Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Mefodijos Povilaitienės, teisėjų Egidijos Smalakienės (pranešėja), Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos atstovui Rišardui Jaščaninui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Air Baltic Corporation AS skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kolegija, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimo motyvus, taip pat atsakovės atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, jog skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VSAT prie LR VRM Vilniaus oro uosto užkardos Sargybų būrio specialistė 2007-10-03 surašė tarnybinį pranešimą dėl to, jog 2007-10-02 23.50 val. į Vilniaus oro uosto Pasienio kontrolės punktą reisu BT634 iš Romos atvyko Baltarusijos pilietis R. P. (R. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), turintis Baltarusijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantis Baltarusijoje, be galiojančios Lietuvos Respublikos vizos (b. l. 29). VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės pareigūnas 2007-10-03 sprendimu atsisakė Baltarusijos piliečiui R. P. (R. P.) leisti atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, nes jis pateikė Baltarusijos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) be galiojančios vizos ar leidimo gyventi (b. l. 30, 31). Dėl šio įvykio 2007-10-03 Vilniaus oro uosto PKP specialistė surašė Įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 167-106, kuriame nurodė, kad vežėjas, aviakompanija Air Baltic Corporation AS, 2007-10-02 į Vilniaus oro uosto PKP reisu BT634 iš Romos atskraidino užsienietį – Baltarusijos pilietį R. P. (R. P.), gimusį (duomenys neskelbtini), Baltarusijos paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantį Baltarusijoje, be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina, tuo savo veiksmais neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus ir pažeidė Įstatymo 20 str. 1 d. (b. l. 34-35). R. P. (R. P.) neneigė į Lietuvos Respubliką atvykęs be vizos, 2007-10-03 paaiškinime nurodė į Lietuvos Respubliką atvykęs be vizos todėl, kad kompanijos „Royal Caribien International“ darbuotojai jam paaiškino, jog vykstant į Lietuvos Respubliką vizos turėti nereikia (b. l. 36-37). Vilniaus oro uosto užkardos vado pavaduotojas 2007-10-31 Nutarime nurodė, kad 2007-10-02 23.50 val. į Vilniaus oro uosto PKP reisu BT634 iš Romos (reisinis skrydis) buvo atskraidintas Baltarusijos pilietis R. P. (R. P.), gimęs (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantis Baltarusijoje, be Lietuvos Respublikos vizos, kai ji yra būtina, tuo pareiškėja neužtikrino, kad keleivis turėtų visus atvykimui į Lietuvos Respubliką reikiamus dokumentus bei pažeidė Įstatymo 20 str. 1 d., todėl, vadovaudamasis Įstatymo 25 str. 1 d. 1 p., pareiškėjai skyrė 11 000 Lt baudą (b. l. 45-46).

Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų veiklos bendruosius principus, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų ir kitus su transporto veikla susijusius santykius reglamentuoja minėtas 1991-10-31 Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymas Nr. I-1863 (2002-02-28 įstatymu Nr. IX-747 išdėstyta nauja Įstatymo redakcija) (toliau – Įstatymas). Įstatymas apima ES teisės aktų, tarptautinių teisės normų bei Lietuvos Respublikos teisės aktų visumą, reglamentuojančią vežėjų atsakomybę už neteisėtai į šalį įvežamus keleivius. Įstatymo (2006-07-04 įstatymo Nr. X-747 redakcija) 20 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjai, kurie verčiasi keleivių vežimu oro ar jūros keliais arba kurie tarptautinio susisiekimo maršrutais autobusais sausuma veža keleivių grupes specialiais bei užsakomaisiais reisais, įveždami užsieniečius į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną, privalo užtikrinti, kad šie turėtų kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Vežėjai turi teisę tikrinti keleivių kelionės dokumentus, kad įsitikintų, ar keleivis turi kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vežėjo vežamas užsienietis neturi kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, vežėjui skiriama bauda nuo vienuolikos tūkstančių litų iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį (Įstatymo 20 str. 2 d.). Vežėjui bauda neskiriama, jeigu: 1) vežamas užsienietis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu Dėl užsieniečių teisinės padėties; 2) vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką; 3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato, kad užsieniečio kelionės dokumentas, kuris reikalingas įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, yra suklastotas (Įstatymo 20 str. 3 d.).

Aiškinant nurodyto straipsnio taikymą pažymėtina, kad jis yra skirtas visų transporto rūšių (tarp jų ir oro transporto) vežėjams (Įstatymo 5 str.), todėl šio straipsnio nuostatos be jokių išlygų dėl tam tikros (šiuo atveju oro) transporto rūšies specifikos taikytinos ir pareiškėjai.

Kas yra kelionės dokumentai nustato Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (2006-11-28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 2 str. 10 d., kurioje nurodoma, kad kelionės dokumentas yra užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje. Pagal šio įstatymo 7 straipsnį, užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, kai turi galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip, o šio straipsnio 2 punkte nustatyta, kad užsienietis įleidžiamas į Lietuvos Respubliką, kai turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizą. Kas yra viza, nustato Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (2006-11-28 įstatymo Nr. X-924 redakcija) 2 str. 33 p., kuriame nurodoma, kad viza yra įklijos formos leidimas, įklijuojamas į užsieniečio kelionės dokumentą, arba sprendimas, kuris suteikia teisę jo turėtojui kirsti valstybės sieną. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-04-20 įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių 3 p. nurodoma, kad kelionės dokumentai yra pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu. Šių taisyklių 12 p. nurodoma, kad oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį dėl nepakankamų kelionės dokumentų.

Kas laikytina kelionės dokumentu, tinkamu vykti į Lietuvos Respubliką, nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro bei vidaus reikalų ministro 2004-01-19 įsakymu Nr. 9/1V-16 patvirtintas Kelionės dokumentų, pripažįstamų tinkamais vykti į Lietuvos Respubliką, sąrašas, pakeistas 2005-05-31 įsakymu Nr. V-63/1V-174 (nuo 2007-12-02 negalioja, tačiau priimant skundžiamą Nutarimą galiojo), kurio 20 pozicijoje nurodoma, kad Baltarusijos piliečiai į Lietuvos Respubliką atvyksta su piliečio pasais. Kolegija pažymi, jog pareiškėja teisingai aiškina, kad Baltarusijos piliečio pasas yra kelionės dokumentas.

2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, numatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 5 str. 1 d. nurodomos trečiųjų šalių piliečiams taikomos atvykimo sąlygos, kurioje be kitų įleidimo sąlygų, a punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių piliečiui leidžiama atvykti, jei jis turi galiojantį kelionės dokumentą ar dokumentus, leidžiančius jam kirsti sieną, bei šio straipsnio 1 d. b punkte nurodoma, kad trečiųjų valstybių pilietis turi turėti galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 539/2001/EB, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi.

2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento Nr. 539/2001/EB 1 str. 1 d. nurodoma, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą, o tarp I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečių patenka ir Baltarusijos piliečiai, todėl jie, kirsdami Lietuvos Respublikos išorines sienas, turi turėti vizas.

Taigi, pagal tarptautinius susitarimus, numatytus Reglamentu (EB) Nr.539/2001 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr.2414/2001, Reglamentu (EB) Nr. 453/2003 ir Reglamentu (EB) Nr.1932/2006 ,,Dėl Bendro trečiųjų šalių, kurių piliečiai privalo turėti valstybių narių vizas, sąrašo patvirtinimo” Baltarusijos pilietis R. P. (R. P.) privalėjo turėti galiojantį dokumentą, kuris laikomas galiojančiu įvažiavimui į Lietuvos Respubliką tik su Lietuvos Respublikos viza. Vizos turėjimas užsieniečiui pagal jo pilietybę vykstančiam į ES (ir į Lietuvą) tampa neatsiejama kelionės dokumento dalimi, kurios nesant, užsieniečiui neturi būti leista vykti per valstybės sieną.

LR ABTĮ 13 str. 1 d. įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A-11-223/2007), jog kelionės dokumentais Įstatymo 20 str. 1 d. prasme reikėtų laikyti kelionės dokumentus, reikalingus įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybės sieną. Tai reiškia, jog tai yra dokumentai, kurių turėjimas ar neturėjimas yra pagrindas Valstybės sienos apsaugos tarnybai praleisti arba nepraleisti keleivį per (šiuo atveju oro uosto) dokumentų kontrolės punktą, tai yra šioje sampratoje yra išskiriamas (akcentuojamas) kelionės dokumentų pakankamumo teisei kirsti valstybės sieną atsirasti aspektas. Tokia samprata neprieštarauja kelionės dokumento ir vizos sąvokoms, pateiktoms Lietuvos Respublikos įstatyme Dėl užsieniečių teisinės padėties 2 str. 10 ir 33 d., pagal kurias viza yra (gali būti) sudedamoji (įklijuota) kelionės dokumento (užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio dokumento) dalis, kuri (kartu su pasu) suteikia teisę jos turėtojui kirsti valstybės sieną. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas kelionės dokumentų pakankamumo aspektas apima šių sąvokų visumą. Taip pat pažymi, jog tokia minėtų teisės normų aiškinimo bei taikymo teisminė praktika yra suformuota ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos bylose ( administracinės bylos A8-1060/07; A8- 1071/07; A-438-79/08).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad minėtas keleivis (Baltarusijos pilietis) neturėjo galiojančios vizos, leidžiančios jam kirsti Lietuvos valstybės sieną ir dėl to atsakovės pareigūnų nebuvo praleistas per oro uosto dokumentų kontrolės punktą (b. l. 36). Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus tai reiškia, kad Įstatymo 20 str. taikymo prasme jis neturėjo kelionės dokumentų, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, todėl konstatuotina, kad atsakovė teisingai išaiškino ir pritaikė šią Įstatymo normą bei teisėtai ir pagrįstai patraukė pareiškėją atsakomybėn.

Kaip minėta, Įstatymo 20 str. 3 d. yra numatytos vežėjo atleidimo nuo atsakomybės sąlygos. Viena iš jų, nustatyta Įstatymo 20 str. 3 d. 2 p., numato galimybę neskirti vežėjui baudos, jeigu vežėjas įrodo, kad priimdamas užsienietį į transporto priemonę įsitikino, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Iš šios teisės normos matyti, kad įrodinėjimo našta nustatyta vežėjui bei yra nustatytos aplinkybės, kurias jis turi įrodyti, kad atsirastų prielaidos jį atleisti nuo atsakomybės. Iš aplinkybių, kurias turi įrodyti vežėjas pobūdžio, matyti, kad jos yra susijusios su nustatymu fakto, jog vežėjas atliko veiksmus, kurie, atsižvelgiant į kelionės pobūdį ir sąlygas, buvo pakankami vežėjui konstatuoti, jog keleivis turi dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Apibendrinant darytina išvada, jog, pagal Įstatymo 20 straipsnį, vežėjui yra nustatyta pareiga prieš įvežant keleivį į Lietuvos Respubliką įsitikinti, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką bei kad vežėjas nuo šios atsakomybės gali būti atleistas, jei įrodo, jog šiai pareigai įvykdyti, atliko veiksmus, kurie buvo pakankami konstatuoti, jog keleivis turi dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kuriais teigiama, kad pareiškėja neturi pareigos prieš įveždama keleivį į Lietuvos Respubliką įsitikinti, kad šis turi kelionės dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką, kad tai turi atlikti kiti subjektai (oro uosto, pasienio kontrolės tarnybos), yra nepagrįsti.

Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog prieš įveždama keleivį į Lietuvos Respubliką, atliko veiksmus, kurie buvo pakankami konstatuoti, kad keleivis turi dokumentus, kurie reikalingi įvažiuoti į Lietuvos Respubliką.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja Romos oro uoste tinkamai neužtikrino keleivių kelionės dokumentų tikrinimo ir dėl to Baltarusijos pilietis buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką be Lietuvos Respublikos vizos, konstatuotina, kad tuo pareiškėja savo veiksmais pažeidė Įstatymo 20 str. 1 d. vežėjui nustatytą pareigą.

Įstatymo (2006-07-04 įstatymo Nr. X-747 redakcija) 25 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi bylą, turi teisę priimti sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytą baudą. Kaip jau minėta, už pažeidimo, numatyto Įstatymo 20 str. padarymą, gali būti skiriama nuo vienuolikos tūkstančių iki aštuoniolikos tūkstančių litų už kiekvieną be reikalingų dokumentų vežamą užsienietį bauda. Taigi pareiškėjai už šio pažeidimo padarymą yra skirta minimalaus dydžio – 11 000 (vienuolikos tūkstančių) Lt bauda (b. l. 7-8), paskirtoji bausmė atitinka pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, jog ši bausmė yra aiškiai per griežta. Skiriant pareiškėjai baudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybės, todėl jai paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Įstatymo pažeidimo byla Nr. 167-106 išnagrinėta laikantis Įstatymo 21-26 str. nustatytų reikalavimų, atsakovė 2007-10-31 nutarimu įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-106 teisėtai ir pagrįstai skyrė pareiškėjai baudą už Įstatymo 20 str. 1 d. pažeidimą, todėl jokio teisinio pagrindo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. 167-106 ir bylą nutraukti nėra. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos Air Baltic Corporation AS skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.