- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- Ik-1846-171/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00063-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- P. A.
- Atsakovas
- Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Elena Šajaukaitė, Gintaras Špokas
- Kategorijos
- 12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant atsakovės atstovėms Jūratei Aleksandravičiūtei ir Ligitai Balsytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. (P. A.) skundą atsakovei Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl spendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (b. l. 15–17), prašydamas:
1) panaikinti Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. (29) 9R-3475;
2) įpareigoti atsakovę suteikti prašomą informaciją per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pagal 2011-12-21 prašymą Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl informacijos pateikimo Nr. 1119;
3) priteisti iš atsakovo teismo išlaidas.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo išnagrinėtas jo ieškinys atsakovui A. U. (A. U.) dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2009-05-20 priimtas sprendimas už akių ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo A. U. priteisti 30 866 Lt skolos bei 926 Lt žyminio mokesčio. Sprendimas yra įsiteisėjęs ( civ. byloje Nr. 2-1681-653/09).
Norint vykdyti teismo sprendimą ir išieškoti priteistus pinigus, yra būtini duomenys iš Tarnybos apie A. U. šeimos sudėtį. Jo atstovas advokatas Gintaras Špokas, vadovaudamasis Lietuvos Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, kreipėsi į Tarnybą, tačiau ši informacija nebuvo suteikta, motyvuojant tuo, kad A. U. žodinio susitarimo momentu jau buvo išsituokęs, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, negali suteikti buvusios sutuoktinės duomenų.
Paaiškino, kad Advokatūros įstatymo 44 str. nustato, kad advokatas, vykdydamas savo advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėmis paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus. Šiuo atveju advokatas kreipėsi su tokiu prašymu į Tarnybą su prašymu pateikti reikšmingą informaciją, siekiant įvykdyti teismo sprendimą.
Mano, kad yra pakankamas pagrindas, kad galėtų gauti prašomą informaciją. Atstovaudamas jį, gindamas jo teises, advokatas laikosi nepriekaištingo elgesio principo, taigi gavęs prašomą informaciją jis ją panaudotų konkrečiai su bylos vykdymu susijusiems veiksmams atlikti. Neturint šios informacijos tolimesni procesiniai veiksmai yra negalimi.
Nurodo, kad pagal Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 4 dalį gali prašyti teismo liudijimo apie teisę gauti šiuos įrodymus, tačiau remiantis tuo, kad teismai siekia koncentruotai ir ekonomiškai dirbti bei šiuo metu yra ypatingai didelis jų užimtumas, liudijimo išdavimas užimtų nemažai laiko. Taip pat siekiant gauti tokį liudijimą, kuris šiuo atveju yra visai nereikalingas ne tik dar labiau vilkintųsi teismo sprendimo už akių Nr. 2-1681-653/09 vykdymas, tačiau ir būtų trukdoma teismui koncentruotai dirbti.
Pažymi, kad tarp Advokatūros įstatymo 44 straipsnio ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio yra galima kolizija, tačiau remiantis advokatų darbo specifika, veiklos principais ir bendraisiais visuotinai žinomais teisingumo, protingumo principais, atsakovė turėtų pateikti prašomą informaciją advokatui, kaip garbingam, nepriekaištingos reputacijos asmeniui, vykdančiam savo pareigą tinkamai ginti jo interesus bei teises. Tarnyba, atsižvelgiant į advokato darbo specifiką ir pateiktą teismo sprendimą už akių (kuris privalo būti vykdomas), turėtų prašomus duomenis, susijusius su sprendimo vykdymu, pateikti. Tokie šios tarnybos veiksmai skatina sprendimo už akių vykdymo vilkinimą galimai pažeidžiant jo interesus, nes jeigu paaiškėtų, kad A. U. yra nutraukęs santuoką ir skyrybų metu buvo nuslėptas jis, t. y. kreditorius, atsirastų galimybės proceso atnaujinimui bei kitų teisinių veiksmų atlikimui.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 29). Gautas prašymas nagrinėti bylą pareiškėjui nedalyvaujant (b. l, 27).
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti. Atsiliepime (b. l. 23) nurodė, kad pagal Advokatūros įstatymo 1 straipsnį, šis įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvarką. Pareiškėjas yra fizinis asmuo, kuris pagal Lietuvos advokatūros interneto puslapyje (adresu vvww.advoco.lt) teikiamą informaciją neteikia teisinių advokato paslaugų.
Nurodo, kad Tarnyba savo veikloje vadovaujasi ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nustatančiu, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti.
Paaiškino, kad Skyrybų centro advokatui Gintarui Špokui buvo nurodyta, kad remiantis Tarnybai pateiktu Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu už akių, nustatyta, kad A. U. žodinį susitarimą dėl skolos sudarė 2008 m. sausio 7 d., o pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registre esančius duomenis, tą dieną A. U. buvo išsituokęs. Remiantis Civilinio kodekso 3.87 straipsniu įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. To paties kodekso 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, todėl mano, kad A. U. 2008 m. sausio 7 d. sudarytas žodinis susitarimas dėl skolos turėtų būti priskiriamas kaip asmeninė jo nuosavybė, o ne kaip bendroji jungtinė jo ir jo buvusios sutuoktinės nuosavybė.
Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde remiasi Advokatūros įstatymo nuostatomis, tačiau į juos su prašymu kreipėsi kaip fizinis asmuo. Skola atsirado praėjus dvejiems metams po santuokos nutraukimo, todėl tai negali būti bendrąja jungtine nuosavybe ir Tarnyba negali suteikti duomenų apie sutuoktinę (b. l. 31–32).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2009-05-20 Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo išnagrinėtas pareiškėjo ieškinys atsakovui A. U. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir civilinėje byloje Nr. 2-1681-653/09 priimtas sprendimas už akių ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo A. U. priteisti 30 866 Lt skolos bei 926 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4–5). Iš teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, 2009-07-08 išduotas vykdomasis raštas.
Nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas G. Špokas 2011-12-21 kreipėsi į Tarnybą su prašymu (b. l. 6) išduoti pažymą apie A. U. šeimos sudėtį. Prašyme teigiama, kad duomenys reikalingi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-05-20 civilinėje byloje Nr. 2-1681-653/09 sprendimu priteistos skolos išieškojimui, nukreipiant išieškojimą būtent į A. U. sutuoktinės turtą (jeigu jis buvo ar yra santuokoje). Taip pat duomenys reikalingi galimam proceso atnaujinimui, jei paaiškėtų, kad A. U. yra nutraukęs santuoką ir skyrybų metu buvo nuslėptas kreditorius P. A..
Tarnyba 2011-12-22 raštu Nr. (29)9R-3475 (b. l. 7) atsakė į prašymą ir nurodė, kad 2009-05-20 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime už akių nurodyta, kad žodinis susitarimas buvo sudarytas 2008-01-07. A. U. susitarimo metu buvo išsituokęs, todėl pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., negali teikti jo buvusios sutuoktinės asmens duomenų. Nurodoma, kad A. U. turi nepilnametį vaiką.
Ginčo dalykas – Tarnybos 2011-12-22 rašto Nr. (29)9R-3475 teisėtumas ir pagrįstumas.
Nustatyta, kad į Tarnybą dėl informacijos suteikimo kreipėsi pareiškėjo atstovas advokatas G. Špokas, o skundą teismui dėl Tarnybos 2011-12-22 rašto Nr. (29)9R-3475 panaikinimo padavė P. A. (jo vardu skundą pasirašė advokatė Elena Šajaukaitė)
Kaip matyti iš pareiškėjo atstovo advokato G. Špoko 2011-12-21 prašymo Tarnybai, informaciją suteikti jis prašė remdamasis Advokatūros įstatymo 44 str. nuostatomis. Pareiškėjas skunde taip pat remiasi Advokatūros įstatymo 44 straipsniu, nurodo, kad advokatas, vykdydamas savo advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės institucijų veiksmingoms teisinėmis paslaugoms teikti reikalingą valstybės institucijų turimą informaciją, kurią gavęs advokatas, ją panaudotų konkrečiai su sprendimo vykdymu susijusiems veiksmams atlikti.
Advokatūros įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. nustato, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11 – 1026/2006, kuri faktinėmis aplinkybėmis iš esmės yra analogiška nagrinėjamai, pateikė Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto aiškinimą ir konstatavo, kad iš šios teisės normos turinio matyti, jog ji yra skirta sureglamentuoti betarpiškus teisinius santykius tarp specialaus teisine veikla užsiimančio subjekto (advokato) ir kitų, galinčių pateikti jam šiai veiklai vykdyti būtiną informaciją, institucijų. Advokato klientas (asmuo, kurio interesais vykdoma minėta advokato veikla) nėra joje nurodytas kaip šių santykių dalyvis. Jo (šiuo atveju pareiškėjo) dalyvavimas šiuose teisiniuose santykiuose analizuojamos normos taikymo požiūriu yra reikšmingas tik tuo aspektu, ar prašymas pateikti informaciją yra susijęs su teisinių paslaugų teikimu, t. y. su advokato profesinės veiklos vykdymu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnio paskirtis – nustatyti advokato teisių apimtį, o pats straipsnis yra pateiktas įstatymo skirsnyje, reglamentuojančiame advokatų teises, pareigas bei veiklos garantijas, taigi analizuojamos teisės normos aiškinimas lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais rodo, kad ši norma nėra tiesiogiai skirta advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) teisinių santykių su nurodytomis institucijomis (informacijos tiekėjais) reglamentavimui.
Advokato kliento (šiuo atveju pareiškėjo) interesas gauti informaciją yra išvestinis iš jo teisės gauti iš advokato kokybišką (kvalifikuotą) teisinę pagalbą, o ne iš teisės pačiam gauti šią informaciją iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodytų informacijos tiekėjų.
Šiuo atveju į atsakovę su prašymu dėl duomenų pateikimo kreipėsi pareiškėjo atstovas advokatas G. Špokas, Tarnybos 2011-12-22 raštas Nr. (29)9R-3475 taip pat adresuotas advokatui G. Špokui, o pats pareiškėjas į tarnybą nesikreipė.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjas P. A. nėra įgaliotas veikti advokato G. Špoko vardu, jis neturi keliamo reikalavimo teisės, todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiūriu, byloje keliamas pareiškėjo interesas negali būti ginamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.), o jo skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. A. (P. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.