Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Gražina Kazilionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios K. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau– Komisijos) 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 01/7-1591 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. F. anksčiau neteista, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Kaliningrado srities Gurjevsko rajono teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendį, kuriuo ji buvo pripažinta kalta pagal Rusijos federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalį, 228.1 straipsnio 5 dalį, 62 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi - 7 m. laisvės atėmimo ir paskirta ta pati 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 12 d., 2018 m. balandžio 12 d. atliko 1/2 teismo paskirtos bausmės laiko, o tai faktiškai 3 metų 6 mėnesių teismo paskirtos bausmės.

Skundžiamu Komisijos 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 01/7-1591 nuspręsta netaikyti nuteistajai K. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija tokį savo sprendimą grindė tuo, kad nors nuteistoji ir vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistosios rizikos vertinimo veiksniai (darbinės patirties stoka; išsilavinimo stoka; profesinės kvalifikacijos stoka) ir kitos reikšmingos aplinkybės (įvykdyti sunkūs nusikaltimams bendrininkaujant) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat buvo remiamasi socialinio tyrimo išvada.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2018-04-23 gautas nuteistosios K. F. skundas, kuriuo nesutinkama su minėtu Komisijos nutarimu. Skundą nuteistoji iš esmės grindžia tuo, kad Komisija skundžiamame nutarime neįvertino aplinkybių, kurios lengvina jos padėtį ir rodo teigiamus jos elgesio pokyčius bei nebuvo atsižvelgta į jos asmenybę bei ją charakterizuojančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, kadangi vien neigiamai ją apibrėžiančių duomenų vertinimas neturėtų lemti sprendimo netaikyti jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistoji skunde atkreipė teismo dėmesį į tai, kad ji anksčiau buvo neteista, šiuo metu yra atlikusi daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės, jos pakartotinio nusikalstamumo rizika–žema (32 balai). Įkalinimo įstaigoje ji mokosi ir vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Papildomai nurodė, kad būdama laisvėje iki nusikaltimo padarymo, ji dirbdavo sezoninius darbus, šiuo metu turi gyvenamąją vietą ir socialinius ryšius palaiko su motina, dukromis ir anūkėmis, todėl šeima ją paremtų ir materialiai. Pažymėjo, kad ji turi išsikėlusi ateities tikslus, jie susiję su darbo paieška, o problemas, paskatinusias nusikalsti, pažinti geba.

Skundas netenkinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą, ją mažinant. Pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Iš teismui pateiktos nuteistosios K. F. asmens bylos Nr. 6326 matyti, jog pagal rizikos vertinimo programą OASys nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau ji išaugo dvigubai nuo pirminio jos vertinimo. Pati nuteistoji teismui pateiktame skunde daug dėmesio kreipia į tai, kad pataisos įstaigoje jos elgesys yra apibrėžtinas iš esmės teigiamai, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys – nuteistoji pataisos namuose lanko įvairias pataisos programas ir užsiėmimus, mokosi suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje 4 klasėje, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, tačiau ir neskatinta, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Visų šių aplinkybių visuma yra svarbi, tačiau šios aplinkybės rodo, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme.

Be to, nuteistosios teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu dar nėra pakankamas pagrindas jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, nes nuteistosios asmenybę atspindi ne tik jos elgesys pataisos namuose, bet ir jos padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kam skundžiamame Komisijos nutarime yra skiriama daugiausiai dėmesio, t. y. nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos kriminogeniniai veiksniai. Nors nuteistoji anksčiau neteista, tačiau negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistoji bausmę atlieka už sunkios nusikalstamos veikos padarymą (disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu su tikslu platinti) ir esant sąlyginai dar didelei neatliktai laisvės atėmimo bausmės daliai (daugiau nei treji metai, o tai tik šiek tiek mažiau nei pusė paskirtos bausmės) – tai neatitinka visuomenės intereso ir teisingumo principo, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų, ko reikšmę laikytis pažymėjo ir Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. nutartyje, spręsdamas ankstesnį klausimą dėl šios nuteistosios paleidimo iš įkalinimo įstaigos.

Taip pat šiuo atveju Komisija nemažai dėmesio skyrė ir nuteistosios kriminogeniniams veiksniams, kurie yra darbinės patirties stoka, išsilavinimo stoka, profesinės kvalifikacijos stoka, kurių yra daugiau nei apsauginių, riziką mažinančių veiksnių ir kurie sudaro esmines kliūtis tinkamai nuteistosios integracijai visuomenėje, juolab vertinant tai, kad pati nuteistoji skunde pripažįsta, jog iki nusikaltimo padarymo ji nuolatinio darbo neturėjo, važiuodavo į užsienį dirbti sezoninius darbus. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pati nuteistoji skunde pažymi teigiamą poveikį, jai aktyviai dalyvaujant įvairiose pataisos programose ir mokantis suaugusiųjų bei jaunimo mokymo centro skyriuje – tokios priemonės sudaro pagrindą mažinti dalį tokių neigiamų rodyklių, todėl nuteistosios buvimas būtent įkalinimo įstaigoje turi teigiamos įtakos jos elgesiui nei lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos.

Visi šie duomenys akivaizdžiai rodo nuteistosios skundo nepagrįstumą, kuriame daug dėmesio yra skiriama tinkamam jos elgesiui pataisos namuose ir selektyviai parinktų kai kurių duomenų, apibrėžiančių ją teigiamai, vertinimui, kadangi vertinant tai visų prieš tai aptartų duomenų visumoje – teismas nemato pagrindo daugiau reikšmės selektyviai suteikti vienai ar kitai aplinkybei, sprendžiant aptariamą klausimą.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei siekiant apsaugoti visuomenę nuo akivaizdžiai pavojingo nuteistosios elgesio, darytina išvada, kad nėra pakankamai požymių, jog būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, naikinti jo nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir BVK 164 straipsnio 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios K. F. skundą dėl Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 01/7-1591 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.