Kauno apylinkės teismo nuosprendis

mažamečio nukentėjusiojo A. S. įgaliotai atstovei J. J., (VTAS įgaliota atstovė), advokatei Rimai Šmigelskytei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 29 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, M. S., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus laidu sudavė savo mažamečiui sūnui A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., per sėdmenis, taip smurtaudamas sukėlė A. S. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 29 d., tiksliai datos neprisimena, namuose (duomenys neskelbtini), bausdamas sūnų A. S., tris kartus laidu sudavė jam sėdmenis. Suvokia, kad vaikui sukėlė fizinį skausmą. Gailisi. Su sūnumi susitaikė, myli jį. Vienas du sūnus augino apie penkerius metus, šiuo metu sūnus gyvena su motina. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Daugiau tokių dalykų nebus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nepilnametis nukentėjusysis A. S., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad po Naujų metų, namuose (duomenys neskelbtini), jį kompiuteri laidu per sėdmenis mušė tėtis, jis jautė fizinį skausmą. Žymės nuo laido ant kūno buvo tik tą dieną. Tėtis jį nubaudė, nes su draugu per tvorą įlipo į tėčio draugo privačią teritoriją, norėjo įeiti į jo sporto salę (1 t., b. l. 93-95).

Liudytoja S. S. parodė, kad su M. S. išsiskyrė prieš maždaug ketverius metus, abu vaikai liko gyventi kartu su M. S., kurio biologinis sūnus yra T., o A. jis tik suteikė savo pavardę. 2024 m. gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, ji pas save pasiėmė sūnų T., o sūnus A. liko pas M. S.. Po švenčių, sekmadienį, tai buvo gruodžio 29 d., pasiėmė pas save ir A. S.. Prieš pasiimant vaiką M. S. jai pasakė, kad A. su draugu be leidimo lipo pas kaimyną per tvorą, norėjo pasportuoti, o jis, tai sužinojęs, laidu sudavė A. per užpakalį. Sūnus jai patvirtino, kad tėtis jam sudavė laidu per sėdmenis, kad jam skaudėjo. Apžiūrėjusi sūnaus sėdmenis matė nedidelį paraudimą, tačiau į medikus nesikreipė. Anksčiau A. nebuvo sakęs, kad M. S. prieš jį būtų naudojęs fizinį smurtą. 2025 m. sausio 2 d. ji paskambino į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pasakė, kad M. S. naudojo fizinį smurtą prieš mažametį sūnų A. S., prisistatė, kaip anonimas. Po šio įvykio ji kreipėsi į teismą, kad abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatytų su ja (1 t., b. l. 119-120).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime policijai nurodyta, kad skyriuje 2025 m. sausio 2 d. buvo gautas pranešimas apie galimą nepilnamečio A. S. teisių pažeidimą. Pranešėjas, pateikęs informaciją anonimiškai, nurodė, kad maždaug prieš savaitę tėvas M. S. galimai naudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų A. S., trenkė vaikui per sėdmenis laidu (1 t., b. l. 19-20).

Vaiko A. S. situacijos vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad A. sakė, kad pas tėtį gyventi jam patinka. Pasakojo, kad prieš Kalėdas su draugu N. norėjo pasportuoti pas tėčio draugą sporto salėje. Tėčio draugo namuose nebuvo, todėl jie lipo per tvorą ir ieškojo raktų, kad įeitų į sporto salę. Paskui su N. pamatė prie tvoros gulinčią dėžę, kurią įkišo N. į kuprinę. Tėčio draugas tuo momentu grįžo į kiemą ir pagavo N.. A. pasakojo, kad jis pasislėpė už tvoros, paskui kartu su N. ėjo namo. Grįžus namo tėtis tris kartus trenkė jam laidu, jam skaudėjo. Anksčiau ir po šio įvykio tėtis niekada nėra mušęs, čia buvo pirmas kartas (1 t., b. l. 41).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad S. S. pateiktuose vaizdo įrašuose kaltinamasis sako nukentėjusiajam, kad jis nesakytų, jog gavo per sėdmenis (1 t., b. l. 126-128).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2024 m. gruodžio 29 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, M. S., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia tris kartus laidu sudavė savo mažamečiui sūnui A. S., gim. (duomenys neskelbtini)., per sėdmenis, taip smurtaudamas sukėlė A. S. fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką mažamečiui. Mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo (BK 141 straipsnio 3 dalis).

Kadangi nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo laiku buvo 10 metų, jis laikytinas mažamečiu.

Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad supykęs dėl sūnaus elgesio, prieš mažametį sūnų panaudojo fizinį smurtą, sudavė tris kartus laidu per sėdmenis, suvokia, kad vaikui sukėlė fizinį skausmą.

Be kaltinamojo prisipažinimo smurtavus prie mažametį, jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiojo parodymai, kad tėtis jį mušė laidu per sėdmenis; liudytojos S. S. parodymai, kad kaltinamasis jai prisipažino sudavęs laidu sūnui, o sūnus tai patvirtino, kad ji matė paraudimą ant sūnaus sėdmenų; analogiškas aplinkybes apie patirtą smurtą nukentėjusysis nurodė ir vaiko teisių apsaugos specialistėms, kas užfiksuota vaiko situacijos vertinimo dokumentuose; nukentėjusiosios motinos padarytuose įrašuose girdisi, kaip kaltinamasis prašo vaiko nesakyti, kad gavo per sėdmenis.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, jis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad jo naudojami smurtiniai veiksmai sukels mažamečiui fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to, būdamas supykęs, siekė.

Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos BK 140 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – mažamečiui dėl jo atžvilgiu kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo sukeltas fizinis skausmas. Netikėti nukentėjusiojo aiškinimu, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, atsižvelgiant į panaudoto fizinio smurto turinį, po ko ant nukentėjusiojo sėdmenų liko paraudimas, kurį matė nukentėjusiojo mama, atsižvelgiant į tai, kad mažamečio atžvilgiu smurtavo suaugęs asmuo, panaudojo laidą, nėra pagrindo. Be to, fizinio skausmo jutimui konstatuoti šiuo atveju nėra būtina teismo medicinos specialisto išvada, nes skausmas nėra objektyvus nusiskundimas.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 str.

Kaltinamasis ir mažamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė šioje byloje teismui pateikė susitaikymo protokolą, kuriuo prašė patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo ir baudžiamąją bylą nutraukti susitaikius. Prokuroras ir nukentėjusiojo įgaliota atstovė šiam prašymui pritarė.

Teismo pozicija.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, kuris yra nesunkus, susitaikė su vaiku ir su nepilnametį nukentėjusįjį atstovauti paskirtomis atstovėmis, susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, nelaikomas teistu, pasižada daugiau nenusikalsti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens atstovių išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui/jo atstovui susitaikius.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugomos byloje, paliktinos toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

VGTPT nepilnamečiam nukentėjusiajam atstovauti paskirtos advokatės atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo atstovą užtikrino teismas, į tai, kad kaltinamasis augina mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, gauna nedideles pajamas, privalo atlyginti žalą, į tai, kad baudžiamasis procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą - iš kaltinamojo šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. S., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam sūnui), remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam asmeniui/jo atstovui susitaikius su kaltininku ir baudžiamąją bylą M. S. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2025 metų gegužės 15 d. tarp mažamečio nukentėjusiojo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminės atstovės šioje byloje J. J. ir kaltinamojo M. S. sudarytą rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, kad 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą kaltinamasis nukentėjusiajam turi sumokėti iki 2025 m. birželio 1 d., sumokant į nukentėjusiojo motinos S. S. sąskaitą: (duomenys neskelbtini) (Swedbank).

Procesą dėl nukentėjusiojo A. S. vardu pareikšto civilinio ieškinio, patvirtinus susitarimą dėl žalos atlyginimo, nutraukti.

Įpareigoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą sukontroliuoti, kad žalos atlyginimo lėšos būtų panaudotos išimtinai tik mažamečio nukentėjusiojo interesų patenkinimui.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiojo įstatyminei atstovei S. S., kad kaltinamajam nesumokėjus šioje sutartyje nurodytos visos sumos iki 2025 m. birželio 1 d., nukentėjusiojo atstovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto šioje byloje išdavimo ir jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko kaltinamajam teks apmokėti ir išlaidas antstoliui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso - VGTPT nepilnamečiam nukentėjusiajam paskirto atstovo advokato išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją dėl teismo įpareigojimo įvykdymo išsiųsti Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).