Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys R. K. ir S. K., jų atstovė advokatė I. I., O. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Tėvai nepriima pagalbos ir nebando spręsti susidariusios situacijos ir problemų kylančių šeimoje. Nepilnamečiams vaikams kyla realus pavojus jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Mažamečiai M. B. ir N. K. saugiai laikinai apgyvendinti senelės O. V. šeimoje iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaikus į šeimą ar nustatyti vaikams laikinąją globą (rūpybą), ir tai visiškai atitinka jų geriausius interesus susidariusioje situacijoje. Mažamečių vaikų gyvenimo, ugdymo, sveikatos priežiūros ir kitos sąlygos bus užtikrintos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą (tėvo ir motinos), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (vert. - be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio, kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

12. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58).

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

14. VTAPĮ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

15. Apeliantės teigimu, lengvas neblaivumo laipsnis teisės pažeidimu nelaikytinas, todėl vien už neblaivumą vaiko paėmimas neproporcingas. Taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji padarė kokį nors nusikaltimą, nusižengimą ar kitą pažeidimą pan. Teigia, kad šiuo metu nebėra tų faktorių ir problemų, dėl kurių buvo paimti vaikai. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. (V.) šeima vaikų teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2016 metų dėl netinkamo motinos elgesio su mažamečiu vaiku, kenkiant jo emocinei būklei. Socialinis darbas su R. K. šeima buvo neefektyvus. Motina nekeičia gyvenimo būdo, yra priklausoma nuo alkoholio (pati tai neigia). 2020-11-06 R. M. mažamečiams vaikams antrą kartą nustatytas apsaugos poreikis. Skyriaus Mobiliosios komandos specialistai dirbo su apeliantės šeima nuo 2020-11-06 iki 2020-12-05. 2020-12-09 atvejo vadybos posėdyje dalyvaujančių specialistų bendru sutarimu išimties tvarka dar kartą pritarta siūlymui nutraukti apeliantės vaikams laikinąją priežiūrą ir leisti motinai rūpintis vaikais. Tačiau 2020 m. gruodžio 26 d. nustatytas vaikų apsaugos poreikis, vaikai laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. laikinai prižiūrintis asmuo mažamečių vaikų senelė O. V.. Vaiko laikino apgyvendinimo priežastys: „Vaikai palikti be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi ir taip kelia realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar normaliai raidai“.

17. Apibendrinus aptartas aplinkybes negalima sutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas leido iš jos paimti vaikus tik dėl to, kad ji Kalėdų dieną užtruko svečiuose, išgėrė, laiku negrįžo namo, iki galo su mama nesusitarė, kiek laiko jai galima švęsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino bylos aplinkybių visumą, išnagrinėjo šeimos situaciją iš esmės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 26 d. nebuvo vienintelis atvejis, kuomet apeliantė buvo neblaivi. Apeliantei nuo 2019-10-31 buvo teikiama pagalba, taikomos priemonės, kurios turėjo padėti išspręsti jos problemas, susijusias su alkoholio vartojimu ir vaikų priežiūra, tačiau šios priemonės nebuvo veiksmingos. 2020-12-09 atvejo vadybos posėdyje dalyvaujančių specialistų bendru sutarimu išimties tvarka nutraukė apeliantės vaikams laikinąją priežiūrą ir leido motinai rūpintis vaikais. Tačiau apeliantė po šio išimties tvarka priimto sprendimo savo veiksmais neįrodė, kad ji užtikrina savo vaikams saugų ir tinkamą gyvenimą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal nustatytas aplinkybes nepilnamečių vaikų mama nepripažįsta, kad yra priklausoma nuo alkoholio, vaiko teisių pažeidimai kartojasi, vaikų motina šiuo metu nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir ilgą laiką tęsiantis tokiai situacijai, dėl motinos netinkamos priežiūros gali kilti reali grėsmė vaikų sveikatai ir saugumui. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė pati nurodo, kad alkoholio vartojimas ir lengvas girtumo laipsnis „nėra nusikaltimas“, kas reiškia, kad ji nepripažįsta, jog alkoholio vartojimas ir su tuo susijęs jos nevaldomas agresyvus elgesys, dėl kurio kartu su ja gyvenantys vaikų seneliai priversti kreiptis į policiją, nėra suderinamas su tinkama vaikų priežiūra ir jų gerovės užtikrinimu.

18. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė savo mamos raštišką patvirtinimą, iš kurio matyti, kad mama apeliantei leidžia su vaikais gyventi savo bute, psichologės J. D. patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad apeliantė lanko Aušros vartų ligoninės kursus, dėl priklausomybės nuo alkoholio. Taip pat apeliantė pateikė savo darbovietėje gautą charakteristiką, kurioje nurodyta, kad ji pareigas atlieka atsakingai, punktuali, aktyvi, sąžininga, drausmės pažeidimų per visą darbo laikotarpį nefiksuota. Pastebėtina, kad apeliantės pateikta UAB „Asperus“ pažyma parengta 2020 m. lapkričio 4 d. Joje nurodyta, kad apeliantė kreipėsi į UAB „Asperus“ (Aušros vartų ligoninę), tačiau, kad joje gydėsi, tokių duomenų nepateikta. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, kurių neneigia ir pati apeliantė, kad po šio kreipimosi ji vartojo alkoholį (2020-12-26). Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020-11-06 iki 2020-12-05 laikotarpiu, kuomet jai buvo taikoma laikina pagalbos priemonė, savitarpio grupių nelankė, nepalaikė ryšių su sveikstančiais asmenimis, o nuo alkoholio vartojimo „užsikodavo“ tik dėl specialistų, nuolat patiria atkryčius. Apeliantės pateiktas psichologės 2021-01-05 patvirtinimas, kad ji lanko nuo 2020 m. lapkričio 23 d. psichologines konsultacijas pagal Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vykdomą psichikos sveikatos programą ir pateikta charakteristika iš darbovietės nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad ji savo ydingo gyvenimo būdo (nesaikingas alkoholio vartojimas, kuris nėra suderinamas su vaikų priežiūra) nepakeitė. Taigi, apeliantės pateikti su atskiruoju rašytiniai įrodymai nepaneigia teismo išvados, kad vaikai pagrįstai buvo paimti iš jų atstovų pagal įstatymą ir laikinai apgyvendinti senelės O. V. šeimoje iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaikus į šeimą ar nustatyti vaikams laikiną globą (rūpybą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent toks teismo procesinis sprendimas šiuo metu geriausiai atitinka vaikų interesus.

19. Dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės teismui teikti paaiškinimus pasisakytina, kad pagal CPK 582 straipsnio 1 dalį, byla dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokie prašymai išduoti teismo leidimą teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad buvo pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą paimti vaikus iš jų tėvų, todėl atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, esant pakankamai rašytinių įrodymų, teismas galėjo pareiškėjo prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė savo skunde nurodo, jog teismas sudarė jai tik 2 dienas pateikti atsiliepimui į pareiškėjo prašymą ir nurodo, kad terminas nėra pakankamas, ypač atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktų priedų apimtį. Nurodyti atskirojo skundo argumentai, taip pat 2021-01-05 psichologės rašto parengimo data, leidžia daryti išvadą, kad apeliantei apie šį procesą buvo žinoma, tačiau terminas, kurio ji pratęsti neprašė, atsiliepimui parengti buvo per trumpas. Kita vertus, apeliantė turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus dėl priimtos nutarties apeliacinės instancijos teismui ir pateikti turimus rašytinius naujus įrodymus, kuriuos teismas priėmė ir vertino su kitais byloje esančiais įrodymais. Darytina išvada, kad apeliantė šiame procese buvo išklausyta.

20. Apeliantė taip pat nurodo, kad šioje byloje nebuvo išklausyta vaiko nuomonė, todėl buvo pažeistos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės dukros, kuri gimusi 2014 m., nuomonė buvo išsakyta jai bendraujant su vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojais iki teisminio proceso pradžios (2020-11-04). Mergaitė specialistams išsakė neigiamą nuomonę mamos atžvilgiu. Ji nurodė, kad mama visuomet būna pikta, pykstasi su senele, negražiai kalba, jai dėl to būna nesmagu ir negera. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti vaiko teisių pažeidimo faktą.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.