Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei ir Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Eglei Deltuvaitei, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Viliui Karoliui, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvaka išnagrinėjusi ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakovui J. B. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje nustatytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų, nustatyta, kad pagal 1999-07-29 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo išnuomotas 0,4588 ha Lietuvos Respublikai priklausantis valstybinės žemės sklypas, esantis Artojo g. 7, Klaipėda. Pagal minėtą 1999-07-29 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, naudotis žemės sklypu pagal tikslinę naudojimo paskirtį (Sutarties 3 p., 10 p., 11 p.). 2009 m. sausio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-35 nustatė, nuomos mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę tarifus. 2007 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-287 nustatė, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, ar jo dalį bus skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, o delspinigių dydis nustatomas pagal tuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 3773,76 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos.

Civilinius teisinius santykius reguliuoja ne viešoji, o privatinė teisė, taigi ir žemės nuomos santykiams, nepriklausomai nuo juose dalyvaujančių subjektų, taikytinos privatinės teisės, visų pirma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, normos. Žemės nuomos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos XXIX skyrius. Nagrinėjamoje byloje aktualiu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio klausimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.

2009 m. sausio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-35 nustatė, nuomos mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę tarifus. Atsakovas nei atsiliepime į ieškinį nei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu neginčijo valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos dydžio, nuomos mokesčio už nuomojamą valstybinę žemę tarifų. Ieškovės atstovė patvirtino, kad už ankstesnius laikotarpius, atsakovas savalaikiai mokėdavo žemės nuomos mokestį, tuo pripažindamas jų teisingą apskaičiavimą. Atsakovo argumentai, kad nuomos sutartis buvo areštuota, atsakovas neturi teisinio išsilavinimo, neeliminuoja atsakovą nuo pareigos mokėti žemės nuomos mokestį. O atsakovo argumentas, kad žemės nuomos mokesčio deklaracijos nebuvo pateikiamos atsakovui, nepagrįstas įrodymais.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis). Sutarties pagrindu atsakovas tapo žemės nuomos prievolinių teisinių santykių dalyviu. Atsakovui buvo išnuomotas valstybinis žemės skypas, todėl atsakovas privalėjo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nustatytomis sąlygomis ir terminais, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų laiku nevykdė. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.551, 6.552 straipsnai). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, todėl laikoma, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis, 6.71 straipsnis, Valstybinės žemės nuomos sutarties 11.p.).

Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3773,76 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos, pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 221,33 Lt delspinigių.

2007 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-287 nustatė, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį, ar jo dalį bus skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, o delspinigių dydis nustatomas pagal tuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą. Už 2010 m ir 2011 m. Lietuvos Respublikos finansų ministrė nustatė, kad delspinigių dydis yra 0,03 procentai. Tame pačiame 2007 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. T2-287 nustatyta, kad nesumokėto žemės mokesčio išieškojimui taikomas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas senaties terminas. Pažymėtina, kad šiame sprendime taryba nepasisakė dėl senaties taikymo delspinigiams, tačiau teismas, vadovaudamasis analoginiu teisės aiškinimo metodu, mano, kad taryba delspinigių išieškojimui taip pat turi taikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas senaties terminą. Tokią išvadą teismas padarė dar ir dėl to, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. T2-287 nėra draudimo taikyti senatį delspinigių išieškojimui. Be to, draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 3 dalis). Jeigu nebūtų tokio įstatymo draudimo, tai iš anksto atsisakius taikyti ieškinio senatį, kita teisinio santykio šalis, nebūtų suinteresuota ginti savo pažeistų teisių, kontroliuoti įsipareigojimų vykdymo. Dėl to turtiniai santykiai taptų nestabilūs ir neaiškūs, sumažėtų galimybių apginti pažeistą teisę.

Ieškovė prašo priteisti 221,33 Lt delspinigių už 2010 m. ir 2011 m. (iki 2012 m. 04-24) ir nurodo už 2010 m. priteisti 113, 21 Lt delspinigių už 200 dienų, o už 2011 m. (iki 2012 m. 04-24) - 91,14 Lt delspinigių už 161 dieną.

Tačiau teismui sudėjus šias dvi sumas (113, 21 Lt + 91,14 Lt), susidaro ne 221,33 Lt, bet 204,35 Lt.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei pritaikius sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senatį delspinigių išieškojimui, teismas iš dalies tenkina ieškovės prašymą priteisti 221,33 Lt delspinigių. Iš atsakovo ieškovei priteistina 193,03 Lt delspinigių (už 2010 m. – 1886,88×0,03%×180 dienų=101,89 Lt, o už 2011 m. (iki 2012 m. 04-24) - 91,14 Lt delspinigių už 161 dieną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Iš atsakovo valstybei priteistinas 119,00 Lt dydžio žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83, 96, 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

iš dalies tenkinti ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį.

Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo J. B. 3773,76 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką ir 193,03 Lt delspinigių.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. B. 119,00 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.