- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- 1A-469-327-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00279-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Arūnas Paštuolis, Viktoras Preikšas, Maris Žukauskas
- Nuteistasis
- A. J., A. L., G. L.
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-327-2014
Teisėja Loreta Masevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00279-2012-5
2014 m. lapkričio 7 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei ir Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorams Ramučiui Mickui ir Audriui Ažukui, nukentėjusiojo V. Š. atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, nuteistųjų A. J., A. L. ir G. L. gynėjoms advokatėms Reginai Atkočaitienei, Rasai Kalkauskienei ir Giedrei Kazakevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d., ir nuteistas:
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Pritaikius BK 75 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. J. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. Š., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, nemokamai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per trijų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlyginamai išdirbant per vieną mėnesį po dvidešimt valandų nemokamų darbų, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. L. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d., ir nuteistas:
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant A. L. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. Š., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, taip pat be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
G. L. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d., ir nuteistas:
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės apribojimu vieneriems metams;
- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant G. L. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. Š., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, taip pat be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinys tenkintas visiškai. Priteista solidariai iš kaltinamųjų A. J., A. L. bei G. L. 1500,27 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų 27 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, naudai.
Civilinio ieškovo V. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista solidariai iš kaltinamųjų A. J., A. L. bei G. L. 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinės žalos ir 2685 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt penki litai) turtinės žalos, taip pat 800 Lt (aštuoni šimtai litų) patirtų advokato išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam V. Š.. Kita ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., A. L. ir G. L. nuteisti už tai, kad 2012 m. birželio 2 d., apie 2 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties, iš chuliganiškų paskatų tyčia kastetu, kumščiais sudavė bei spyrė V. Š. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip septynis smūgius, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. Š. poodines kraujosruvas nosyje su odos nubrozdinimu, kairės akies vokuose – skruoste, kraujosruvas akių obuoliuose, gilius odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, dešinės akies viršutiniame voke, kairiame antakyje – akies voke, lūpose, gilius odos nubrozdinimus – žaizdas, muštines žaizdas viršugalvyje, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tyčia smogė kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą P. Š. į galvą, sukeldami jam fizinį skausmą ir šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendį:
Žemesnės instancijos teismas
- A. J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėn.; pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėn. BK 64 str. 1, 3 d. pagrindu bausmę subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėn. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
- A. L. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.; pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėn. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
- G. L. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.; pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėn. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad teismas A. J. nepagrįstai pritaikė BK 75 str. nuostatas. A. J. tik iš dalies pripažino savo kaltę, anksčiau buvo teistas už neatsargų nusikaltimą, už kurį jam buvo pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naują tyčinį nusikaltimą. Todėl pakartotinis BK 75 str. taikymas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. BK 75 str. A. J. netaikytinas dėl to, kad padarė tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo metu, anksčiau teistas du kartus, pirmą kartą buvo teistas laisvės apribojimu už analogišką nusikaltimą (BK 138 str. 1 d. 284 str. 1 d.), nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimams buvo pasiruošta iš anksto (į įvykio vietą vyko tikslu sumušti V. Š., dėvėjo koviniam sportui skirtas pirštines), smurtavo prieš nesipriešinančius nukentėjusiuosius. Todėl nėra pagrindo manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai A. J. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad A. L. ir G. L. teismas paskyrė BK 138 str. 2 d. sankcijoje nenumatytas laisvės apribojimo bausmes, nesvarstydamas BK 54 str. 3 d. arba 62 str. taikymo galimybės, kadangi tam nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas teisingai nurodė bausmių skyrimo motyvus, tačiau neatsižvelgė, kad bendrininkų grupėje padarytos veikos buvo neatsitiktinės, nusikaltimams buvo iš anksto pasiruošta, smurtas savo pobūdžiu, intensyvumu buvo nemotyvuotas, A. L. ir G. L. kaltę neigė, nesigailėjo dėl savo poelgių, kas rodo didesnį jų pavojingumą ir būtinumą taikyti griežtesnes teisines priemones. Vadovaujantis BK 62 str. taisyklėmis jiems nustatyta ne mažesnė, kaip sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.
Nukentėjusysis V. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendį, nuteistiesiems A. J., A. L. ir G. L., paskirti griežtesnes bausmes, nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistųjų A. J., A. L. ir G. L. solidariai 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt turtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per švelnios, neatitinka BK 54 str. bausmės skyrimo pagrindų, prieštarauja BK 41 str. įtvirtintam teisingumo principui. Teismas nepagrįstai sumažino atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįvertino visų šiai žalai apskaičiuoti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė, kad sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šiol, patiriami nepatogumai gali tęstis visą likusį gyvenimą. Priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas neįvertino, kad buvo sumuštas iki sąmonės netekimo, gyvybei buvo iškilęs rimtas pavojus. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintas visa apimtimi nepaisant to, kad neturėjo galimybės pateikti neišsaugotų rašytinių įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė prašė tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais.
Nuteistųjų gynėjos prašė atmesti apeliacinius skundus, palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.
Prokuroro ir nukentėjusiojo V. Š. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas A. J., A. L. ir G. L. kaltais, padarius BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė, išanalizavo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir tinkamai vykdė įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija neturi pagrindo teigti, kad šioje byloje, vertindamas įrodymus, apylinkės teismas pažeidė BPK reikalavimus. Tačiau skirdamas nuteistiesiems A. J., A. L. ir G. L. bausmes pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, netinkamai taikė 75 str. nuostatas, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įsakymą ir neteisingai paskyrė bausmes, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p. ir 1 p.).
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Skiriant bausmę, turi būti įvertinama aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d., visuma.
BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Nuteistieji pripažinti kaltais, padarę BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Nustatydamas A. J. laisvės atėmimo bausmę ir jos trukmę apylinkės teismas įvertino visas aplinkybes, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. normose numatytos bausmės rūšies ribomis. A. J. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). A. J. anksčiau teismo teistas du kartus, vieną kartą buvo teistas už smurto naudojimą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, sportuoja, sporto klubo vadovo charakterizuojamas teigiamai, nedirba. Jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, anksčiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu. Visa tai leidžia teigti, kad nuteistajam anksčiau paskirtos bausmės įtakos nepadarė, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų. Nustatydamas bausmės dydį A. J., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir pagrįstai skyrė už nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra žymiai mažesnės, negu BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai. Taip pat visiškai pagrįstai esant idealiai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p.
Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai šio nuteistojo atžvilgiu taikė BK 75 str. nuostatas. Nusikaltimą nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir visiškai nesvarbu, jog bausmės vykdymo atidėjimo terminas priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme jau buvo pasibaigęs, kaip pažymi apylinkės teismas. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 d. (kasacinės nutartys Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014).
BK 75 str. yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius teismas gali spręsti dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Visos aukščiau nurodytos nuteistojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės nelaikytinos nuteistąjį charakterizuojančiomis išimtinai teigiamai ir sudarančiomis pagrindą jo atžvilgiu pakartotinai taikyti BK 75 str. nuostatas pagrįstai tikintis, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nei nuo 2012-07-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kuris nustato probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūrą, nei BPK šiuo metu nereglamentuoja, kaip turėtų būti elgiamasi, kai priimant naują nuosprendį ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, nors asmuo įstatymo saugomus teisinius gėrius pažeidė dar bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau negalima tokia teisinė situacija, kai net ir neginčijamai nustačius, jog nuteistasis sąmoningai ir piktybiškai ignoravo įstatymo reikalavimus nusikalsdamas ir taip panaikindamas pagrindinę bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, būtų sudarytos galimybės jam išvengti paskirtos bausmės vien dėl to, kad teismo sprendimo priėmimo dieną faktiškai buvo pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Šiuo atveju nustačius, kad nuteistasis paskirtos bausmės tinkamai neatliko ir vien tik formaliais pagrindais (dėl pasibaigusio bausmės vykdymo atidėjimo termino) nesubendrinus nuosprendžių, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.
Atsižvelgiant į visa tai, A. J. paskirta subendrinta bausmė, kaip pagrįstai nurodoma ir apeliaciniame prokuroro skunde, subendrintina pagal BK 64 str. 1 d. ir 3 d. su Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme šias bausmes iš dalies sudedant, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.
Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems A. L. ir G. L. laisvės apribojimo bausmes ir nustatydamas jos trukmes už nusikalstamos veikos, numatytos 284 str. 1 d., įvertino visas aplinkybes, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), pagrįstai paskyrė BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes ir tinkamai nustatė jų dydį, žymiai mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 str. 2 d.). Tačiau A. L. ir G. L. paskirdamas bausmes už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, apylinkės teismas parinko BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje nenumatytą laisvės apribojimo bausmę ir šio savo sprendimo neargumentavo. Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindo šių nuteistųjų atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, reglamentuojančių švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, nėra, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas ir nuteistiesiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje. Nuteistasis A. L. anksčiau teismo neteistas, tačiau jo atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto naudojimo susitaikius su nukentėjusiuoju, jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių teisės pažeidimų padarymą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis G. L. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nuteistieji padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal BK 60 str. 1 d. 1 p., atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad jie yra jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojami, teisėjų kolegijos nuomone, už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą jiems turėtų būti skirtos mažesnio dydžio nei BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės ir jų atžvilgiu taikytinas BK 75 str., esant pagrindui tikėtis, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas nuteistiesiems atidėtinas vieneriems metams įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam V. Š., nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės, nuteistiesiems A. L. ir G. L. paskirtos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., esant idealiai nusikaltimų sutapčiai subendrintinos apėmimo būdu. BK 65 str. 2 d. numato, kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 str. numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Už BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistiesiems paskirtos laisvės apribojimo bausmės keistinos vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp.
Nukentėjusysis V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas turėjo jo civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistųjų A. J., A. L. ir G. L. solidariai 15000 litų neturtinei žalai ir 5000 litų turtinei žalai atlyginti. BPK 44 str. 10 d. nustatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose.
Vertindama V. Š. prašytos priteisti neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – teko kreiptis į gydytojus, po nosies sulaužymo buvo sunkiau kvėpuoti. Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. Š. padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog patirti sužalojimai komplikavosi, kad šiuo metu yra likę liekamųjų reiškinių. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta ir į nuteistųjų amžių, į tai, kad jie yra darbingi, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir, priešingai nei nurodoma nukentėjusiojo skunde, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (už nesunkų kūno sužalojimą sulaužant nosies kaulus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 1000 litų iki 5000 litų, bei siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo V. Š. patirtus nepatogumus, pirmosios instancijos teismo paskirta 3000 litų suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Taip pat nepagrįstu laikytinas ir nukentėjusiojo skundo argumentas, kad apylinkės teismas turėjo tenkinti jo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas tinkamai vertino nukentėjusiojo reikalavimus ir pagrįstai priteisė nuteistiesiems solidariai atlyginti nukentėjusiajam tik pateiktais įrodymais patvirtintas nukentėjusiojo nurodomas patirtas išlaidas (už kreipimąsi pas medikus, dantų gydymą, dėl netekto darbingumo negautas pajamas ir rūbų sugadinimą). Nors V. Š. nurodė, kad dėl patirtos traumos patyrė 1000 litų kelionės išlaidų vykstant pas medikus, į apklausas pas tyrėjus, pas advokatę, tačiau apylinkės teismas šias nurodomas kelionės išlaidas laikė nevisiškai pagrįstomis, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusysis V. Š. 2012 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais gydėsi, važinėjo pas tyrėjus apklausoms, taip pat ir pas advokatę. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti išlaidas iki 500 litų. Taip pat pagrįstai netenkintas jo reikalavimas dėl patirtų 1500 litų išlaidų vaistams ir kitiems medikamentams, kadangi byloje nebuvo pateikta šias išlaidas galinčių patvirtinti įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo V. Š. gynėja advokatė teismui pateikė pinigų perdavimo kvitą 500 litų sumai už nukentėjusiojo atstovavimo paslaugas. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad priteisiant iš nuteistųjų nukentėjusiesiems išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2009). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo skundas buvo tenkintas iš dalies, turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra adekvačios proceso trukmei bei sudėtingumui ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkią nuteistųjų turtinę padėtį, nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis iš visų nuteistųjų.
Byloje gautos 2014-05-30, 2014-06-02, 2014-06-02, 2014-09-23 ir 2014-09-23 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistiesiems A. J., A. L. ir G. L., išlaidas iki 2014-06-02 ir 2014-09-23 sudaro atitinkamos pinigų sumos. Tačiau BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka skiriant advokatą nuteistiesiems buvo išaiškinta, jog dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos gali būti iš jų priteistos, į tai, kad byloje nėra duomenų apie nuteistųjų pajamas ir turtinę padėtį, ir jų turtinės padėties atitikimo įstatymo nuostatoms teismas tinkamai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p., 331 str. 1, 4 d.,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.
Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J., vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, atidėtas bausmės vykdymas.
A. J. bausmę, paskirtą Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir subendrintą pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 64 str. 1 d. ir 3 d. subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme šias bausmes iš dalies sudedant, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinę bausmę nustatyti trejus metus laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
A. L. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta septynerių mėnesių laisvės apribojimo bausme, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Pritaikius BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant A. L. per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam V. Š., nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
G. L. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta septynerių mėnesių laisvės apribojimo bausme, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Pritaikius BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams įpareigojant G. L. per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam V. Š., nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti nukentėjusiajam V. Š. solidariai iš nuteistųjų A. J., A. L. bei G. L. 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato išlaidoms atlyginti.