- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- N2-177-122/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 74.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovės atstovei – advokatei Marinai Saveljevai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š., civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui S. M., institucijai, teikiančiai išvadą, - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei jo išlaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2013-04-16 kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus C. D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) Milano mieste Italija, gyvenamąją vietą su ja - motina A. B.; priteisti iš vaiko tėvo S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus C. D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį nuo 2009-06-01 po 800 Lt iki vaiko pilnametystės, paskiriant ją vaiko lėšų uzufrukto teise tvarkytoja; taip pat priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus visiškai palaikė. Paaiškino, jog santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta, bet jie Milane gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį. Gimus sūnui, atsakovas pripažino tėvystę, todėl vaiko dokumentuose apie tai yra įrašas. Vėliau, pašlijus santykiams, ieškovė buvo priversta su vaiku grįžti į Lietuvą. Po faktinio išsiskyrimo, vaiko tėvai nėra teisiškai įforminę vaiko gyvenamosios vietos klausimo, bet žodžiu buvo sutarę, jog berniukas gyvens su motina, o atsakovas geranoriškai jį rems lėšomis. Tačiau nuo 2009 metų birželio mėnesio atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigos padėti išlaikyti, ugdyti ir auklėti sūnų. Teigė, jog nuo grįžimo į Lietuvą momento, ieškovė su sūnumi gyvena kartu bei juo nuolat ji viena rūpinasi. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi nuosavą barą, transporto priemones, todėl privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo bei gali teikti vaikui nurodyto dydžio išlaikymą. Mano, jog ieškovė turi visas tinkamas sąlygas nepilnamečiui vaikui gyventi kartu su motina, normaliai augti bei vystytis. Nesant įrodymų apie vaiko gyvenamąją vietą, ieškovė negali net banke berniukui atidaryti sąskaitos bei turi kitų, su tuo susijusių, nepatogumų. Prašo ieškinį visiškai patenkinti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko bei nepateikė į ieškinį atsiliepimo. Svarbu paminėti, kad dokumentai atsakovui pateikti, vadovaujantis 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (1) 4 straipsnio 3 dalimi, lietuvių, anglų ir italų kalbomis. Centrinė teismo antstolių kontora prie Romos Apeliacinio teismo užsienio dokumentų įteikimo skyriaus pranešė, kad adresatas buvo informuotas apie tai, kad jis gali atsisakyti priimti dokumentą, jei jis nėra parengtas kalba, kurią adresatas supranta. Dokumentai atsakovui buvo parengti lietuvių ir italų kalbomis, bet atsakovas atsisakė juos priimti. Pakartotinai (papildomai du kartus) išsiuntus procesinius dokumentus atsakovui S. M. į Italiją ieškinyje nurodytu adresu, jie grįžo su atžyma „ 2013-06-12 gavėjas buvo priverstas išsikelti iš (duomenys neskelbtini) gatvės“. Tokiu būdu, Teismas, vadovaudamasis 2001-05-28 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse arba komercinėse bylose 4 straipsniu, siekiant nustatyti atsakovo buvimo vietą ir turimą turtą, pateikė dar kartą prašymą Italijos kompetentingam teismui dėl įrodymų rinkimo. Teisme 2014-06-20 gauti iš Italijos Milano teismo trečiojo civilinių bylų skyriaus atsiųsti dokumentai, kuriuose nurodyta, jog prašomų duomenų apie atsakovą (deklaruotą gyvenamąją vietą, dabartinę darbovietę ir turimą turtą Italijoje) surasti nepavyko. Pažymėjo, jog vietoje atlikus patikrinimus, nustatė, kad atsakovas S. M. nurodytu adresu nebegyvena. Maždaug prieš dvejus metus M. išvykęs nežinoma kryptimi, nors gyvenamąją vietą tebedeklaruoja ieškinyje nurodytu adresu. Pažymėjo, kad pagal Gyventojų registro skyriaus duomenis, atsakovas - Italijos Respublikos pilietis S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Milane, yra (duomenys neskelbtini) susituokęs su S. I. (santuokos įrašo numeris (duomenys neskelbtini), I dalis, 1 knyga). Atsakovo sutuoktinė taip pat buvo kviečiama į Milano Apeliacinį teismą apklausai, bet neatvyko. Atsakovo sutuoktinės gyvenamoji vieta Italijos teismui taip pat nėra žinoma (b. l. 139-160).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, turi pagrindo manyti, kad vaiko tėvas žino apie ieškovės Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškeltą bylą, bet vengia vaiku rūpintis, pranešti vaiko motinai apie savo faktinę buvimo ar darbo vietas, todėl išskirtinai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, buvo leista šios bylos procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, laikant, kad apie teisminį procesą jam pranešta tinkamai bei byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 130, 246 straipsniai).
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė ieškovės prašymą. Pažymėjo, jog ieškovė puikiai rūpinasi savo sūnumi. Jų institucija dėl vaikų nepriežiūros jokių nusiskundimų nėra gavę. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad tėvas neinicijuoja jokių ryšių, išvis nebendrauja nei su vaiko motina, nei su sūnumi. Pagal teismo gautus duomenis iš Italijos, atsakovas yra nenutraukęs santuokos su žmona, todėl akivaizdu, kad ieškovei ir atsakovui sūnus gimė jam esant santuokoje su kita moterimi. Matomai dėl to yra vengiama bendrauti bei rūpintis vaiku. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo nepilnamečius vaikus. Vaiko tėvui visiškai nusišalinus nuo sūnaus auklėjimo, priežiūros ir jo išlaikymo, mano, kad berniuko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su jo motina ir priteisti prašomą išlaikymą, nes tai geriausiai atitiks nepilnamečio šalių vaiko interesus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, matyti, kad šalims Milane (Italija) ne santuokoje (duomenys neskelbtini) yra gimęs sūnus C. D. M. (b. l. 7-8). Ieškovė savo gyvenamąją vietą 2001-04-27 yra deklaravusi esant (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Sodros duomenimis ieškovė nuo 2013-06-12 iki 2013-08-22 dirbo UAV „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2013-10-08 iki 2013-11-28 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei vidutiniškai kas mėnesį gavo apie 800,00 Lt darbo užmokestį.
Italijos Respublikos Milano teismo trečiojo civilinių bylų skyriaus pavedimu Lombardijos Karabinierių legiono Milano Porta Sempione postas, vykdant iš Lietuvos gautą teismo (tarptautinį teisminį) pavedimą, pranešė, jog atsakovas S. M. yra Italijos Respublikos pilietis, savo gyvenamąją vietą deklaravęs esant (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Milane, yra (duomenys neskelbtini) sudaręs santuoką su S. I.. Be to, vietoje atlikę patikrinimus, pranešė, kad atsakovas ieškinyje nurodytu adresu nebuvo surastas. Pareigūnas (viršilos adjutantas, pavaduojantis viešojo saugumo pareigūną (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad atsakovas maždaug prieš dvejus metus išvyko nežinoma kryptimi, nors savo gyvenamąją vietą tebedeklaruoja Milane. Tai, kad jis ten nebegyvena, neoficialiai pranešė ir pastato durininkas (b. l. 123-161).
Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad šalių sūnus lanko lietuvišką vaikų darželį. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo ploto neįgijo, todėl su sūnumi gyvena motinos L. B. S. (kuri savo vardu yra įregistravusi du butus Klaipėdoje ir du butus Palangoje bei Kretingos rajone – 0,0720 ha žemės sklypą) bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14). Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje duomenų apie atsakovo turimą darbą, išlaikytinius ar registruotiną turtą nėra (Civilinio proceso kodekso 185, 197, 200 straipsniai).
Konstatuotina, kad tėvams tinkamai bendradarbiaujant ir susitarus, vaikas ir be teismo sprendimo gali gyventi su vienu iš tėvų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas J. T. vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą: šios Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta vaiko teisė būti globojamam tėvų; 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesais; 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius. Taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta, yra reglamentuota Civilinio kodekso 3.156 straipsnio normose. Be to, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria – bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).
Iš faktinių bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovei teko labiau rūpintis savo vaiko gerove, nes nuo 2009 metų birželio mėnesio iš Italijos grįžo viena su sūnumi, su juo gyvena kartu bei jį, padedant savo tėvams ir giminėms, išlaiko viena.
Pažymėtina, kad šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38, 39 straipsniai). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu.
Darytina išvada, kad ieškovė stengiasi visais įmanomais būdais gerinti savo ir sūnaus gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo auklėjimu, ugdymu, gerove ir saugumu. Nustatyta, kad ji gali ir nori skirti visą savo laiką berniuko priežiūrai, auklėjimui ir mokinimui. Byloje esanti medžiaga pagrindžia, kad atsakovas negalėtų pakankamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi ar tinkamai jį padėti auklėti, nes yra sudaręs santuoką su kita moterimi bei gyvena Italijoje. Todėl, pirmiausiai atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, kad nepilnamečiui būtų sudarytos pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, yra tikslinga šalių sūnaus C. D. M. gyvenamąją vietą nustatyti su jo mama (Civilinio kodekso 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis).
Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas norėtų su sūnumi matytis ar padėti jį auklėti, o ieškovė trukdytų (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Teismas šiuo atveju, neturėdamas žinių apie atsakovo galimybes tokio klausimo negalėjo spręsti. Ieškovės atstovė patvirtino, jog vaiko tėvas sūnų padėjo išlaikyti tik septynis mėnesius, o nuo 2009 metų birželio mėnesio, yra visiškai nuo to nusišalinęs bei, suteikęs sūnui savo pavardę, daugiau juo nesidomi ir nereiškia jokių reikalavimų.
Esant tokioms aplinkybėms, įrodymams, atsižvelgus į paaiškinimus, ieškinio reikalavimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos visiškai tenkintinas: nustatytina nepilnamečio šalių sūnaus C. D. M., gimusio (duomenys neskelbtini) Milane, gyvenamoji vieta su jo motina A. B..
Pažymėtina, kad nepilnamečių išlaikymo iki jų pilnametystės našta turi tekti abiems vaikų tėvams, nes abu jie turi teisę ir pareigą juos auklėti ir yra atsakingi už jų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (senelius ir kitus gimines). Taip pat tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus bei visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Šiuo atveju iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad šalys dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio sumos ir laikotarpio gera valia nesusitarė. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Civilinio kodekso 3.165 straipsnis). Ieškovė teigė, jog yra bedarbė, todėl vaiko nepajėgia viena išlaikyti, dėl to tenka priimti tėvų ir giminių pagalbą. Tuo tarpu atsakovas Milane yra baro savininkas, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, t. y. labai turtingas ir gali vaiką remti 800 Lt suma, bet tokių aplinkybių įrodymais nepagrindė, t. y. šie teiginiai liko neįrodyti, todėl teismas tokiais ieškovės teiginiais neturi pagrindo remtis (Civilinio proceso kodekso 185, 197, 200 straipsniai). Tačiau net ir nesant leistinų rašytinių įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas, turtą ir išlaikytinius, iš byloje surinktos medžiagos, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligą, vadinasi, esant veiksniam ir atsakingam savo, kaip esamų ir būsimų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr. I-1234 3, 21 straipsniai).
Tokiu būdu, išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių paaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl vaiko išlaikymo iš dalies tenkintinas, nes materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, todėl objektyviai įvertinus nepilnamečio šalių sūnaus poreikius ir šeimos galimybes, teismo įsitikinimu, šiuo laikmečiu, vieno iš tėvų išlaikymo dydis 500,00 Lt yra laikomas realiu ir pagrįstu bei yra pakankamas, kad būtų užtikrinamas minimalus vaiko vystymasis, t. y. priteistinas iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymas nuo ieškinio į teismą padavimo (2013-04-16) dienos, nes atsakovas gera valia nesistengia stabiliai materialiai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi (Civilinio kodekso 3.192, 3.196, 3.200 straipsniai).
Ieškovės prašymas priteisti nuo 2009 metų birželio 1 d. kas mėnesį nepilnamečiui sūnui iš atsakovo išlaikymą netenkintinas, nes įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (Civilinio kodekso 3. 200 straipsnis).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl įsiskolinimo išieškojimo tenkintinas iš dalies: priteistinas iš atsakovo kas mėnesį po 500 Lt nuo 2010-04-16 iki ieškinio į teismą padavimo datos (2013-04-16), t. y. už tris metus susidaręs 18000,00 Lt įsiskolinimas (36 mėn. x 500 Lt = 18000 Lt, ekvivalentas - 5213,16 EUR), kita dalis – prašymas priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. birželio 1 d., atmestinas.
Kaip matyti, ieškovė šioje byloje naudojosi Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos sprendimu suteikta advokato pagalba, kuri patyrė 120 Lt išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė, paduodant ieškinį buvo atleista, t. y. 100 Lt už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą + 120,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti + žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo (500,00 Lt × 12 mėn. = 6000,00 Lt - 3 proc. = 180,00 Lt pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą) ir nuo 18000 Lt – 3 proc. = 540,00 Lt įsiskolinimo už tris metus žyminis mokestis, išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88, 93, 96 straipsniai, 98 straipsnio 2 dalis).
Svarbu paminėti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nustatyti nepilnamečio C. D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Milano mieste, Italijos Respublika, gyvenamąją vietą su jo motina A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini);
priteisti nuo 2013 m. balandžio 16 d. iš S. M., gimusio (duomenys neskelbtini) Milano mieste, Italija, gyvenančio (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 500,00 Lt (penki šimtai Lt ir 00 ct) sūnaus C. D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Milano mieste, Italijos Respublika, išlaikymui iki jo pilnametystės, paskiriant nepilnamečio C. D. M. gaunamų lėšų uzufrukto teise tvarkytoją A. B.;
priteisti iš S. M., gimusio (duomenys neskelbtini) Milano mieste, Italija, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2013 m. balandžio 16 d. susidariusį 18000,00 Lt (arba 5213,16 EUR) nepilnamečio sūnaus C. D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Milano mieste, Italijos Respublika, išlaikymo įsiskolinimą;
priteisti iš S. M., gimusio (duomenys neskelbtini) Milano mieste, Italija, gyvenančio (duomenys neskelbtini), žyminį 820,00 Lt (arba 237,49 EUR) mokestį valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir įmokos kodą 5660, gavėjo įmonės kodas 188659752).
priteisti iš S. M., gimusio (duomenys neskelbtini) Milano mieste, Italija, gyvenančio (duomenys neskelbtini), 120 Lt (arba 34,75 EUR) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir įmokos kodą 5630, gavėjo įmonės kodas 188659752);
kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo vykdyti skubiai.
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.