Kauno apygardos teismo nuosprendis

2014-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-327-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-07
Bylos Nr.
1A-469-327-2014
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00279-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Arūnas Paštuolis, Viktoras Preikšas, Maris Žukauskas
Nuteistasis
A. J., A. L., G. L.
Nukentėjusysis
V. Š.
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-327-2014

Teisėja Loreta Masevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00279-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.10.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 2.1.15.3.3.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.14.; 2.4.6.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Arūno Paštuolio ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant Audronei Stan­ke­vičiūtei ir Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorams Ramučiui Mickui ir Audriui Ažukui, nu­kentėjusiojo V. Š. atstovei ad­vokatei Rasai Malinauskienei, nuteistųjų A. J., A. L. ir G. L. gynėjoms ad­vo­katėms Reginai Atkočaitienei, Ra­sai Kalkauskienei ir Giedrei Kaza­kevi­čie­nei, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džiamąją bylą pagal Kauno apy­gar­dos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko ir nu­ken­tėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus dėl Ša­kių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d., ir nuteistas:

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta su­ben­drinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Pritaikius BK 75 str. 1 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems me­tams, įpareigojant A. J. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. Š., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, nemokamai išdirbti 60 valandų ne­mo­ka­mų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įs­tai­gose ar organizacijose, įpareigojant juos atlikti per trijų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsi­tei­sė­jimo dienos, neatlyginamai išdirbant per vieną mėnesį po dvidešimt valandų nemokamų darbų, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. L. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d., ir nuteistas:

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės apribojimu vieneriems metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta su­ben­drinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant A. L. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. Š., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, taip pat be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

G. L. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. bei 284 str. 1 d., ir nuteis­tas:

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės apribojimu vieneriems metams;

- pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta suben­drin­ta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant G. L. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam V. Š., nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, taip pat be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinys tenkintas visiškai. Priteista so­lidariai iš kaltinamųjų A. J., A. L. bei G. L. 1500,27 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai litų 27 ct) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Vals­tybinės ligonių kasos prie SAM, įmonės kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, naudai.

Civilinio ieškovo V. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista soli­da­riai iš kaltinamųjų A. J., A. L. bei G. L. 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) ne­tur­tinės žalos ir 2685 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt penki litai) turtinės žalos, taip pat 800 Lt (aštuoni šimtai litų) patirtų advokato išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam V. Š.. Kita ieškinio dalis atmesta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J., A. L. ir G. L. nuteisti už tai, kad 2012 m. bir­že­lio 2 d., apie 2 val. 36 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu demonstravo aiškų žmo­gaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siek­dami priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties, iš chuliganiškų paskatų tyčia kastetu, kumščiais sudavė bei spyrė V. Š. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip septynis smūgius, tokiais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. Š. poodines kraujosruvas nosyje su odos nubrozdinimu, kairės akies vokuose – skruoste, krau­josruvas akių obuoliuose, gilius odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, dešinės akies viršutiniame voke, kairiame antakyje – akies voke, lūpose, gilius odos nubrozdinimus – žaizdas, muštines žaiz­das viršugalvyje, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tyčia smogė kumš­čiu ne mažiau kaip vieną kartą P. Š. į galvą, sukeldami jam fizinį skausmą ir šiais savo veiks­mais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendį:

Žemesnės instancijos teismas

- A. J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėn.; pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėn. BK 64 str. 1, 3 d. pagrindu bausmę subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėn. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

- A. L. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.; pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėn. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

- G. L. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn.; pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėn. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad teismas A. J. nepagrįstai pritaikė BK 75 str. nuostatas. A. J. tik iš dalies pripažino savo kaltę, anksčiau buvo teistas už neatsargų nusikaltimą, už kurį jam buvo pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarė naują tyčinį nusikaltimą. Todėl pakartotinis BK 75 str. taikymas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. BK 75 str. A. J. netaikytinas dėl to, kad padarė tyčinį nusikaltimą turė­da­mas neišnykusį teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo metu, anksčiau teistas du kartus, pirmą kar­tą buvo teistas laisvės apribojimu už analogišką nusikaltimą (BK 138 str. 1 d. 284 str. 1 d.), nusi­kalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nusikaltimams buvo pasiruošta iš anksto (į įvykio vietą vyko tikslu sumušti V. Š., dėvėjo koviniam sportui skirtas pirštines), smurtavo prieš nesiprie­ši­nančius nukentėjusiuosius. Todėl nėra pagrindo manyti, kad BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tiks­lai A. J. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Prokuroras skunde taip pat nurodo, kad A. L. ir G. L. teismas paskyrė BK 138 str. 2 d. sankcijoje nenumatytas laisvės apribojimo bausmes, nesvarstydamas BK 54 str. 3 d. arba 62 str. taikymo galimybės, kadangi tam nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas teisingai nurodė bausmių skyrimo motyvus, tačiau neatsižvelgė, kad bendrininkų grupėje padarytos veikos buvo neatsitiktinės, nusikaltimams buvo iš anksto pasiruošta, smurtas savo pobūdžiu, intensyvumu buvo nemotyvuotas, A. L. ir G. L. kaltę neigė, nesigailėjo dėl savo poelgių, kas rodo didesnį jų pavojingumą ir būtinumą taikyti griežtesnes teisines priemones. Vadovaujantis BK 62 str. tai­syk­lėmis jiems nustatyta ne mažesnė, kaip sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusysis V. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendį, nuteistiesiems A. J., A. L. ir G. L., pa­s­kirti griežtesnes bausmes, nukentėjusiojo V. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistųjų A. J., A. L. ir G. L. solidariai 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt turtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per švel­nios, neatitinka BK 54 str. bausmės skyrimo pagrindų, prieštarauja BK 41 str. įtvirtintam teisin­gu­mo principui. Teismas nepagrįstai sumažino atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįvertino visų šiai žalai apskaičiuoti reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė, kad sužalojimo pasekmės jaučiamos iki šiol, patiriami nepatogumai gali tęstis visą likusį gyvenimą. Priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teis­mų praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas neįvertino, kad buvo sumuštas iki sąmonės nete­kimo, gyvybei buvo iškilęs rimtas pavojus. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintas visa apimtimi nepaisant to, kad neturėjo galimybės pateikti neišsaugotų rašytinių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusiojo atstovė prašė tenkinti apeliacinius skun­dus juose nurodytais mo­ty­vais.

Nuteistųjų gynėjos prašė atmesti apeliacinius skundus, palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.

Prokuroro ir nukentėjusiojo V. Š. ape­liaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas nu­si­kals­tamų veikų pa­da­ry­mo faktas, nusi­kals­tamų veikų kvalifikavimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skun­džia­mu nuos­pren­džiu pripažindamas A. J., A. L. ir G. L. kaltais, padarius BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, rėmėsi įstatymo nu­s­ta­tyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu su­rink­tais ir teis­minio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuos­prendyje nuo­sek­liai išdėstė, išanalizavo ir įvertino byloje surinktus įrodymus, bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, teisingai kvali­fika­vo nusikalstamas vei­kas. Apeliacinės instancijos teisėjų ko­le­gija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimą ir tinkamai vykdė įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija neturi pa­grin­do teigti, kad šioje by­lo­je, vertindamas įrodymus, apy­linkės teismas pažeidė BPK reikalavimus. Tačiau skirdamas nuteistiesiems A. J., A. L. ir G. L. baus­mes pirmosios ins­tan­cijos teismas nesilaikė BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, netinkamai taikė 75 str. nuostatas, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įsakymą ir neteisingai pa­skyrė baus­mes, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 2 p. ir 1 p.).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko as­me­ny­bės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp sie­kia­mo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Skiriant bausmę, turi būti įvertinama aplinkybių, numatytų BK 54 str. 2 d., visuma.

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straips­nio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Nuteistieji pripažinti kaltais, padarę BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytas nu­sikalstamas veikas. BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės ap­ri­bo­jimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad esant nuteistojo at­sakomybę len­gvi­nančioms ir (ar) sun­ki­nan­čioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skai­čiuo­damas nuo jos vi­dur­kio.

Nustatydamas A. J. laisvės atėmimo bausmę ir jos trukmę apylinkės teismas įver­ti­no visas aplin­ky­bes, kurias pri­valoma vertinti skiriant bausmę, va­do­vavosi ben­drai­siais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) ir BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. normose numatytos bausmės rūšies ribomis. A. J. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, jo atsakomybę leng­vi­nančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laikė tai, kad nusi­kals­tamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). A. J. anksčiau teis­mo teistas du kartus, vieną kartą buvo teistas už smurto naudojimą, galiojančių administracinių nuo­baudų neturi, sportuoja, sporto klubo vadovo charakterizuojamas teigiamai, nedirba. Jam inkri­minuotas nu­si­kalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, anksčiau pas­kirtos bausmės vykdymo ati­dė­jimo metu. Visa tai leidžia teigti, kad nuteis­ta­jam anksčiau paskirtos bausmės įtakos nepa­da­rė, nuteistojo padarytos nu­si­kalstamos veikos nėra atsitiktinės, yra nulemtos susiformavusių nei­giamų nuteis­to­jo dorovinių ir ver­ty­bi­nių nuostatų. Nustatydamas bausmės dydį A. J., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir pagrįstai skyrė už nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu yra žymiai mažesnės, negu BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. sank­ci­jose nu­ma­ty­ti šios bausmės vidurkiai. Taip pat visiškai pagrįstai esant idealiai nusikaltimų sutapčiai paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai šio nuteistojo atžvilgiu taikė BK 75 str. nuostatas. Nusikaltimą nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu ir visiškai nesvar­bu, jog bausmės vykdymo atidėjimo terminas priimant nuosprendį pirmosios instancijos teis­me jau buvo pasibaigęs, kaip pažymi apylinkės teismas. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas rei­ka­la­vi­mas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau baus­mės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio ins­ti­tuto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato ver­tin­damas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko as­me­ny­be, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/­2013). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teis­mas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės pas­kir­timi, nustatyta BK 41 str. 2 d. (kasacinės nutartys Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014).

BK 75 str. yra nurodyti pagrindai, kuriuos nustačius teismas gali spręsti dėl galimybės tai­kyti bausmės vykdymo atidėjimą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, ga­lima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pa­siek­ti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplin­kybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Visos aukščiau nurodytos nuteis­tojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės nelaikytinos nuteis­tą­jį charakterizuojančiomis išimtinai teigiamai ir sudarančiomis pagrindą jo atžvilgiu pakartotinai taikyti BK 75 str. nuostatas pagrįstai tikintis, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nei nuo 2012-07-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas, kuris nustato probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, asmenų, kuriems paskirta probacija, teisinę padėtį, probacijos vykdymo teisėtumo priežiūrą, nei BPK šiuo metu nereglamentuoja, kaip turėtų būti elgiamasi, kai pri­imant naują nuosprendį ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, nors asmuo įstatymo saugomus teisinius gėrius pažeidė dar bausmės vykdymo ati­dė­jimo metu, tačiau negalima tokia teisinė situacija, kai net ir neginčijamai nustačius, jog nuteistasis są­moningai ir piktybiškai ignoravo įstatymo reikalavimus nusikalsdamas ir taip panaikindamas pa­grindinę bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, būtų sudarytos galimybės jam išvengti paskirtos baus­mės vien dėl to, kad teismo sprendimo priėmimo dieną faktiškai buvo pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Šiuo atveju nustačius, kad nuteistasis paskirtos bausmės tinkamai neatliko ir vien tik for­ma­liais pagrindais (dėl pasibaigusio bausmės vykdymo atidėjimo termino) nesubendrinus nuospren­džių, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės in­teresas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.

Atsižvelgiant į visa tai, A. J. paskirta subendrinta bausmė, kaip pagrįstai nuro­do­ma ir apeliaciniame prokuroro skunde, subendrintina pagal BK 64 str. 1 d. ir 3 d. su Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme šias bausmes iš dalies sudedant, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems A. L. ir G. L. laisvės apribojimo bausmes ir nustatydamas jos trukmes už nusikalstamos veikos, numatytos 284 str. 1 d., įvertino visas aplin­ky­bes, kurias pri­valoma vertinti skiriant bausmę, va­do­vavosi ben­drai­siais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), pagrįstai paskyrė BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes ir tinkamai nustatė jų dydį, žymiai mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 str. 2 d.). Tačiau A. L. ir G. L. paskirdamas bausmes už BK 138 str. 2 d. 8 p. nu­ma­tytos nusikalstamos veikos padarymą, apylinkės teismas parinko BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje nenumatytą laisvės apribojimo bausmę ir šio savo sprendimo neargumentavo. Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindo šių nuteistųjų atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, regla­men­tuojančių švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, nėra, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas ir nuteistiesiems skiriamos laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p. sank­cijoje. Nuteistasis A. L. anksčiau teismo neteistas, tačiau jo atžvilgiu yra nutrauktas iki­teis­minis tyrimas dėl fizinio smurto naudojimo susitaikius su nukentėjusiuoju, jis ne kartą baustas administracine tvarka už įvairių teisės pažeidimų padarymą, dirba, darbdavio charakterizuojamas tei­giamai. Nuteistasis G. L. anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Nuteistieji padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusi­kaltimus, nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal BK 60 str. 1 d. 1 p., atsa­ko­my­bę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad jie yra jauno amžiaus, teigiamai cha­rakterizuojami, teisėjų kolegijos nuomone, už BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą jiems turėtų būti skirtos mažesnio dydžio nei BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės ir jų atžvilgiu taikytinas BK 75 str., esant pa­grindui tikėtis, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas nuteistiesiems atidėtinas vieneriems metams įpareigojant per šešis mėnesius at­ly­ginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam V. Š., nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nu­teistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės, nuteistiesiems A. L. ir G. L. paskirtos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., esant idealiai nusikaltimų sutapčiai su­ben­drin­tinos apėmimo būdu. BK 65 str. 2 d. numato, kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 str. numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Už BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistiesiems paskirtos laisvės apribojimo bausmės keistinos vado­vaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp.

Nukentėjusysis V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas turėjo jo civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistųjų A. J., A. L. ir G. L. solidariai 15000 litų neturtinei žalai ir 5000 litų turtinei žalai atlyginti. BPK 44 str. 10 d. nustatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos pada­ry­tos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Priimdamas apkal­ti­na­mąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, vi­siškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Remiantis Lie­tuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė de­pre­sija, pa­žeminimas, bendravimo gali­mybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Netur­ti­nės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įsta­ty­mas numato piniginę satis­fak­ci­ją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nuken­tė­ju­siojo patirtą dvasinį, fizinį skaus­mą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompen­sa­ci­ją už patirtą skriau­dą (dvasi­nius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas netur­ti­nės žalos dydį, atsi­žvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, dėl nusi­kals­ta­mos veikos pada­ry­mo ki­lu­sias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat są­ži­ningumo, teisingumo ir pro­tingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose.

Vertindama V. Š. prašytos priteisti neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atsi­žvel­gia į tai, kad nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir pa­že­mini­mą, neigiamus dva­sinius iš­gy­ve­nimus ir nepatogumus – teko kreiptis į gydytojus, po nosies sulaužymo buvo sunkiau kvėpuoti. Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. Š. padaryti sužalojimai atitinka nesun­kų sveikatos sutrikdymą. Apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog patirti sužalojimai komplikavosi, kad šiuo metu yra likę liekamųjų reiškinių. Nustatant pa­da­rytos neturtinės žalos dydį, taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta ir į nuteistųjų amžių, į tai, kad jie yra darbingi, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir, priešingai nei nurodoma nuken­tė­ju­siojo skunde, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (už nesunkų kūno sužalojimą sulaužant no­sies kaulus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 1000 litų iki 5000 litų, bei siekiant kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo V. Š. patirtus nepatogumus, pirmosios instancijos teismo paskirta 3000 litų suma laikytina teisingu neturtinės ža­los atlyginimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, tei­singumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat nepagrįstu laikytinas ir nukentėjusiojo skundo argumentas, kad apylinkės teismas turėjo tenkinti jo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi. Turtinė žala – tai skir­tumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti su­mos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas tinkamai vertino nukentėjusiojo reikalavimus ir pagrįstai pri­teisė nuteistiesiems solidariai atlyginti nukentėjusiajam tik pateiktais įrodymais patvirtintas nu­ken­tėjusiojo nurodomas patirtas išlaidas (už kreipimąsi pas medikus, dantų gydymą, dėl netekto dar­bingumo negautas pajamas ir rūbų sugadinimą). Nors V. Š. nurodė, kad dėl patirtos traumos patyrė 1000 litų kelionės išlaidų vykstant pas medikus, į apklausas pas tyrėjus, pas advo­ka­tę, tačiau apylinkės teismas šias nurodomas kelionės išlaidas laikė nevisiškai pagrįstomis, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusysis V. Š. 2012 m. rugpjūčio – gruodžio mė­ne­siais gydėsi, važinėjo pas tyrėjus apklausoms, taip pat ir pas advokatę. Teisėjų kolegijos nuo­mo­ne, apylinkės teismas pagrįstai sumažino prašomas priteisti išlaidas iki 500 litų. Taip pat pagrįstai netenkintas jo reikalavimas dėl patirtų 1500 litų išlaidų vaistams ir kitiems medikamentams, ka­dan­gi byloje nebuvo pateikta šias išlaidas galinčių patvirtinti įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo V. Š. gynėja advo­ka­tė teismui pateikė pinigų perdavimo kvitą 500 litų sumai už nukentėjusiojo atstovavimo pas­lau­gas. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nu­spręsti iš kal­ti­namojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas ad­vo­ka­to, kuris dalyvavo byloje kaip nu­ken­tė­ju­sio­jo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nu­teistojo tur­ti­nę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad pri­tei­siant iš nuteistųjų nukentėjusiesiems išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instan­cijoje, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo na­gri­nė­ji­mo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-377/2009). Atsižvel­giant į tai, kad nukentėjusiojo skundas buvo tenkintas iš dalies, turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmo­kėti yra ade­k­­va­čios pro­ceso trukmei bei sudėtingumui ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkią nuteistųjų turtinę padėtį, nu­kentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis iš visų nuteistųjų.

Byloje gautos 2014-05-30, 2014-06-02, 2014-06-02, 2014-09-23 ir 2014-09-23 Kauno vals­tybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl nagrinėjamoje byloje antrinės tei­si­nės pagalbos, teikiamos nuteistiesiems A. J., A. L. ir G. L., išlaidas iki 2014-06-02 ir 2014-09-23 sudaro atitinkamos pinigų sumos. Tačiau BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nuro­dy­ta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti run­gi­mo­si principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą už­tikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam as­me­niui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš ape­lian­to gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pa­reikš­to kaltinimo. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog na­gri­nėjant bylą apeliacine tvarka skiriant advokatą nuteistiesiems buvo išaiškinta, jog dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos gali būti iš jų priteistos, į tai, kad byloje nėra duomenų apie nuteistųjų pajamas ir turtinę padėtį, ir jų turtinės padėties atitikimo įsta­ty­mo nuostatoms teismas tinkamai patikrinti galimybės neturi, todėl išlaidos advokato pagalbai apmo­kėti apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p., 331 str. 1, 4 d.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J., vadovaujantis BK 75 str. nuosta­to­mis, atidėtas bausmės vykdymas.

A. J. bausmę, paskirtą Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., ir subendrintą pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 64 str. 1 d. ir 3 d. subendrinti su Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme šias bausmes iš dalies sudedant, prie neatliktos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, galutinę bausmę nustatyti trejus metus lais­vės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

A. L. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta septynerių mėnesių laisvės apribojimo bausme, galu­tinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Pritaikius BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems me­tams įpareigojant A. L. per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam V. Š., nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

G. L. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta septynerių mėnesių laisvės apribojimo bausme, ga­lu­tinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Pritaikius BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems me­tams įpareigojant G. L. per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam V. Š., nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišeiti iš namų, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiajam V. Š. solidariai iš nuteistųjų A. J., A. L. bei G. L. 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato išlaidoms atlyginti.

Teisėjai Viktoras PreikšasArūnas PaštuolisValdas Vitunskas