. Pasak apelianto, nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio jo kaltę. Apeliantas iš naujo išdėsto apylinkės teisme savo pasakytoje baigiamojoje kalboje pateiktą byloje esančių įrodymų vertinimą. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, vienokias įvykio aplinkybes ji nurodė skunde policijos pareigūnams, kitokias medicinos specialistui, po susitarimo su gynėju sudarymo jos parodymai visiškai pasikeitė. Pradžioje N. K. tvirtino, kad ji sudavė S. A. per veidą, tada šis sugriebė jai už rankų ir papurtė, po to sudavė per veidą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Teismo medicinos specialistui ji jau tvirtino, kad S. A. kumščiais sumušė veidą, rankomis suspaudė rankas. Pasak apelianto, tai įrodo, kad jos aprašytus veiksmus atliko ne jis, nes, kaip teigia N. K. , ją sumušęs asmuo mušė ją kumščiais per veidą, kas visiškai prieštarauja policijos patruliui duotiems parodymams. Jo nekaltumą patvirtina specialisto išvada, nes kraujosruva kairiajame žande yra nuo vienetinio smūgio kietu buku daiktu arba galėjo atsirasti N. K. atsitrenkus į kietą buką daiktą, po jo išėjimo iš N. K. buto. Ši versija nebuvo tiriama. Nuteistasis teigia, kad kraujosruvų žastuose nematė. Tai galėjo įvykti dėl to, kad kraujosruvos jau buvo ir jos buvo paslėptos drabužiais. Nuteistasis tvirtina, kad buvo paėmęs N. K. tik už riešų ir tik tam, kad išvengti tolimesnio jos smurto pasekmių. Tačiau šių veiksmų N. K. jam neinkriminuoja, iš ko darosi aišku, kad jie nesukėlė jai fizinio skausmo ir kad ji juos laiko pagristais. Apeliantas tvirtina, kad taikinamajame posėdyje N. K. teiginiai, jog S. A. ne mažiau kaip tris kartus ir ne daugiau kaip penkis kartus ranka sudavė jai per veidą, t.y. buvo smūgių seka, purtė du kartus paėmęs už rankų aukščiau alkūnių, paėmęs iš nugaros už pečių bloškė ant žemės, padarydamas poodines kraujosruvas kairiajame žande, žastuose, yra jokiais faktais nepagristas melas.

Teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į apeliantą teigiamai charakterizuojančius duomenis, tuo tarpu blogas jo charakteristikas, kurios taip pat neįrodo jo kaltės, laiko faktais, įrodančiais jo kaltę, ir tuo, apelianto nuomone, grindžia nuosprendį. Į teismo posėdį N. K. atvesti liudytojai konflikto asmeniškai nematė. Pasak apelianto, liudytoja V. K. davė melagingus parodymus, sakydama, kad „link to viskas ėjo“, kadangi ji yra suinteresuota bylos laimėjimu, todėl jos parodymais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Anot nuteistojo, liudytojas D. D. jį charakterizavo teigiamai, tačiau teisėja jo parodymus aprašo labai trumpai: „Nekonfliktiškas, gyvenime nepriimtiną nuomonę ignoruoja". Liudytojos K. R. parodymai, nuteistojo nuomone, neįrodo jo kaltės, kadangi ji negali jo charakterizuoti, nes jie asmeniškai nebendrauja. Liudytoja K. R. tvirtino iš N. K. žodžių žinanti, kad jis ir anksčiau grubiai elgdavosi su N. K. , tačiau nuosprendyje parašyta „yra smurtavęs“. Liudytoja K. R. tvirtino, kad pati matė S. A. įtūžio metu, o teisėja parašė „yra mačiusi jo įtūžio be priežasties pasireiškimų". Liudytojos K. R. žodis „įtūžis" šiame kontekste suprantamas kaip pykčio akimirka jo išsakyta pakeltu balso tonu, nuomonė (žodžiai). Anot apelianto, žodį „įtūžis" šiame kontekste negalima interpretuoti kaip žodį „smurtas", turint tam įtūžiui priežastį ar kaip gali galvoti ir sakyti K. R. „be priežasties", tiesiog nežinant priežasties. Liudytoja L. R. parodė, kad žino apie S. A. santykius su N. K. ir apie nagrinėjamą įvykį tik iš V. K. žodžių, tačiau nuosprendyje nurodyta, kad L. R. parodė, kad gali tik iš atsitiktinių pastebėjimų apibūdinti, jog S. A. su N. K. bendravimas sudaro blogą įspūdį.

Apeliantas tvirtina, kad jo parodymai teismo nuosprendyje yra iškraipyti. Jis niekada nesakė, kad N. K. priėjo prie jo. Ji sėdėjo šalimais esančiame fotelyje, o tam kad suduoti jam per veidą, jai nereikėjo niekur eiti. Ji besikeliant iš fotelio ir sudavė jam ranka delnu per veidą, o pilnai atsikėlus, puolė abejomis rankomis, dėl ko jis buvo priverstas paimti ją už riešų, tam kad išvengti jos tolimesnio smurto pasekmių. Pasak apelianto, reali šios bylos priežastis, tai tuometinis N. K. reikalavimas 700,- Lt per mėnesį alimentų arba 3000,-Lt, kad N. K. nutrauktų šią bylą.

Anot apelianto, teisėja buvo šališka ir priėmė šališką sprendimą. LR BPK numato, kad visos abejonės turi būti traktuojamos teisiamojo naudai, tačiau taip nebuvo padaryta, ir tai įrodo teismo šališkumą. Teisėjos sprendimas taikyti jam laisvės apribojimą yra ne tik niekuo nepagrįstas, bet ir tokiu sunkmečiu, koks yra dabar Lietuvoje, stipriai apriboja jo pasirinkimą darbo paieškoje, nes jis bedarbis, apie ką teisėja puikiai žino. Ji skyrė maksimalią įmanomą bausmę. Pasak apelianto, civilinis ieškinys nėra pagristas įrodymais. Nuteistasis nurodo, kad yra bedarbis, neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, todėl nepagristai priteista 3000 Lt suma jam yra nepakeliama našta. Kadangi jis nekaltas, prašo atmesti priteistą N. K. turtinės žalos atlyginimui 1024,49 Lt sumą.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjai prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Jonavos rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl S. A. padarytos nusikalstamos veikos, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Todėl nuteistojo teiginiai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai vertinami įrodymai, padarytos išvados, neatitinkančios faktinių aplinkybių, atmestini. Tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip norėtų pats nuteistasis, nėra ta aplinkybė, kuri leistų konstatuoti, kad teismas buvo šališkas (BPK 44 str. 5 d.).

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir pateikia savą įrodymų interpretaciją, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, daro priešingą išvadą. Kad S. A. padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, visų pirma, patvirtina nukentėjusiosios N. K. parodymai ir specialisto išvada. Tai, kad S. A. sumušė N. K. , taip pat patvirtina tiesiogiai konflikto nemačiusių, tačiau apie jį žinančių liudytojų V. K. , K. R. , V. R. parodymai, rašytinė bylos medžiaga, iš dalies ir paties S. A. parodymai. Visi šie įrodymai papildo vienas kitą, vienas kitam neprieštarauja, todėl teismas pagrįstai jų pagrindu pripažino S. A. kaltu, pagrįstai S. A. parodymus, kad jis nemušė N. K. , vertino kritiškai, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi nuteistojo S. A. parodymų apie tai, kad jis nemušė nukentėjusiosios, nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliantas neteisus tvirtindamas, kad nukentėjusiosios N. K. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl melagingi. Nukentėjusioji tiek taikinamojo teismo posėdžio metu, tiek teisiamojo posėdžio metu iš esmės nurodė analogiškas tarp jos ir S. A. vykusio konflikto aplinkybes, todėl teismas pagrįstai šiuos jos parodymus pripažino teisingais, juolab, kad juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Nukentėjusioji tvirtino, kad konfliktas prasidėjo dėl to, jog tuo metu, kai ji davė vaikui atsigerti sulčių, šios išsiliejo ir S. A. pradėjo šaukti, kad ji neprižiūrinti vaiko, ir puolė ant jos. Bijodama, kad konflikto metu jis neužgautų dukros, atstūmė S. A. pataikydama šiam į veidą. Kaltinamasis įtūžęs sudavė jai į veidą kelis kartus, purtė paėmęs už rankų aukščiau alkūnių, ją nubloškė. Apsiginti pavyko tik todėl, kad S. A. buvo neseniai operuotas ir įspyrus jam į pilvą, šis atsitraukė. Nukentėjusioji paaiškino, kad jie su S. A. nuolat konfliktuoja, dažniausiai dėl vaiko auklėjimo ir auginimo. Jis smurtaudavo ir anksčiau, tačiau ji nesikreipdavo į teisėsaugos institucijas. Specialisto išvada Nr. G-1621/08(02) patvirtina, kad N. K. konstatuoti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairiame žande, žastuose padaryti kietais, bukais daiktais (b. l. 4). Priešingai, nei teigia apeliantas, specialisto išvadoje nekonstatuota, kad sužalojimas žande padarytas vienetinio smūgio pasekoje arba, kad galėjo atsirasti N. K. atsitrenkus į kietą buką daiktą. Specialisto išvada visiškai patvirtina, kad N. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat tai, kad sužalojimai buvo padaryti būtent N. K. nurodytomis aplinkybėmis, t.y. S. A. jai suduodant į veidą ir spaudžiant rankas ties alkūnėmis. Dėl to, kad N. K. , kreipdamasi į policiją ir teismo medicinos ekspertus, nurodė ne tokias išsamias įvykio aplinkybes, negalima daryti išvados, kaip kad nurodo nuteistasis, jog N. K. parodymai yra melagingi, kad jis jos atžvilgiu nesmurtavo. Nukentėjusioji nuo pat to momento, kai kreipėsi į policijos pareigūnus visada tvirtino, kad ją sužalojo S. A. , todėl tai, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme, ji davė detalesnius parodymus nei policijos pareigūnams ar teismo medicinos ekspertams, negali būti pagrindu laikyti N. K. parodymus nenuosekliais, prieštaringais.

Kaip jau anksčiau minėta, N. K. parodymus, kad S. A. jai nežymiai sutrikdė sveikatą, patvirtina ir byloje esantys liudytojų parodymai. Nuteistasis apeliaciniame skunde bando iškreipti liudytojos K. R. parodymus, įtikinti teismą, kad jie yra neteisingi, kad jie yra tik liudytojos nuomonė, ir jais remiantis negalima daryti išvados, kad jis nežymiai sutrikdė N. K. sveikatą. Tačiau liudytoja K. R. kategoriškai patvirtino, kad ji paties konflikto nematė, tačiau matė nukentėjusiąją sekančią dieną po įvykio ir N. K. jai papasakojo, jog buvo sumušta S. A. , ji matė mėlynes ant abiejų rankų virš alkūnių bei ant žando. N. K. jai pasakojo, kad mėlynės ant rankų atsirado dėl to, kad S. A. paėmęs ją už rankų purtė. Be to, ši liudytoja patvirtino ir tai, kad S. A. ir anksčiau grubiai elgėsi su nukentėjusiąja. Ji yra mačiusi, kaip S. A. pastūmė N. K. . Netikėti šios liudytojos, taip pat kaip ir liudytojos V. K. , parodymais teismas neturi pagrindo. Liudytoja V. K. paaiškino, kad grįžusi namo, ji rado apsiverkusią dukrą raudonais žandais. Dukra pasakė, kad ją sumušė S. A. . Sumušimo žymės matėsi ant abiejų rankų virš alkūnių, ant skruosto matėsi mėlynė. Liudytoja taip pat paaiškino, kad konfliktai tarp S. A. ir jos dukros N. K. vyksta nuolat. Kad S. A. ir N. K. santykiai sudaro blogą įspūdį, parodė ir liudytoja L. R. . Ši liudytoja taip pat parodė, kad apie N. K. sumušimą žino iš V. K. .

Visi šie įrodymai neprieštarauja vienas kitam ir teismas, remdamasis jų visetu, pagrįstai pripažino S. A. kaltu dėl N. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje labai trumpai išdėstyti liudytojo D. D. , kuris teigiamai charakterizavo S. A. , parodymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad išdėstant liudytojo parodymus, būtina aprašyti tą jų dalį, kuri patvirtina ar paneigia vieną ar kelias nustatomojoje dalyje nurodytas ar kitas svarbias aplinkybes. Liudytojas D. D. nieko apie tarp S. A. ir N. K. vykusį konfliktą nežinojo. Jis tik pateikė subjektyvią nuomonę, kad S. A. negalėtų smurtauti moters atžvilgiu. Taigi, šio liudytojo parodymai išties jokios įrodomosios reikšmės neturi, kadangi jis negalėjo patvirtinti nei vienos reikšmingos aplinkybės bylai teisingai išspręsti.

Apeliantas neteisus tvirtindamas, kad teisėja paskyrė jam pačią griežčiausią įmanomą bausmę, kadangi už LR BK 140 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Laisvės apribojimo bausmė yra daug švelnesnė negu arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Be to, laisvės apribojimo bausmė yra paskirta tik 9 mėnesiams, t.y., žymiai mažiau negu BK numatytas tokios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltinamojo asmenybę, todėl laikyti ją aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl apelianto teiginiai, kad iš jo nepagrįstai priteistos tokios pinigų sumos, atmestini.

Atmestini apelianto teiginiai ir dėl to, kad nepagrįstai iš jo priteista 3000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Pagal LR CK 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Teismas, patenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, šį savo sprendimą išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad žmogaus sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nuteistasis S. A. nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą tyčiniais veiksmais, sąmoningai siekdamas sukelti dvasinių išgyvenimų ir fizinių kančių. Teismų praktika formuojama ta linkme, kad tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus gyvybė, sveikata, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Todėl aplinkybė, kad nuteistasis niekur nedirba, neturi jokio turto, negali būti pagrindu mažinti iš jo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji N. K. pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog ji advokatui Jonui Kairevičiui, kuris ją atstovavo apeliacinės instancijos teisme, sumokėjo 500 litų už atstovavimo ir kitas teisines paslaugas. Šios išlaidos, vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d., turi būti priteistos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Iš S. A. N. K. priteisti 500 (penkis šimtus) litų atstovavimo išlaidų.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis