Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. K. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-jo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. K., nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 159 straipsnį, 189 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę sumažinus 1/3 paskirta galutinė – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2022 m. spalio 3 d., pabaiga – 2025 m. vasario 3 d.

4. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis K. K. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. K. skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis K. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

9. Įvertinus K. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokytis 12-oje klasėje ir sieks įgyti vidurinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu laikosi režimo reikalavimų, nei drausmine, nei administracine tvarka nebaustas, vykdo individualią darbinę veiklą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama K. K. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo/netaikymo būtina atsižvelgti į K. K. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, praeityje buvusius teistumus, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju K. K. atlieka jau ne pirmą laisvės atėmimo bausmę už keturias nusikalstamas veikas, numatytas BK 159 straipsnyje, 189 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalyje. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

11. Pažymėtina, kad nuteistasis baustas jau trečią kartą. Ankstesni nusikaltimai taip pat susiję su finansinės naudos siekimu, pastarieji nusikaltimai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Taigi nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimoko iš neigiamų patirčių. Pažymėtina, kad praeityje K. K. buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau akivaizdu, jog ši priemonė jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Be to, nuteistasis 7 metus slapstėsi nuo teisėsaugos Jungtinėje Karalystėje, kol buvo deportuotas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, K. K., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus tai kas išdėstyta leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. K. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog K. K. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 6 mėnesiai 6 dienos (iš paskirtų 2 metų 4 mėnesių). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų K. K. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2023 m. liepos 11 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam K. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bei stebima jos mažėjimo dinamika. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo, atlikto 2023 m. balandžio 25 d. metu. Nors antrojo vertinimo metu buvo stebima rizikos mažėjimo dinamika, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis tik išliko vidutinė. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

14. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. K. vis dar nustatoma net 20 dinaminių kriminogeninių veiksnių – turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; tvirtas kriminalinės subkultūros nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Nustatyti 4 statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (3 teistumai), būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/ bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo K. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir dar gali būti mažinamos esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

15. Abejonių tinkamu K. K. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, apeliacinės instancijos teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis yra dirbęs, tačiau oficialios darbinės patirties neturi, dirbo nelegaliai. Be to Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis atvykęs į įstaigą pareiškė, kad nedirbs nes esą nėra poreikio, arba „nebent darbas būtų labai geras“, mano, kad darbas įkalinimo įstaigoje jį žemintų. Nors matyti, kad šiuo metu nuteistasis vykdo individualią veiklą, tačiau aukščiau aptartos aplinkybės rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į darbą bei legalų pragyvenimo šaltinį. Byloje yra gauta 2023 m. birželio 7 d. finansų skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų K. K. atžvilgiu. Tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, vertinimo metu nuteistasis nurodė, kad neturi didelių įsipareigojimų, apie 2000 – 5000 eurų (už ekstradiciją iš Jungtinės Karalystės), neturi jokių santaupų, nuteistojo šeimai trūksta apie 200 - 300 eurų papildomų mėnesinių pajamų. Pažymėtina, kad darant nusikalstamas veikas buvo siekiama finansinės naudos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant minėtoms aplinkybėms dėl finansinių įsipareigojimų ir oficialios darbinės patirties neturėjimo, abejotina, jog nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojai, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams.

16. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir darbas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamosios vietos turėjimu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai ir gyvenamosios vietos turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje K. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su K. K. šeiminėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Kiekvieno nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės daro tam tikrą įtaką jo šeimos narių gyvenimui, tačiau visuomenės saugumas bei paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimas yra svarbesnis nei nuteistojo siekis kuo greičiau sugrįžti į jam priimtiną aplinką.

17. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad K. K. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam K. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. K. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

19. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam K. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.